A. Klėjus: priimti sprendimai nėra tinkamiausi

Visai neseniai praūžė dvi tarptautinės parodos: žemės ūkio – „Ką pasėsi... 2018“ ir statybų – „Resta“.
Stebint jų metu vykusias konferencijas bei pristatymus, pabendravus su valdžios atstovais iš regionų, galima daryti išvadą, kad investicijos, jų sukuriama grąža kelia vis didesnį susidomėjimą negu ES lėšos. Vis labiau, artėjant Lietuvos regioninės politikos pertvarkai, aiškiai matosi, kad yra brėžiamos linijos tarp 12 tradicinių pramonės centrų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Tauragės, Utenos, Mažeikių, Ukmergės) ekonominio vystymo strategijos, kur ir bus orientuotos investicijos. Tarp visų kitų atokiau nuo regionų esančių rajonų jau dabar įsigali vis didesnė kova dėl investicinės aplinkos, verslų pritraukimo. Ar mūsų rajonas pasiruošęs šiems pokyčiams? Ar mes ir toliau orientuosimės į ES lėšų panaudojimą, nekuriant pridėtinės vertės, kai kuriais atvejais, net padidinat paslaugų kainą vartotojams, priverčiant žmones imti kreditines paskolas? Toli dairytis į praeitį, ieškant priežasčių, net nėra reikalo.
Paanalizavus paskutiniam savivaldybės tarybos posėdžiui rajono valdžios pateiktus sprendimų projektus, dar vis jaučiama ta pati stagnacija. Priimtas sprendimas dėl milijoninės paskolos, kad būtų galima prisidėti prie ES lėšomis finansuojamų projektų – Šeštokų pėsčiųjų viaduko statybos, vandentvarkos projekto Seirijų miestelyje („Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Lazdijų rajono savivaldybėje“), ankstesnių paskolų grąžinimo.
Kaip pavyzdį paanalizuokime vandentvarkos projektą Seirijuose. Dar prieš metus dėl šio projekto, kuris tik 50 proc. finansuojamas ES lėšomis, rajono vadovui aiškiai buvo signalizuojama tiek iš administracijos, tiek ir iš Investicijų skyriaus bei pačios UAB „Lazdijų vanduo“, kad tai nėra pats tinkamiausias variantas, juolab kad šios ES paramos atsisakė visos Alytaus regiono savivaldybės. Lazdijų rajono savivaldybei šis projektas kainuos 500 000 Eur. Dar ankstesni geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektai, kurie buvo vykdomi Veisiejuose, Lazdijuose, Šeštokuose, parodė, kad negalima pasiekti paraiškoje nurodyto vartotojų skaičiaus, nes žmonės neturi lėšų prisijungti prie paklotų magistralinių vandentiekio ir nuotekų tinklų. O tai atsilieps vandens ir nuotekų kainai. Jau dabar yra prognozuojamas 15–20 proc. kainos didėjimas. Abejoju, kad Seirijų atveju bus pasiekta paraiškoje nurodytas 210 gyventojų, kaip paslaugos gavėjų, kiekis. Norint prisijungti prie tinklo, gyventojui reikia pasidaryti nedidelį remontą, pertvarkant savo būstą, kad galėtų įsivesti vandentiekio tinklą į namo vidų. Viskas kainuoja ir gyventojai tai turi atlikti  savomis lėšomis arba imti kreditą iš banko. Atsisakius prisijungti, visa našta teks aptarnaujančiai įmonei, tai turės įtakos paslaugų didėjimo kainai. Panašu, kad savivaldybė savo rankomis nori numarinti jai priklausančią įmonę UAB „Lazdijų vanduo“. Na, o nesėkmės atveju ir dėl paslaugų kainų pakėlimo, kaip ir įprasta, visa kaltė kris ant jauno įmonės vadovo.
Kitas pavyzdys – gatvių apšvietimo šviestuvų pakeitimas į ekonomiškus LED šviestuvus visame Lazdijų rajone, jų aptarnavimas. Buvo numatyta pakeisti visus šviestuvus Lazdijų mieste, tačiau ir čia, matyt, pritrūko valios – dalis šviestuvų nėra pakeisti, naktį atskirose atkarpose nedega gatvės apšvietimas. Didelę nuostabą kelia ir sprendimas dėl elektromobilio įsigijimo, siekiant teikti vežėjo paslaugas ir tą paslaugą teikti įpareigoti VšĮ Lazdijų sporto centrą, kuris šiai veiklai neturi jokios patirties bei tikslo. Skamba išties keistai. Bet užtat rajono vadovas gali pasigirti, kad tai padarėme pirmieji. Tik ar tikslingai ir iki galo?
 Grįžtant prie praeito penktadienio savivaldybės tarybos posėdžio... Džiugu, kad atsiranda vis drąsesnių tarybos narių, po truputį dingsta abejingumas, nes pateikta metinė mero darbo ataskaita buvo patvirtinta vos poros balsų persvara. Sprendimas dėl Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos reorganizavimo į viešąją įstaigą, siekiant prijungti prie jos Veisiejų technologijos ir verslo mokyklą, priimtas vos vieno balso persvara. Nors ir keista, sprendimas teikiamas ir priimamas, o diskusija su bendruomenėmis dėl sujungimo planuojama apie gegužės vidurį, tai yra praėjus keletui savaičių po sprendimo priėmimo. Pas mus viskas atvirkščiai, turint tikslą pamanipuliuoti. Tai tik keletas pastabų iš praėjusios savaitės įvykių. Visa tai palieku vertinti Jums, mieli skaitytojai. Vykstančios nuolatinės permainos Lietuvoje bei Europoje reikalauja iniciatyvos bei pokyčių ir iš mūsų. Nusistovėjęs, pasenęs požiūris į darbuotoją, į žmogų veda į niekur. Turime pasitempti, būti drąsesni, ryžtingesni.

Audrius Klėjus, lazdijietis