A. Klėjus: metas atsigręžti į žmogų

Neseniai visi sulaikę kvėpavimą stebėjome vieno iš pasaulio lyderių atsisveikinimo kalbą. Stebėjomės jo nuoširdumu, išreikšta pagarba bei padėka savo šeimai, komandos nariams, kurie kadencijos metu dirbo kartu. Jis dėkojo tautai už palaikymą bei kartu nuveiktus darbus. Šalia viso to su didele nuostaba bei nesusipratimu stebime ir naujai išrinkto būsimo pasaulio lyderio atėjimą, kuris yra visiška priešingybė tiek vertybėmis, tiek ir moralės principais. Žmonės susiskaldė, pasipylė protestų bangos.
 Kas atsitiko? Kodėl pradėjau nuo pasaulio lyderių, jų tarpusavio palyginimo? Visų pirma norisi pasižavėti, atkreipiant dėmesį į vadovo atsidavimą, nuoširdumą, pagarbą savo tautos, darbo aplinkos, šeimos atžvilgiu, nes tenka matyti visišką priešingybę, vertinančią prabangą, nepagarbą savo oponentams, žmonių apgavystę, siekiant bet kokiomis priemonėmis iškovoti valdžią. Kodėl populizmas, radikalumas yra proveržis į valdžią ir ką visa tai duoda?
Siekis valdžios, finansinės naudos pasiekė aukščiausią iškrypimo lygį. Naudojamasi įvairiomis psichotechnologijomis, kuriami įvairūs propagandiniai ir informaciniai karai. Žmonių valdymo technologijos išsiplėtė, sukurtos naujos informacijos valdymo, socialinio ir biologinio mokslo teorijos, kurios pagal natūralias biologines valdymo sistemas pritaikytos valdžios siekiui, žmonių manipuliavimui. Paprastam žmogui tai sudėtinga pastebėti ir juo labiau atsispirti. Pasaulinę madą įgavęs globalizacijos procesas užkrėtė ir mūsų valstybę. Dėl neišprusimo naujai išrinkti valdžios atstovai bando pritaikyti kitų šalių ekonominės, kultūrinės, švietimo sistemos modelius, bendrinti kalbą, pritaikant ją anglų kalbos lingvistikai. Neatsižvelgdami į tautų mentalitetų, kultūros skirtumus, taip siekdami parodyti, jog žino, kaip pakelti ekonomikos lygį, padaryti Lietuvą klestinčia valstybe. Susižavėjus naujais kuriamais valdymo modeliais, yra pamirštama, kad tauta visų pirma yra savita, unikali, pasireiškianti tik jai būdinga suvokimo ir mąstymo forma. Kitų šalių taikomi „modernūs“ modeliai veda į dar didesnę socialinę atskirtį, kai žmogus bei atskiros žmonių socialinės grupės yra pradedamos vertinti kaip statistinis vienetas, grindžiamas ekonominio liberalizmo principais. Statistinis vienetas su klausimu, naudingas jis ar nenaudingas valstybei!? Sukurta politika, grįsta valdžios siekio bei žmogaus manipuliavimo principais, atitolino mus nuo pagrindinių žmogaus dorovės, krikščioniškų vertybių principų. Laisvės, tėvynės supratimas liberalizuojamas, atitolinamas nuo pagrindinių prigimtinių žmogaus savybių, kurios buvo kuriamos tūkstantmečiais. Pagrindinė dorovės samprata, kuri remiasi išmintimi, teisingumu, drąsa, jau seniai tapo tabu. Sukūrėme begalę vertybių sąvokų, kurios nieko bendro neturi su žmogaus dorovę atspindinčiomis nuostatomis. Minint Sausio 13-osios 26 metines, giedant tautines giesmes, vis sunkiau suvokiama gimtasis kraštas, gimtasis kiemas su šuliniu, iš kurio vaikystėje malšintas troškulys, šalia namų augęs ąžuolas ar pušis, ant kurių pritvirtintos sūpynės teikdavo džiaugsmo vaikystėje. Kuo toliau, vis sunkiau yra suvokiamas kaimas, paprastas žmogus, gimtinės vaizdas.  Visa tai yra globalizacijos, liberalizmo, ekonomine nauda grįstų principų pasekmė. Centralizuodami veiklas, vaikydamiesi žmogaus kaip statistinio vieneto, ekonominės naudos, naikiname regionus, naikiname kaimus, kultūrą, tautos identitetą. Kas toliau? Kaip sako vienas ryškiausių Lietuvos filosofų Algirdas Šliogeris, nuo prigimtinių savybių mes vis tiek nepabėgsim, nesuklestės naujai sukurti valdymo modeliai, visa tai pakeis sukrėtimai, kurie paprastam žmogui visiškai nereikalingi.
Analizuojant rinkimus tiek JAV, tiek ir Lietuvoje, matyti, kad žmonės jau pavargo, jiems nebelieka nieko kito, kaip tik išgirdus vieno ar kito radikalaus populisto pasisakymus, jog bus pasirūpinta žmogumi, ilgai nesvarsčius – balsuoti, patikėti jam vedlio bei vadovo vaidmenį, paskui dar kartą nusivilti, gėdintis savo apgauto sprendimo. Kada gi pagaliau trumpam sustosime, atsigręšime į žmogų, kuris prašo pasirūpinti grąžinti dorovės bei moralės principais grįstą bendravimą ir bendradarbiavimą tiek tarpusavio santykiuose, tiek ir politikoje? Artėja rinkimų banga Europoje, kas, be jokios abejonės, turės didelės įtakos ir mums. Įdomu, ar vėl bus lipama ant to paties grėblio?

Audrius Klėjus, lazdijietis.