V. Jelisejevas: „Gydo ne tik vaistai, bet ir geras žodis“

Lietuvos mylimiausių medikų dešimtuke atsidūręs gydytojas urologas ir Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro vadovas Vladimiras Jelisejevas sako, kad pacientų pasitikėjimas yra didžiausias gydytojo darbo įvertinimas. Jo tikslas – užtikrinti, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos kuo arčiau žmonių namų.

– Patekote į Lietuvos mylimiausių medikų dešimtuką. Ką jums reiškia šis įvertinimas? 

– Pacientų pasitikėjimą, atjautą, profesionalumą.

– Kaip reagavote sužinojęs, kad pacientai jus išrinko vienu mylimiausių gydytojų Lietuvoje? 

– Džiaugiausi dar kartą įsitikinęs, jog einu teisingu keliu.

– Kodėl, jūsų nuomone, pacientams svarbu turėti ne tik profesionalų, bet ir žmogišką gydytoją?

– Gydymas yra menas, nes gydo ne tik vaistai, bet ir geras žodis, empatija. 

– Ar prisimenate pacientų istorijų, kurios ypač įsiminė ir parodė, kokia svarbi yra gydytojo bei paciento partnerystė? 

– Tokių istorijų yra daug. Kai pacientas pasitiki tavimi, klauso rekomendacijų, dalyvauja programose ir vyksta nuolatinis sveikatos būklės stebėjimas, galima užkirsti ligą ankstyvoje jos vystymosi stadijoje. 

– Esate ligoninės vadovas, tačiau ir toliau dirbate gydytoju urologu. Kodėl jums buvo svarbu neatsisakyti darbo su pacientais?

– Medicina yra mano gyvenimas, o urologija – pašaukimas, galėčiau dirbti kiaurą parą, jei tik energijos užtektų. 

– Kaip pavyksta suderinti vadovavimą ligoninei ir gydytojo praktiką? 

– Viską galima suderinti, šios veiklos netrukdo viena kitai. 

– Ar darbas kabinete su pacientais padeda priimti geresnius sprendimus vadovaujant ligoninei?

– Visuomet, nes gauni informaciją ne tik kaip gydytojas. Žmonės ateina ir išsako savo pastebėjimus, kartais pagirdami, kartais papeikdami. Tiesioginis kontaktas su žmogumi ne tik kaip su pacientu, bet ir kaip su potencialiu įstaigos partneriu labai svarbus.

– Kokias vertybes stengiatės perduoti jaunesniems kolegoms? 

– Stengiuosi, jog jie suprastų, kad mūsų profesija neatsiejama nuo profesionalumo, nes būdamas mediku negali dirbti truputį ar pusiau. Privalai dirbti su užsidegimu ir atsidavimu.

– Kaip, jūsų manymu, per pastaruosius metus pasikeitė pacientų lūkesčiai gydytojams? 

– Pasikeitė pacientų požiūris į pačius save ir į gydytoją kaip paslaugos teikėją. Jie pradeda žiūrėti į gydytoją kaip į partnerį, su kuriuo drauge kovojama prieš ligą ir ieškoma sprendimų, todėl pacientų įtraukimas į gydymą, kai jie supranta visus procesus, ir duoda didžiausią efektą.  

– Kokį tikslą sau išsikėlėte tapęs ligoninės vadovu?

– Tikslas vienas – kad rajoninės ligoninės klestėtų, kad būtų teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos ir jų būtų kuo daugiau. 

– Kokiais pokyčiais ligoninėje šiandien didžiuojatės labiausiai?

– Įsibėgėja kompiuterinio tomografo įsigijimo projektas. Artimiausioje ateityje bus įgyvendinami kiti projektai – atnaujinamas priėmimo ir chirurgijos skyriai, konsultacijų poliklinika, šeimos gydytojai persikels dirbti į vieną aukštą. Kaip vadovą ypač džiugina darnus ir profesionalus kolektyvas. Esame komanda.

– Kaip pavyksta pritraukti ir išlaikyti stiprius specialistus regione? 

– Vadyba bei sėkmingas valstybės ir savivaldybės finansavimo projektų panaudojimas. 

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria rajoninės ligoninės?

– Yra labai daug reikalavimų kaitos ir nesibaigiančių reformų, o normaliam darbui reikia stabilumo.  

– Ar rajoninės ligoninės gali sėkmingai konkuruoti su universitetinėmis gydymo įstaigomis?

– Ne, nes tai yra visiškai skirtingi lygiai. Tam tikrose srityse, tarkime, kaip gydytojai ar slaugytojos, turime vienodas licencijas. Diagnostikos ar pacientų priėmimo greitumo prasme galime konkuruoti, bet nereikėtų tapatinti skirtingų lygių medicinos įstaigų.

– Ką reikėtų keisti šalies sveikatos sistemoje, kad pacientai regionuose gautų dar geresnes paslaugas? 

– Manau, jog reikėtų diferenciacijos, tolygaus finansavimo ir atsisakyti perteklinių reikalavimų.  Praėjusiais metais daugiau kaip 70 proc. šalies ligoninių metus baigė su biudžeto deficitu, tai rodo, jog šioje srityje taupyti negalima. Reikia dėti pastangas, kad visos gydymo įstaigos gautų pakankamą finansavimą, nes ligos nesirenka laiko ir formos, jei yra žmogus, jis turi būti visur gydomas. Galbūt ateinanti nauja Sveikatos apsaugos ministerijos valdžia atsižvelgs labiau į regionus.  

– Ar būna akimirkų, kai gydytojo darbas emociškai ypač paliečia? 

– Be abejonės, tačiau tai yra psichologija. Studijuojant mus mokė, kaip su tuo tvarkytis, ir tai taikome kasdieniniame darbe, nes nėra nieko baisiau nei panikuojantis gydytojas.  

– Kaip pailsite ir atgaunate jėgas po intensyvių darbo dienų? 

– Pagrindinis dalykas yra šeima ir su ja praleistas laikas. Jei lieka laisvalaikio, mėgstu medžioti ir žvejoti. 

– Kas motyvuoja dirbti medicinoje?

– Pašaukimas, nes jei nebus jo, nebus ir darbo. Mediciną renkasi ir joje dirba tik iš pašaukimo.

– Jei pacientai šiandien jus vadina vienu mylimiausių Lietuvos gydytojų, kaip norėtumėte, kad po dešimties metų jie apibūdintų jūsų vadovaujamą ligoninę?

– Džiaugčiausi, jei sakytų, kad padarė viską, ką galėjo, ir dėl to turime visas medicinos paslaugas.

Daiva Bartkutė („Lazdijų žvaigždė“, 2026-06-26)