Politikas B. Rūtelionis: „Rinkimuose neremsiu buvusių savo partiečių. Nei merės Ausmos, nei dukterėčios Sigitos“

Su Beniumi Rūtelioniu – rajono politiku, buvusiu rajono savivaldybės tarybos nariu, ilgamečiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininku, vėliau – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariu – spaudoje kalbėjomės daugiau nei prieš metus. Tuomet jis drąsiai ir atvirai vardijo savo ir rajono valdžios klaidas, kalbėjo apie tai, kodėl išsiskyrė jo keliai su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurią dar prieš metus oficialiai paliko. Ir apie tai, kaip ir kodėl nutrūko jo gana šilti ir nuoširdūs santykiai su savivaldybės mere Ausma Miškiniene. 

Ilgą laiką po to kalbintas rajono žurnalistų Benius Rūtelionis sakė nenorintis viešumos. Tiesiog norintis pabūti ramiai, apsispręsti, ar dar kaip nors dalyvaus politiniame gyvenime. Ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl tos priežasties, kad ir jis, dirbdamas savivaldybės taryboje, pateko dėl čekiukų į prokurorų akiratį, jam teko lankytis teismuose, kurių verdiktas – kurį laiką jis negalės būti nei tarybos nariu, nei eiti bet kokias kitas su valstybės tarnyba susijusias pareigas. 

Tačiau situacijos tai nekeičia – savo ilgamete patirtimi, per ilgus dešimtmečius suburtu rajone bendraminčių būriu jis gali daryti didelę įtaką rinkimų rezultatams. Ir, kaip dabar aiškėja, darys. Benius Rūtelionis nusprendė nepasiduoti ir toliau aktyviai dalyvauti rajono gyvenime. Kaip, su kokiomis partijomis ir kodėl būtent toks yra jo sprendimas? Atsakymai į šiuos ir kitus rajono gyventojus dominančius klausimus – šiame interviu. 

– Po ilgesnio laiko rajono gyventojai Jus pagaliau pamatė viešumoje – Mikniškių kaimo tradicinėje Dzūkiškų obuolių šventėje. Žinome, jog nebe pirmi metai esate šios šventės svečias. Kodėl būtent Mikniškiai?  

– Todėl, kad šis kaimas netoli mano gimtinės, čia gyvena daug nuo seno pažįstamų žmonių, su kuriais visuomet malonu susitikti, pakalbėti. Žinau, kad esu čia kviečiams nuoširdžiai, o ne dėl to, kad užimu kažkokias pareigas, galiu paremti ar panašiai. 

Kas nebe pirmi metai dalyvauja Mikniškių kaimo šventėje, žino, kad ji visuomet apgalvotai organizuota, joje visuomet daug svečių, nors pats kaimas – labai nedidelis. Tačiau organizatorių dėka matoma šio kaimo svarba kiekvienam, čia dalyvaujančiam. Ir faktas, kad mišias už kaimo išėjusius ir čia gyvenančius žmones aukojo net trys kunigai, daug pasako. Tarp jų – Mikniškiuose gimęs, augęs ir su gyventojais nuolat šiltus ryšius palaikantis Vilkaviškio dekanato dekanas Virginijus Gražulevičius. 

Tik rajono valdžios žmonių šventėje pasigedau – jų nebuvo nė vieno: nei merė, nei joks savivaldybės tarybos narys Mikniškių žmonių savo apsilankymu nepagerbė. O juk šventės rengėjai – Šeštokų kultūros namai, savivaldybės įstaiga... 

Kalbėjau šventės metu ir su dalyvavusiais kunigais, kuriuos nuo seno pažįstu. Išgirdau daug kritikos rajono valdžios adresu. Nesvarbu, kad merė skelbiasi, kaip savivaldybė bažnyčias remia, kiek lėšų skiria ir kad beveik kiekviename renginyje šalia kunigų sėdi. Tačiau ne visų rajono parapijų klebonai ją palaiko ir giria. Šeštokai jau kuris laikas net seniaūno neturi. Kitose seniūnijose, kai seniūnas į pensiją išeina ar iš darbo pasitraukia, labai greitai konkursai surengiami. O Šeštokai kažkokie išskirtiniai, palikti likimo valiai. Tarsi čia tinkamų žmonių nebūtų.

– Ilgus metus buvote vienose gretose, vienoje partijoje su savivaldybės mere Ausma Miškiniene. Ne paslaptis – net ir savo dukterėčią Sigitą Lenauskienę į politiką pasikvietėte. Iš pradžių – į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, vėliau visi kartu perėjote į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Neseniai „Lazdijų žvaigždėje“ spausdintame interviu Sigita Lenauskienė yra Jums dėkojusi už tai, kad lydėjote ir palaikėte ją tuomet, kai žengė pirmuosius žingsnius politikoje...

– Apie tai, kodėl išsiskyrė mūsų keliai su mere Ausma Miškiniene, esu kalbėjęs jau ne kartą. Nesikartosiu. Galiu pasakyti dar kartą tik tai, kad be mano, mano bendraminčių ir bendrapartiečių palaikymo ji pirmųjų rinkimų 2019 metais jokiu būdu nebūtų laimėjusi. Bet tegul tai lieka praeityje. Paramą jai vadinu didžiausia savo politine klaida, jaučiu, kad padariau rajono gyventojams meškos paslaugą. Ir tikiu, kad per ateinančių metų vietos savivaldos rinkimus galėsiu ją ištaisyti. 

Galiu pasakyti atvirai – man labai gaila dėl Sigos apsisprendimo, dėl to, kad ji, Ausmos Miškinienės „išdurta“, bandant jai suversti atsakomybę dėl čekiukų jos byloje, vėl ja patikėjo ir netgi paskubėjo dėl jos grįžti į savivaldybės tarybą. Dabar viešojoje erdvėje matau, kaip ji kalba kažkokias nesąmones, kad „metas imtis atsakomybės“. 

Kokios dar atsakomybės? Tegul jos imasi tos, kurios prisidirbo, padarė rajonui labai blogų dalykų. Kaimai apleisti, seniūnijose darbai nevyksta. Tik Lazdijuose, kur žmonių daugiau, kažkas dėl akių dar bandoma daryti. Automobilių stovėjimo aikštelės ir panašūs mažmožiai. O kad kaimų keliai jau kuris laikas ne tik remonto, bet ir greiderio nematė, jai nesvarbu. 

Tai va – man labai gaila Sigos, kuri tarp rajono gyventojų buvo populiari ir mylima. Pasinaudos Ausma šiuo koziriu per savivaldos rinkimus. Nesvarbu, ar pati eis į merus, ar Sigą pasiūlys. Bet kokiu atveju Siga jai šiuo metu yra reikalinga. O po to vėl liks nuošalėje. Gal net kalta už buvusių vadų klaidas, kurių, kaip žinia, yra apstu. Tačiau, net ir labai gailėdamas, savo dukterėčios, kaip ir Ausmos, aš per rinkimus  neremsiu. Matau, kad yra naivi, bet tegul jau ji imasi atsakomybės, kaip kalba. Tegul pabando pati kapstytis iš tos balos, į kurią papuolė.

– Matau – esate nusivylęs buvusiais bendražygiais, kaip ir savo dukterėčia. Tačiau ne visi tie, su kuriais ilgus metus dirbote savivaldybės taryboje ir ėjote kartu, nusisuko, išdavė, nuvylė? 

– Ne visi. Turiu daug draugų, daug rėmėjų ir bendraminčių. Net tuomet, kai aktyviai nedalyvavau politikoje, su jais bendravome. Visuomet juos palaikiau – kalbėjomės, aiškinomės. Ne visuomet nuomonės sutapdavo, tačiau vienas kitą suprantame. Galiu sakyti, turiu savo partiją, tegul ji ir neregistruota, neturi oficialaus pavadinimo. Tačiau tai yra būrys žmonių, kurie mane visuomet palaikys, supras mano pasirinkimus. Išaiškėjo ir kiti – kuriuos rėmiau, atvedžiau į politiką. O kol buvau taryboje ar tarp rajono vadovų – lindo, kaip liaudyje sakoma, man į užpakalį. Dabar jie stengiasi su manimi nesusitikti, manęs nepažįsta...

Politika, kalbant atvirai, yra nešvarus reikalas. Tik labai stiprus, moraliai tvirtas žmogus gali išsilaikyti joje nesuklupęs, išlikdamas doras ir sąžiningas. Galite tik įsivaizduoti – savivaldybės merė Ausma Miškinienė  liepos mėnesį vykusiame Lietuvos demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ suvažiavime tapo viena iš partijos pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus pavaduotojų... Ar jums ne keista – partijos Lazdijų skyriaus griovėja, rajono naikintoja. Ir štai – aukščiausiose pozicijose. Dar suvažiavime, rajono delegatų gretose, mačiau savo balso niekuomet neturintį, tačiau visuomet lojalų Rimą Kauzoną su Kauzoniene. Taip pat – susikompromitavusį Evaldą Brusoką. Liūdna, kad tik tokius delegatus galime parodyti Lietuvai... 

Aš nežinau, ar savivaldybės taryboje yra nors vienas blaivus balsas, ar yra joje opozicija, kuri visuomet, visais laikais būdavo kaip paskutinis skambutis, įspėjantis ne tik valdančiąją daugumą, bet ir rajono gyventojus dėl galimų pražūtingų sprendimų. Paskutiniame tarybos posėdyje daug ginčų buvo dėl paskolos ėmimo. Bet dauguma nubalsavo – savivaldybė paskolą paėmė. Dabar girdžiu – ateinančiame tarybos posėdyje dar vieną paskolą ims. Nes Lazdijų sporto centro statybose niekaip pabaigos nematyti. Ne girtis dėl sprendimo statyti tokio dydžio sporto centrą Lazdijuose reikia, o atgailauti. Nes nė vienas ūkiškai mąstantis žmogus nesiima darbų ne pagal savo kišenę...

Dabar visi rajono pinigai, visi sprendimai ir visos pagyros – naujajam Lazdijų sporto centrui. Tuo tarpu jau gal dveji metai Lazdijų hipodrome – visiška tyla: nevyksta jokie renginiai. Bet kažkas gal vyksta. Gal planuojama jį, kaip ir buvo kalbėta, tyliai ir kai kam pelningai parduoti? Kodėl neliko vieno populiariausių rajono renginių „Metelio banga“? Į jį žmonės rinkdavosi kaip į atlaidus: suvažiuodavo pas meteliškius giminės, vaikai, vaikų vaikai. Bet buvo sugalvota šventę paversti komercine, bilietus turėjo pirkti net tie, kurie patys ant Metelio kranto gyvena.  

– Savo buvusią partiją sukritikavote, sumalėte į miltus. Tačiau gal yra politikų, kuriuos žadate palaikyti, su kuriais bendraujate ir kalbatės ne tik apie rinkimus, bet ir apie tai, kas nutiks po jų. Juk akivaizdu – rajoną reikia traukti iš duobės. Esantis strategiškai palankioje vietoje, jis pagal visus rodiklius yra paskutinis iš visų 60 savivaldybių...

– Dabar tik nuo rajono žmonių, nuo rinkėjų priklausys, kur link pasuks Lazdijai. Ar čia pagaliau prasidės rimti darbai, kažkas pagalvos apie darbo vietų kūrimą, apie tai, kad rajono biudžetas netrukus ims mažėti, nes tiesiog nebeliks, kas jį pripildo. 
Akivaizdus gyventojų mažėjimo pavyzdys man buvo praėjusį šeštadienį vykusi Žolinės šventė Rudaminoje. Šventė, į kurią susirinkdavo visi,
 kurie per metus neturėdavo galimybės parvykti namo. Tačiau Žolinę susiplanuodavo taip, kad galėtų būti kartu su saviškais. Tačiau šiemet buvo kitaip.  

Pati merė Ausma tik bažnyčioje pasisukiojo, ant laiptų nusifotografavo. Ir dingo. Net jos padėkas įteikė kitos, jos patikėtinės. Nesuprantu, kaip galima taip ranka į žmones, tave rinkusius, numoti. Kapčiamiestis ją jau prakeikė, ten ji nė vieno balso negaus. Tą patį girdžiu ir iš Avižienių, Babrų, Metelių, Šeštokų, Mikniškių. Čia tie kaimai, su kuriais bendrauju ir kurių nuotaikas žinau. O kiek dar nežinau?!

Pas mane dabar ne vienas partijos lyderis ar galimas kandidatas į merus atvažiuoja. Kalbamės, prašo, kad padėčiau būsimuose rinkimuose. Nesu apsisprendęs, kurią partiją, kurį kandidatą į merus verta paremti. Žinau tik viena – nei savo dukterėčios Sigitos, nei dabartinės merės Ausmos Miškinienės neremsiu. Tegul jos jau be manęs prisiima žadamą atsakomybę. Žinoma, jei žmonės tuo melu dar kartą patikės.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-08-21)