S. Petrauskas: nors dar vasara, ateinančios žiemos situaciją turime vertinti blaiviai ir jai ruoštis

Pastaruoju metu stebina masinėse informacijos priemonėse plintanti žinia, jog degalų pardavėjai nuogąstauja dėl to, kad gali pritrūkti kuro. Manau, kad tai – rinkodarinė priemonė, raginanti gyventojus, įmones pirkti daugiau, kaupti rezervą.  

Oficialių pranešimų ar duomenų apie tai, kad degalų pardavėjai Lietuvoje šiuo metu nuogąstautų dėl realaus kuro trūkumo, nėra, nerimą gyventojams gali kelti Lietuvos rinkoje stebimi kainų svyravimai, susiję su geopolitine situacija. Šalyje ir gamyklose užtikrinami privalomieji naftos ir degalų produkcijos rezervai – tai yra oficialus faktas. 

Tačiau kalbėti apie tai reikia. Ypač – dėl kainų, kurios svyruoja dėl tarptautinių įtampų ir paklausos pokyčių biržose. Tą gyventojai ir verslas jaučia labiausiai. Apie verslą šįkart nekalbėsiu, verslininkai patys analizuoja situaciją ir priima atitinkamus sprendimus. Tačiau gyventojams noriu pasakyti – artėja daug sunkesnė žiema, nei buvo praėjusioji. Ne dėl galimų šalčių, kurių prognozuoti nesiimu. Tačiau apie kainas noriu įspėti. 

Ne veltui liaudies išmintis byloja, jog roges reikia ruošti vasarą. Sakydamas tai, omenyje konkrečiai turiu kurą, kuriuo šildysime savo būstus. Jau dabar, lyginant su praėjusio pavasario kainomis, jis yra gerokai pabrangęs. Ir ne paslaptis – tikrai dar labiau brangs. Jei nebūtų kilę globaliniai kariniai konfliktai, kuro kaina būtų pastovi ir prognozuojama. Dabar taip nėra. Ir pokyčių artimiausiu laiku tikėtis nereikėtų. Ateinanti žiema žada būti sunki, nes įvairių kuro rūšių paklausa išaugs kartais. Visos šalys šiuo metu stengiasi apsirūpinti kuru, kaupia atsargas. Kai pastovaus tiekimo nėra, tai nėra ir aiškumo dėl kainų. Pernai vasarą niekas negalėjo prognozuoti, jog dyzelino kainos pasieks 2 eurus. O taip nutiko. Negalime lyginti, jog Lenkijoje pigiau – ir ten prie Lietuvos kainų jau artėjama. 

Visoje Europoje praėjusi žiema buvo labai šalta, valstybės savo sukauptus rezervus gerokai išnaudojo – tokio rezervų naudojimo nebuvo nei prieš metus, nei prieš dvejus. Jei praėjusį pavasarį kuro teikimas būtų buvęs pastovus, būtų buvę kitaip. Dabar dėl geopolitinių veiksnių šios kuro tiekimo grandinės ėmė trūkinėti, neliko aiškumo. Tai sukėlė kainų šuolį. O link žiemos kainų kilimas turės tendenciją dar labiau didėti, nes jo poreikiai taip pat didės. 

Todėl natūraliai ir ten, kur galime, turime tam ruoštis. Tiesa, neaišku, kokia bus žiema: ar vėl svilins šaltis, kai būstus turėsime kūrenti visu pajėgumu, ar šiltesnė, kai užteks tik juos pašildyti, tačiau pasirūpinti, kol yra laikas, vis tiek privalome. 

Oficialioji statistika sako, kad rajone net 85 proc. gyvenamųjų būstų yra 1–2 butų individualūs gyvenamieji namai. Ir juose energetikos resursai ateinančiu šildymo sezonu kainuos žymiai brangiau. Girdėjau, žmonės raminasi, jog esame miškingas kraštas, žmonės malkų nepritrūks. Tačiau mediena miške – dar ne kuras. Malkinė mediena ar iš jos gaminamas biokuras rajone naudojamas plačiausiai. Jį vis dar  naudoja virš 50 proc. individualių sodybų. Ir jį reikia paruošti. Ne tik nupjauti, susmulkinti, bet ir jį parvežti. Visam tam reikalingas kuras. Visi jau pajutome, ką reiškia mokėti 2 eurus už litrą dyzelino. 

Nei nuo šalies valdžios, nei nuo rajono vadovų ir net ne nuo žmonių priklauso šiandieninės globalios tendencijos. Nereikia jų nuvertinti, tikėtis, kad artimiausiu laiku viskas sugrįš į prieš metus buvusį kainų lygį. Tiesiog reikia blaiviai vertinti ir ruoštis. O tie, kurie suskubo tai padaryti, jau išlošė. Ne tik finansine prasme, bet ir psichologine. Dabar jie gali tiesiog jaustis ramiau, nes vieną svarbiausių metų darbų jau yra atlikę.

Saulius Petrauskas, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-08-07)