A. Mikelionis: baisi pasaka apie nusikaltėlį Artūrą ir jo raštininką A. Mikelionį (amžiaus cenzas nuo 16 metų)

2019 metų pavasarį Lietuvoje įvyko savivaldos rinkimai. Lazdijuose triumfavo vadinamoji permainų koalicija su valstiečiais priešakyje. Mere tapo valstiečių atstovė A. Miškinienė. Atrodė, kad pagaliau virš Lazdijų rajono nušvito giedras dangus ir jau niekas nebedrums naujos, teisingos ir doros valdžios darbo su nuostabia ir nepakartojama mere.
Kelis mėnesius viskas ėjosi kuo puikiausiai arba, kaip liaudis sako, kaip iš pypkės. Nauja valdžia priiminėjo tik teisingus ir gerus sprendimus, aplinkui žydėjo gėlės ir sprogo medžių lapai, kurių spalva dar niekada nebuvo tokia nuostabiai ir ryškiai žalia. Aplinkui aidėjo nerūpestingas vaikų juokas, net rūškanų ir niekada nesišypsančių žmonių veiduose atsirado plačios šypsenos, nes dar niekada Lazdijų rajone nebuvo taip gera, miela ir lengva gyventi.
Net pagiežinga ir kritiška bei visada neteisinga spauda, kuri visuomet dėl savo bjauraus ir nelemto būdo anksčiau kibdavo prie valdžios ir rašydavo apie jos netinkamus sprendimus ir padarytas klaidas, pasikeitė iš esmės. Puslapiuose neliko neapykantos, pagiežos, pykčio, nes naujoji Lazdijų valstiečių valdžia spindėjo nepaprastai ryškia ir malonia gėrio, taikos ir visuotinės santarvės šviesa. Gyvenimas pradėjo gerėti ne dienomis, o valandomis. Karvės pradėjo duoti daugiau pieno, veisliniai galvijai augo žymiai greičiau nei įprastai, lijo kaip tik tiek, kiek reikėjo, tad visos žemės ūkio kultūros pradėjo duoti dar nematytus derlius. Vieną dieną kažkoks lazdijietis eidamas tilteliu per Lazdijos upelį pastebėjo, kad vietoj vandens teka kisielius, o pats upelis – su meduolių krantais. Niekam net aiškinti nereikėjo, kieno dėka visa tai atsitiko. Kiekvienam Lazdijų rajono gyventojui savaime buvo aišku, kad visa tai vyko vien valstiečių valdžios ir Lazdijų merės A. Miškinienės dėka.
Taip ir būtų Lazdijai ir Lazdijų rajonas gyvenę visiškame pertekliuje ir gerovėje, jeigu patamsiuose nebūtų slėpęsi dar vis dėlto iki galo neišnaikintos blogio jėgos. O joms baisiai nepatiko, kad dabar Lazdijai gyvena itin šviesiai, šiltai ir laimingai. Taigi vyriausiasis blogio jėgų vadas Artūras vieną negražią, labai lietingą ir bjaurią dieną pakvietė raštininką A. Mikelionį į savo olą ir jam prisakė, kad toliau toks gražus, šviesus ir laimingas gyvenimas Lazdijuose tęstis negali. Sumokėjo jam trisdešimt sidabrinių, paliepė paimti aštrią plunksną ir juodu rašalu visaip juodinti Lazdijų rajono valstiečius ir liaudyje vadinamą gražiąją, išmintingąją ir dorąją merę A. Miškinienę. Suspaudė A. Mikelionis savo drėgnose drebančiose rankose trisdešimt sidabrinių, priglaudė prie liesos krūtinės ir bučiuodamas savo vadeivai tamsiajam Artūrui kojas prisiekė padaryti viską, kad gyvenimas Lazdijuose kiek įmanoma pablogėtų. Pažadėjo dvidešimt keturias valandas per parą ir septynias dienas per savaitę, trisdešimt vieną dieną per mėnesį beigi tris šimtus šešiasdešimt penkias dienas per metus vien tik blogai apie Lazdijų valdžią ir merę Ausmą galvoti. Kadangi buvo savo vadeivai Artūrui be galo ištikimas, pradėjo į Lazdijų laikraščius vien blogus straipsnius apie Lazdijų valdžią rašyti. Iš tikrųjų valdžia ir toliau darė vien gerus darbus, ir Lazdijai būtų labai greitai suklestėję taip, kaip dar niekada šiame mieste ir rajone nėra buvę. Bet A. Mikelionis savo juodąja plunksna ir juodu rašalu apie Lazdijų valdžią ir merę A. Miškinienę įnirtingai ir piktai vien blogus dalykus rašė. Jo raštuose pylėsi vien pyktis, pagieža, neapykanta ir kerštas.
 Jeigu ko nors blogai apie Lazdijų valstiečius, merę A. Miškinienę neparašydavo, negalėdavo bluosto sudėti ir visą naktį blaškydavosi po savo celę ir atsiklaupęs ant kelių melsdavosi prieš šv. Artūro paveikslą. Parašęs ką nors blogo, A. Mikelionis be galo džiaugdavosi ir trindavo rankomis, nes labai nemėgdavo, kai viskas būdavo gerai ir valdžia darydavo vien gerus darbus.
Bet juk taip ilgai tęstis tokie blogi, niekšingi ir nedori A. Mikelionio darbai negalėjo. Juk kai žmogus neturi nei gėdos, nei sąžinės, tokiam jau niekas nepadės ir nepagelbės. Tad visai nenuostabu, kad atsirado keli dori ir šviesūs karžygiai, vadovaujami vachmistro Beniaus, kurie laikraščių straipsniuose demaskavo nedorėlį A. Mikelionį ir parodė jam jo tikrąją vietą prie būdos. Dar daugiau – jie net sugebėjo jam uždėti antsnukį! Bet tik gerieji ir dorieji žmonės pamiršo surišti jo priekines letenas. Mamos prieš miegą vaikams Lazdijuose pasakoja, kad tamsiomis naktimis, kai net pati pikčiausia žmona nevaro girto vyro iš namų, A. Mikelioniui Artūras atneša popieriaus lapą, ir tamsusis raštininkas atmerkęs savo blizgančias tamsoje akis ir pražiojęs kruvinus nasrus vis dar rašo apie Lazdijų valstiečius ir merę Ausmą blogus dalykus...

Algimantas Mikelionis

Autoriaus nuotrauka: 

Komentarai

O tai už valdžios kritiką iš kažkur meta? Jau ne sovietmetis...

Ne už valdžios kritiką Alguti, o už neadvekatumą ir idiotizmą...

taigi paskaitykit jo "šedevrą" apie senelį pinelį kaip išsityčioja iš pagyvenusių žmonių ir bus aiškus jo adekvatumas.

Kas juokingiausia, kad patys protingiausi ir adekvačiausi komentatoriai visus jiems nepritariančius ir reiškiančius savo nuomonę vadina Algučiu...:)))))

Nes jis ir yra didžiosios dalies čia save ginančių ir aukštinančių komentarų autorius. O dėl to jo Pinelio, tai gaila ir savo laiko jam skaityt, ir popieriaus, kuris sugadintas to kliedesio spausdinimui...

Paskaityk literatūros kritiko daktaro R.Čičelio minėtos knygos recenziją. Ir dar klausimas: nuo kada valstiečių gerbėjai tapo profesionaliais literatūros kritikais ir ekspertais? Tiesiog šis autorius jums yra rakštis subinėj, kad jam skiriate šitiek dėmesio ir neapykantos. Kiekvienas jo straipsnis keikiamas, bet vis dėlto skaitomas ir susilaukia didelio dėmesio ir rekordinio komentarų kiekio.

Tai jeigu parašyčiau straipsnį, kad koks nors margelis kokiam nors mikelioniui ne tik ką rašyt diktuoja, bet ir lovoj savo moterimi yra padaręs, tai irgi skaitytų, komentarų daug prirašytų, bet ar tai reikštų, jog aš geras žurnalistas ir labai gerą straipsnį parašiau...? Noriu pasakyti, kad parašymas tokių nesąmonių, kurios sukelia kitų nuostabą ar pasiktinimą (tarkim, pusė komentarų) ir paties autoriaus atsrašinėjimas į kritinius komentarus (ką liudija labai panaši, vos ne pažodžiui pasikartojanti argumentacija), tikrai nėra rašymo kokybės įrodymas...

Tai kodėl tuomet "žvaigždė" spausdina šį autorių, o ne pavyzdžiui tave. Negi redaktorių irgi laikai kvailu. Kažkaip čia aplinkui protingų, išskyrus valstiečių simpatikus, jau sunku ir pastebėti. Kas garantuoja, kad tie patys valstietiški komentarai nėra vieno ar dviejų žmonių autorystės, nes visi visiškai vienodi ir buki. Kodėl nedrįsti pasirašyti savo tikru vardu ir pavarde, o vis slėpiesi po įvairiais pseudonimais? Todėl, kad esi drąsus tik būdamas anonimu.

Pats neprisistatydamas priekaištauji, kad neprisistatau aš... Nors tau gal jau ir nereikia prisistatinėt... O aš, prisistatinėdamas vardu ir pavarde, suteikčiau tau per daug reikšmės. Nesipūsk taip smarkiai, kad rašliavas spausdina "Lazdijų žvaigždė". Prieš 10 - 15 metų tokia "žurnalistika" šioje redakcijoje būtų keliavusi į patį šiukšliadėžės dugną. Dabar, anot posakio, šuo iš bado ir varškę ėda... Visgi, net ir jausdamas didelį medžiagos stygių, K. Matulevičius elgiasi kvailai prisileisdamas artyn tokius "raštininkus". Ne vienas skaitytojas, manau, nustojo pirkti šį laikraštį dėl tokių jame spausdinamų ,,nuomonių" ar "pozicijų". Ir ne dėl to, kad jose nepalankiai pasisakoma apie valdžią. Jos darbo analizė ir kritika būtina kaip oras, bet reikia bent jau minimalių sugebėjimų tą daryti. O kai sugebėjimų pakanka tik Pinelio istorijoms, tai gal geriau jų tęsinį ir rašyti, o ne leisti "Lazdijų žvaigždę" iki "Dzūkų žinių" lygio.

Na, gal jau užteks apsimetinėti kvailiu. Pasidomėk A.Mikelionio bibliografija, tuomet pamatysi kokiose leidyklose buvo išleistos jo knygos. Paskaityk jų recenzijas, kurias parašė žinomi literatūros kritikai. Ir jeigu turi nors truputį proto pamąstyk apie tai, kad į rašytojų sąjungą priima tik raštingus žmones. Jeigu jau ir to nesupranti, tai reiškia šios sąjungos valdybą, kuriai priklauso žinomi ir pripažinti rašytojai, kurie sprendžia ką priimti į sąjungą, laikai kvailais. Pats kažkuo dėdiesi, bet rašai tik komentarus po straipsniais. Esi absoliutus ir visiškas kvailys. Nieko gero pats neparašęs - mokai kitus.

Tiesa, o tai jeigu jau taip nieko gero "žvaigždėj" nėra, tai kodėl pats į ją nerašai ir nepakeli jos lygio. :))))))

Atsakymas paprastas - nenoriu būti spausdinamas šalia idiotų. Ir iš viso, juos ne spausdint, o gydyt reikia. Kreipkis į savo "patroną", jis šioj srity daug patirities ir ryšių turi. Kaip pacientas, žinoma... P.S. Jei nori, kad durniaus žodis būtų paskutinis, brūkštelk dar ką nors, bet man jau nusibodo - per dažnai kartojiesi.

Deja, bet nieko konkretaus neatsakei į priešpaskutinį įrašą ir tik išsisukinėji, meluoji ir rašai nesąmones. Nesi nieko absoliučiai parašęs, tad belieka apsimetinėti kažkuo, kuo nesi. Bet A.Mikelionio bibliografija pasidomėk ir jo knygų recenzijomis taip pat. Praplėsk akiratį ir pakilk virs provincijos lygio bent trumpam. Nebūk kaimo kvailiu.

Oj joj joj koks protingas komentaras, net į mikelionio stilių užneša. O gal taip ir yra? Aaa?