V. Danauskienė: įžūlumas ir cinizmas – beribiai?

Baigdama 53-iuosius savo gyvenimo metus neturėčiau stebėtis, kad kiekviena jaunesnė karta yra vis kitokia. Tai normalu ir taip turi būti. 

Tačiau stebina kitkas – jau nepriklausomoje Lietuvoje užaugusių, joje savo vertybes formavusių kolegų politikoje elgesys. Įžūlus, ciniškas, ir visada – labai asmeniškai savanaudis.

Dabartinė 30–40-mečių karta pavydėtinai puikiai įvaldė ir laukinio kapitalizmo deleguojamus asmeninės ekonominės naudos siekius, paminant elementarius vertybinius dalykus finansinės naudos labui, ir kraštutinį leftistinio liberalizmo dievinamą vertybinių ir bendrosios etikos normų nepaisymą. 

Kokias žiurkikės akytes reikia turėti, kai aiškini, kaip labai tu esi susirūpinusi Kapčiamiesčio gyventojais, kuriems Lietuvoje draudikai atsisako apdrausti jų būstus dėl poligono kaimynystės rizikų, jei pati – slapta ir vienašališkai – dėjai visas įtakas ir pastangas, kad tas poligonas Kapčiamiesčio apylinkėse atsirastų?! 

Ir kiek begėdiškumo, greičiausiai vaikystėje šeimoje susiformavusio, tavyje turi glūdėti, kad politinio oponento iškeltą problemą pateiktumei kaip didžiausią savo „atrastą“ sensaciją?

Ar tikrai nuoširdi buvai, lėkdama į spaudos konferenciją su bendrapartiečiais Seime, o vėliau ir į LRT, kai ūbavai susirūpinusi, jog Kapčiamiestyje „negaudo LRT kanalų“? 

Mere Ausma, tamstai tikrai tik dabar ši problema užkliuvo? Tik dabar sužinojote? Tai dar galiu „pasufleruoti“, kad bėda yra ir su mobiliuoju ryšiu – važiuojant nuo Petroškų link Kučiūnų esantis kelias pilnas mobiliojo ryšio „duobių“, kai neįmanoma ne tik naudotis interneto ryšiu, bet ir elementariai paskambinti 112 bendruoju pagalbos telefonu.

Nežinojote? Dabar žinote. Ar bėgsit į spaudos konferenciją? Svetima gėda, ir tiek. 

Vilma Danauskienė, savivaldybės tarybos narė, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-09-11)