M. Kašelionis: apie mokytojų streiką, švietimą ir žmogaus pasirinkimus apskritai

Sekmadienis – ta diena, kai leidžiu sau prabangą pailsėti. Kitomis dienomis darbo valandų skaičius yra vidutiniškai 12. Man visada patiko užimtumas, niekada nesigyriau, kiek daug dirbu, taip pat ir neverkiau, kiek mažai uždirbu.
Šį sekmadienį kažkaip natūraliai užplūdo noras parašyti savo nuomonę apie mokytojų streiką ir kitus su tuo susijusius dalykus.
Taip jau susiklostė mano gyvenime, kad šiuo metu esu mokytojas (nors save vadinu šiek tiek kitaip). Ir natūralu, kad kai esi mokytojas, stebi šiandienos įvykius, kurie vyksta mūsų bendruomenėje. Todėl silpnų nervų, streikuojantiems ir norintiems likti bent jau feisbuko draugais rekomenduoju neskaityti.
Taigi į darbą važiuoju vidutiniškai valandą laiko (tiek pat užtrunka kelionė namo). Manau, kad kai kurie žmonės galvoja, kad esu kažkiek „durnas“, kad iš Alytaus važiuoju dirbti į Kauną (tai matau iš jų nuostabos, kai sužino). Bet tai darau todėl, kad aš myliu savo darbą. Visą gyvenimą elgiausi taip, kaip man patinka. O kai pradeda nepatikti, susirandu naują veiklą, kuri vėl patinka.
Kelionėje dalį laiko tenka klausytis žinias, kuriose skelbiamas vis didėjantis streikuojančių pedagogų skaičius, per pietų pertrauką, kai atsidarau FB, matau savo kolegas, mokyklų direktorius ir kitus pažįstamus žmones, kurie ant savo profilio užsidėję rėmelį „Aš palaikau mokytojus“. Prisipažinsiu, nesu iki smulkmenų susipažinęs su streikuotojų reikalavimais. Bet iš esmės kaip ir aišku – etatinis užmokestis ir tai, kad reikia daug dirbti.
Nesmerkiu streikuotojų, nes esu laisvės šalininkas visame kame ir kiekvienas žmogus laisvoje šalyje turi teisę tai daryti arba nedaryti. Bet turiu savo nuomonę šiuo klausimu.
Pakalbėkime apie etatinį modelį. Jis streikuojantiems nepatinka. Dažniausiai nepatinka todėl, kad dirbant nepilnu etatu uždirbama mažai. Kaip ir natūralu – dirbi mažiau ir uždirbi mažiau. Jeigu dirbi nepilnu etatu, turi pajudinti savo minkštąją kūno dalį ir susirasti papildomą darbą. Jūs, gerbiami mokytojai, nesate šventos karvės, jūs tiek ypatingi, kiek ir visi kiti žmonės šioje planetoje. Jeigu įmonėje dirbantis darbuotojas dirba nepilnu etatu, jis susiranda papildomą darbą.
Dar pernai verkėte, kad jums nemoka už renginius ir kitas papildomas veiklas mokykloje. Tai šiais metais kaip ir moka. Bet tai yra taip pat blogai. Čia iš serijos, kaip visada blogai ir kalta valdžia.
Kita man žinoma blogybė – pasiruošimas pamokoms, sąsiuvinių taisymas. Sako, kad nespėja žmonės. Dažniausiai žmonės nespėja, kai neoptimizuoja ir nesuvaldo savo darbinių procesų. Viena didžiausių problemų – mokinių skaičius klasėje (kuo tai susiję su dabartine ŠMM reforma, tiesą pasakius, nežinau). Anksčiau man teko dirbti su skirtingomis klasėmis vienu metu vienoje klasėje. Aš susitvarkiau labai lengvai, nes teisingai suplanavau laiką klasėje. Jeigu pasakysit, kad tokiu atveju mano pamokos kokybė buvo šūdina, atsakysiu jums, kad priešingai. Pasiekiau visus pamokos tikslus. Skirtingai negu kai kurie mokytojai, aš matuoju savo rezultatą kiekvieną dieną. Dažnai girdžiu pagyrų, o kartais skundų. Bet tik aš žinau, kaip kokybiškai arba nekokybiškai dirbu. Siūlau pabandyti ir jums. Praeitais metais pildant anketą manęs paklausė: ar įvykdžiau mokymo programą? Atsakiau, kad su kaupu. Aš visada pasiekiu tai, ko noriu. Ir VISADA viską spėju. Nes didelį dėmesį skiriu planavimui ir optimizavimui.
Dar viena streikavimo priežastis – pasinaudoti situacija ir išsimušti didesnį darbo užmokestį. Nesmerkiu, tai taip žmogiška. Tą žmonės daro labai seniai. Bet būtent tokių kolegų aš negerbiu. Nes taip daro tikri šikniai.
Man asmeniškai džiugu, kad švietimo sistemoje prasidėjo pokyčiai ir etatinis mokėjimas yra pirmas ženklas. Tikiu, kad švietimo sistema, nors ir netobula, greitai pasikeis. Manau, kad darbo užmokestis tikrai kils ir sąlygos mokytojams bei mokiniams gerės.
Darant kažką naujo, pasipriešinimas – natūralus dalykas (tai vadinama progresu). Manau, kad tikri mokytojai nestreikuoja (jie gyvi ir, galiu patikinti, pavalgę). Jie moko mokinius, kurie yra visa jų darbo esmė. Man būtų labai neramu, jei kol gerčiau arbatą darbe, išdidžiai užsidėjęs kortelę „Streikuoju“, mano mokiniai jau savaitę... žaistų šaškėmis. Ir negąsdinkit, kad kai išeisit, užsidarys mokyklos. Ateis jauni mokytojai, kurie dirbs labai gerai (o kartais net geriau už jus).
Jūs esate žmonės ir visada turite teisę pasirinkti. Pvz., vietoj mokyklos dirbti verslo įmonėje. Manau, kad po mėnesio darbo užplūs nenumaldomas noras grįžti (nes versle visada svarbus REZULTATAS, ten visiems nusispjauti, kad tu darei ir nepadarei).
Mes visą gyvenimą darome pasirinkimus. Linkiu, kad visais atvejais jūs pasirinktumėte mokinį ir savo darbą.
Nieko nenorėjau įžeisti. Tai tik MANO nuomonė.
P. S. Jeigu nuo rytojaus pradėsite su manim nesisveikinti, man iš esmės bus...
Martynas Kašelionis, mokytojas

Autoriaus nuotrauka: 

Komentarai

Aš tavęs jau 10 metų nesisveikinu.

Kai kompų neišmoksti taisyt tai susirandi papildomą darbą mokytoju, slėpkis žmogau!

Šiai tai jis buvo geriausias IT srityje ir deja Lazdijams didelis praradimas, kad jis išvyko.

Jo jis išvyko , bet kitas atvyko ,,laikmenų uzkalbetojas,, su moksliniu laipsniu viskas dabar sukasi savivaldybėje per ji .IT pirkimai ir .... .

Kaip tas sake,- gali but issimokslines, bet neissilavines. Smetonos laiku inteligentas perskaitytu dabartines spaudos žodyna, tai netektu zado.

Šaunuolis, pritariu!

vargšas Martynas su tokiu žodynu ir kas jam leidžia būt mokytoju...