J. Pankauskas: ar sulauksime daugiau teisingumo Lazdijų rajono savivaldybėje

Prieš mėnesį į mane kreipėsi šeima, kurios namus pasiglemžė gaisras. Namų netekusiai šeimai Lazdijų rajono savivaldybė skyrė 1500 eurų vienkartinę pašalpą naujam būstui įsigyti.
Skirta pašalpa turėjo būti išmokėta įvykdžius šias dvi sąlygas: iki 2016 gruodžio 31 d. įsigyti būstą ir pateikti savivaldybės Socialinės paramos skyriui būsto pirkimo – pardavimo sutartį. Viskas. Minėta šeima šias sąlygas išpildė laiku. 
Vis dėlto Lazdijų rajono savivaldybės vadovai nusprendė neišmokėti jau paskirtos pašalpos, nes būstą šeima įsigijo ne Lazdijų rajone, o 3 km už rajono ribos. Nors  savivaldybės vadovai tvirtina, jog neturi teisinio pagrindo pervesti paskirtosios vienkartinės pašalpos, nes būstas pirktas ne Lazdijų rajone, manau, jog pažeisti žmonių lūkesčiai ir apribotos teisės panaudoti jiems priskirtą vienkartinę pašalpą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad pareiškėjams nebuvo keliama papildoma sąlyga, t. y. paramos gavėjai nebuvo informuoti apie tai,  kokioje administracinėje teritorijoje turi įsigyti būstą. Tokiu būdu buvo pažeidžiama teisė nukentėjusiam piliečiui ir paramos gavėjui sužinoti apie ypatingas sąlygas dar prieš paramos gavimą. Taip pat kyla abejonių, ar savivaldybės vadovai neviršijo savo įgaliojimų, neleisdami įgyvendinti kolegialaus organo – komisijos sprendimo.
Įsivaizduokite: jeigu jūsų tiesioginis vadovas atlyginimų mokėjimo dieną ateitų ir pasakytų: „Tau paskirtą atlyginimą pervesime, jei jį išleisi konkrečioje parduotuvėje, kitu atveju nepervesime, nors jis tau ir priklauso“.  Kaip jūs reaguotumėte? Su panašaus pobūdžio paradoksalia situacija ir susidūrė mano minėtoji šeima. Juk žmogus nusipirko savo šeimai priimtiną būstą įvertinęs kainą, vietą, būklę, t.y. tokį, koks atitinka šeimos poreikius ir finansines galimybes, prieš tai savivaldybės atsakingų asmenų neįspėtas dėl galimų ypatingų sąlygų.
Suprantu ir pritariu, kai valstybės tarnautojai kontroliuoja, kad pašalpos, skiriamos žalingų įpročių turintiems asmenims, nebūtų panaudotos netikslingai, tačiau, kai savivaldybės vadovai apsunkina tvarkingų šeimų paramos gavimą ir atima teisę po nelaimės vėl pradėti gyventi pilnavertiškai, tai jau primena D. Orvelo romaną „1984-ieji”. Todėl jaučiu pareigą ir atsakomybę šiai nuskriaustai šeimai padėti įrodyti, jog buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai. O biurokratiškas požiūris į paprastą žmogų turi būti išgyvendintas.
Justas Pankauskas, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys.