A. Margelis: ačiū, Gabrieliau, už dėmesį

Negaliu nereaguoti ir nepasidžiaugti, kai vienos didžiausių šalyje politinės partijos pirmininkas užsako man skirtą straipsnį vietinėje spaudoje. Ačiū, Gabrieliau, už man parodytą dėmesį, nors, kaip pats tikinate, manęs su Jūsų vadovaujama partija niekas nebesieja.
Ir žmonėms mero sąsajos su partija tikrai nėra pačios svarbiausios. Jiems daug svarbiau, kokiu keliu namo ar į darbą važiuoja, rūpi tą darbą turėti, saugiai vaikus į sutvarkytas mokyklas išleisti.
Žinoma, iš sostinės aukštumų žiūrint, Lazdijų krašto žmonių gyvenimas ir jų rūpesčiai sunkiai yra suprantami, bet tų žmonių bent jau nereikėtų klaidinti, viešai aptarinėjant jų išrinkto mero reikalus ir politines perspektyvas.
Kokios jos bus, gyvenimas parodys. O šiandienės realijos yra tokios, kad kartu su A. Margeliu, kurio pavardė Jūsų užsakytame straipsnyje paminėta 18 kartų, o partijos iškelto kandidato į Lazdijų rajono merus – vos vieną, iš TS-LKD skyriaus pasitraukė daugiau kaip 300 jo narių. O tai yra daugiau kaip pusė.
Šiuo metu mūsų įkurtas judėjimas „Pirmyn! Kartu mes galime“ vienija daugiau kaip 500 narių. Jo gretos nuolat plečiasi. Tam įtakos, ko gero, turi ir tai, kad mes su žmonėmis kalbame apie rajono reikalus, sprendžiame jų problemas, ieškome naujų galimybių gyvenimo kokybei gerinti, o ne skęstame svarstymuose apie kitų politinių jėgų užkulisius.
Patikėkite, Gabrieliau, žmonėms jie mažiausiai įdomūs. Ir mano bendravimas su kaimyninių savivaldybių merais jiems taip pat nekliūva, juk nuo seno žinoma, kad su kaimynais būtina gražiai sutarti. Va tai, ką Jūs, Gabrieliau, aptarinėjote susitikimų su garsiausios Lietuvoje korupcijos bylos vienu pagrindinių veikėjų, jau sėdusių į teisiamųjų suolą, metu, žmonėms tikrai būtų įdomiau. Bet nepasakėte.
Iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos, kurią pats kažkada kūriau, auginau ir kartu su ja augau pats, aš pasitraukiau, o ne buvau pašalintas, kaip Jūs teigiate. Ir ne dėl kažkokių pažeidimų, kurie buvo įvardinti tik žiniasklaidos straipsnių antraštėse, bet kurių nepatvirtino nė viena institucija, o suvokęs, kad mums ne pakeliui. Ne su partija, o su Jumis, Gabrieliau.
Noriu priminti, kad kol tapau vieno iš TS-LKD skyriaus pirmininku, nuėjau ilgą kelią: nuo Sąjūdžio, vėliau partijos kūrimo, skyriaus steigimo, naujų narių pritraukimo, komandos formavimo...
Juk ne visiems yra lemta tapti generolu nepabuvus kareiviu. Ir ne visiems, iš karto „įšokusiems“ į generolus, pavyksta deramai priimti žmonių valią, kad ir tokią, kaip partijos pirmininko rinkimuose TS-LKD Lazdijų skyriaus išreikštą palaikymą ne dabartiniam jos lyderiui, o jo tuometei konkurentei.
Kaip ten bebūtų, aš džiaugiuosi, sulaukdamas vis daugiau man rodomo išskirtinio dėmesio. Tik matydamas vis stiprėjantį polinkį nuolat aptarinėti svetimus reikalus, pamiršus savuosius, noriu Jums, kaip partijos, kuri išpažįsta arba bent jau turėtų išpažinti krikščioniškąsias vertybes, priminti kiekvienos Eucharistijos metu skambančius žodžius: „Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo...“
Artūras Margelis, Lazdijų rajono meras