K. Sulikienė: vandens padėtis Lazdijų rajone: rasta stibio

Nuo gegužės 6 d. pradėta kova dėl Lazdijų krašto žmonių davė apčiuopiamų rezultatų: buvo patikrinta Lazdijų vandenvietė ir privatus namas (gėlių verslo vieta) Seinų gatvėje. Rezultatai stulbinančiai blogi: vandenvietėje geležies norma viršyta 5 kartus, rasta amonio, o privačiame name geležies norma viršyta net 122 kartus ir tai sukėlė savininkams šoką. 

Panašų ir dar didesnį šoką patyriau ir aš, kai vėlai naktį per Seimo Sveikatos reikalų komitetą gavau minėtus Seinų gatvės namo vandens įvado duomenis. Jeigu jūs galvojate, jog teisininkai niekada neverkia ir jie yra geležiniai, panašiai kaip Lazdijų krašto vanduo – jūs nežinote šios profesijos subtilybių. Beje, privatus teisininkas ir advokatas labai skiriasi būtent šiuo aspektu: mes pradedame gyventi žmogaus bėdomis, nes mes galime veikti ir pro bono publico, o advokatai neretai apsiriboja tik darbo valandomis ir solidžiais uždarbiais: žmogus kaip visuomenės ląstelė jiems galimai nerūpi.

Niekas nematė ir nežino šios kovos tikrųjų mastų ir užkulisių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), pamačiusi pagal adresą, kad aš gyvenu visai kitame rajone, po pirmo skundo registracijos vėliau ėmė rašyti, jog nieko netirs, nes aš esą turiu turėti apnuodytų kažkokia tiršta ruda mase žmonių įgaliojimus! Tačiau kai yra nuodijama visuomenė, keliamas pavojus gyvybei ir sveikatai, jokie įgaliojimai nėra reikalingi – kaip nereikalingas įgaliojimas pranešti apie potvynį, lėktuvo avariją ar kaimyno gaisrą. Todėl iš karto kontaktavau su kiek didesne socialine televizija ir ji sutiko parengti reportažą apie „Lazdijų fekalą“, TV laidoje paviešino pačias klaikiausias gyventojų „vandens“ nuotraukas, nurodė, jog galima kreiptis į VMVT, įkėlė mano skundo registracijos patvirtinimą.

Kreiptasi ir į Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Liną Šukytę-Korsakę. Būtent jos išsigando VMVT, kai su kitu pareiškėju iš Seinų gatvės susidūrėme, jog taryba atsisako bendrauti ir atsiųsti tyrimų rezultatus, kurie, minėta, buvo baisūs. VMVT, nepaisydama faktų, kad vanduo užterštas metalu (geležimi) ir amoniu (arba „fekalu“, nes amonis dažnai yra nuotekų patekimo į vandenį rezultatas), ėmė raginti gyventojus vartoti šį nesveiką vandenį (geriamuoju pavadinti nekyla noras). Bakteriologinės taršos šį kartą, kaip ir gegužės 25 d., rasta nebuvo, tačiau visų tipų bakterijos rastos Lazdijuose praeitų metų lapkričio mėnesį.

UAB „Lazdijų vanduo“ savitai traktuoja ir laboratorinius atsakymus: teigia, jog jei bakterijų rasta „mažiau negu 1“ (maždaug per mikroskopą matosi žarnyno bakterija E.coli, bet aš nesugebu suvokti, ar čia 1 bakterija, ar tik pusė), tai traktuojama kaip „0“. Tačiau toks aiškinimas neatitinka Higienos normos HN24:2023, kur aiškiai nurodyta, jog bakterijų atsakymas turi būti „nerasta“: taigi bakterija, kurios rūšis matosi, bet ji kartu nesimato dėl kažkokių tik laborantui suvokiamų priežasčių, yra „atrasta“, o ne „lygi 0“. Esu, matyt, iš nedidelio procento abiturientų, kai jau laikant matematikos egzaminus egzaminų centruose A lygio esu gavusi 100. Tai labai aukštas rezultatas ir retas net ir šiandien: todėl galiu kompetentingai atsakyti, jog reikšmė „žemiau 1“ matematikoje reiškia visas reikšmes žemiau 1, bet nėra lygi 0. Tad ar gali būti, jog UAB „Lazdijų vanduo“ laiko gyventojus kvailais, nesimokiusius algebros? Visų tipų žarnyno bakterijų „žemiau 1“ 2025 m. yra rasta beveik visose Lazdijų rajono vandenvietėse. Radau tik vieną, tai Verstaminų vandenvietė, kurioje atsakymas atitinka įstatymų reikalavimus. Taip pat Lazdijų vandenyje nerasta žarnyno bakterijų, bet rasta „kultivuojamųjų kultūrų“, kurios neramina dėl to, jog 3 kartus viršija rekomenduojamą normą.

Apie Zelionkos kaimo Būdviečio seniūnijoje vandens situaciją sunku kalbėti be emocijų. Pernai liepos 31 d. ėminyje buvo rasta labai toksiško arseno. Nuo gyventojų ir visuomenės šis faktas buvo nuslėptas. VMVT atsakyme Seimo Sveikatos reikalų komitetui pagal mano kreipimąsi aiškiai nurodė, jog tiek Lazdijų rajono savivaldybė, tiek UAB „Lazdijų vanduo“ dėl nesuprantamų priežasčių neinformuoja gyventojų apie vandens padėtį.

2025-12-08 Zelionkoje rasta pavojingo gyvybei stibio, jo norma viršyta 1,7 karto. Šio vandens gręžinio kieme įkurta „Orlen Lietuva“ naftos saugykla. Stibis, radioaktyvus jo izotopas (Sb-125), yra plačiai naudojamas naftos pramonėje. „Orlen Lietuva“ Zelionkos kaime, Zelionkos k. 7, įsikūrė be įprastų aplinkos poveikio vertinimo dokumentų. Taršos leidime nurodyta, jog nuotekų vandenį (lietaus ir kieme esantį, kuris kaupiasi kartu su kietomis atliekomis) jie sugaudys naftos gaudyklėse, tada išleis į melioracijos griovį, kuris teka į Lazdijų krašto upelius – Visagilę ir Strumbagalvę, o šie – į nuostabią Kirsnos upę, kurios pavadinimas jotvingių kalba reiškia „juodas“, ir baidarių fanatikai, grožėdamiesi nuo geležies rūdžių pajuodusiu vandeniu, grožisi ir lėtai praplaukiančiomis naftos atliekomis.

Todėl tariu šiam neįtikėtinam Lazdijų krašto pavertimui naujuoju Černobyliu – ne. Šiame reikale labai keistai elgiasi Radiacinės saugos centras. Jis atrašė, jog Lietuvoje radioaktyvus stibis „niekada nebuvo įvežtas ir nebuvo gaminamas, todėl jo tiesiog negali būti“. Tačiau Lietuvoje yra bent 3 branduolinių tyrimų centrų laboratorijos, kurios vėžio ir kituose tyrimuose naudoja stibį-125, radioaktyvųjį jo izotopą. Taip pat, minėta, stibis absoliučiai legaliai ir plačiai naudojamas naftos pramonėje. Absurdiškus RSC teiginius paneigia ir faktas, jog Sb-125 yra fluorescencinė medžiaga rentgeno tyrimuose. Jei tai negali būti susiję su naftos ar kitokia pramone, tada galima įtarti netinkamą medicinos atliekų tvarkymą, tačiau jokiu būdu ne laikytis pozicijos, jog „tokių faktų nėra, nieko nežinau ir nemačiau“, nes radiologinė tarša nuo neigimo niekur nedingsta.

Klausimas atviras: kas leido „Orlen Lietuva“ įsikurti su naftos saugykla taip arti geriamojo vandens gręžinio? Ar buvo nustatytas ryšys tarp stibio vandenyje ir naftos pramonės veiklos?

Kur atsakymai, kad čia gamtinis stibis, kurio Lietuvos vandenyje nėra įprastai randama?

Pramoninis stibis yra urano-235 skilimo produktas. Jo daug mes turime Lietuvoje, nes ilgokai veikė Ignalinos AE. Su panaudoto urano saugojimu, tiesa, yra kažkokių bėdų, buvo rasta jo ir neapskaityto. Tačiau VATESI turėtų tuo užsiimti ir viską tinkamai sužiūrėti. Deja, kompetencijos ši atominės saugos įstaiga Zelionkoje neturi: operuoja tik Visagine, atrašė jie man raštu. Keista situacija, kad už galimai radioaktyvias medžiagas vandenyje Lietuvoje neatsakinga jokia radiacinės saugos įstaiga arba apsimetama, jog nesuprantamas problemos mastas.

Nesuvokiami oficialių įstaigų atsakymai glumina ir stebina. Stibis netgi nėra specialiai gaminamas, jis atsiranda atominiuose reaktoriuose radioaktyvaus urano skilimo metu. Pats stibis skyla beta skilimu ir sukelia beta radiaciją, todėl Lazdijų rajone jau turėjo būti lakstoma, nervinamasi, svarstoma dėl vandens tiekimo Zelionkos kaime Būdviečio seniūnijoje gyventojams. 

Turėtų būti patikrintas ir kitas netoliese esantis Zelionkos kaimas Kučiūnų seniūnijoje, nes seniūnė telefonu minėjo, jog gyventojai rinko parašus dėl labai blogo vandens, bet nieko nepasiekė. Kito Zelionkos kaimo vandens atsakymai iš viso neegzistuoja ir nėra kur su jais susipažinti, o taip būti negali. Užteršto kaimo seniūnę tuoj pat informavau telefonu. Juk ji, nors negyvena čia, irgi vartoja vandenį kavai, taip pat prašiau organizuoti geriamojo vandens tiekimą. Nežinau, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų.

Eteryje spengia absoliuti tyla. Tokia nejauki ir bauginanti, tarsi nebesame savo krašto šeimininkai. Ir institucijos, įkurtos ginti Lietuvos gamtą ir žmogų, gali tiesiog atsakyti be laboratorinių išvadų, jog „pramoninio stibio Lietuvoje nebuvo ir negali būti“.

Nes bet kokia kaina reikia išlaikyti UAB „Lazdijų vanduo“ rinkoje. Tik kodėl? Kreipiausi į VERT, kad patikrintų, ar ši įmonė iš viso gali turėti geriamojo vandens tiekimo licenciją – ji ne viename pranešime gyventojams teigė apie kitokios spalvos „neparuoštą vandenį“, kurį esą saugu vartoti. Vanduo turi būti ir paruoštas, ir išvalytas, nes drumstumas netgi nustatomas laboratorijose ir reglamentuotas HN24:2023, o Lazdijų krašte kai kur ši norma viršyta 16 kartų ir neatitinka higienos normos.

Techninis ar lietaus vanduo taip baisiai neatrodo kaip Lazdijų vanduo.

Kažkas šioje istorijoje yra ne taip ir Lazdijų krašto gyventojai turi būti aktyvesni. Pastebėję vandens pokyčius (spalvos, kvapo pasikeitimą), jie turėtų skambinti į VMVT trumpuoju numeriu 1879, o ne rašyti ir rašyti pažeidėjui, kuris net matematiką suvokia kitokiu būdu nei visi žmonės. VMVT puslapyje yra nurodyta, jog galima pranešti apie viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybę. Galima prisijungti VMVT puslapyje per banką ir pasirašyti. Jei kreiptųsi šimtai gyventojų, ir reakcija būtų kita. Deja, pirmuoju kovos už vandenį etapu atsirado tik 7 žmonės, kurie kreipėsi, ir jų tyrimų atsakymų viešai taip pat nerodo. Kodėl?

Lazdijų vandens tyrimai atliekami ir radiologiškai – įdomu kodėl? Su naujo tyrimo tikslais galite susipažinti įmonės puslapyje. Radiologinės taršos ieškoma, jeigu yra dėl to įtarimas. Vis tik stibis turi net 37 radioaktyvius izotopus ir tai nėra lengvas pasivaikščiojimas kopomis, kaip, matyt, įsivaizdavo Lazdijų krašto valdžia ar tos valdžios valdoma įmonė, kuri metų metais tiekė rudą vandenį, net ėmė ir tebeima pinigus už higienos normos neatitinkančią nesąmonę, kurios kol kas geriamuoju vandeniu pavadinti neišeina dėl jame esančios taršos. 

Lazdijuose gegužės mėnesį buvo rasta ir mangano. Šio mineralo viršyta norma rasta ir Zelionkos kaime, kartu 18,5 karto viršyta geležis, ir jokie nauji tyrimai nebuvo atliekami, tarsi tai yra normalu: visuomet pamirštama, kurgi nusimetė tie už europines paramas pirkti geležies pašalinimo filtrai? Ačiū politikui Beniui Rūtelioniui už apžvalgą, jog danų pastatyti filtrai veikė kaip laikrodis, o vanduo buvo kaip krištolas. Ir kad rudas vanduo yra nepateisinamas apsileidimas.

Kodėl šiandien Lazdijų valdžia negali kreiptis į užsienio partnerius, kad padėtų šitame sunkiame reikale?

Šiuo metu pateikiau 14 pranešimų dėl įvairių Lazdijų rajono vandenviečių 2024–2025 m. rezultatų, kurie neatitinka higienos normos, o tyrimai nebuvo pakartoti, tarsi nieko neįvyko. Veisiejų seniūnas Albinui Audiejaičiui atsakė, kas čia tokio – juk tik vienoje Veisiejų vietoje užteršta. Į savivaldybę šis žmogus prisiskambinti negalėjo, amžinai ten visi užimti kažkuo kitu, tik ne ilgamete rudo vandens problema.

Beje, šiuo metu Lazdijų vandenyje tebėra viršyta amonio norma, jis gali juodai tepti buities prietaisus, vonią, kriaukles, juodai nudažyti drabužius, kas ir vyksta Lazdijų mieste, kiek pasakoja gyventojai. Taigi, problema nėra išspręsta. Ilgalaikė amonio tarša veikia smegenis – gresia demencija. Tačiau įmonė pateikia šią žinią apie taršą kaip kasdienę puikią naujieną ir problemų neįžvelgia.

Kristina Sulikienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-06-12)