Šis pasaulio futbolo čempionatas bus kitoks – ir tai nėra vien reklama

Birželio 11-ąją laukia istorinė čempionato pradžia. Trys šalyse, 16 miestų, 48 rinktinės ir milijardai žmonių, kuriuos prie ekranų trauks kiek kitoks jausmas nei prieš ketverius metus Katare.

Tikriausiai prisimenate, kaip sekėte paskutinį Pasaulio čempionatą. Už lango šaltas gruodžio oras, valandos praleistos sekant įvarčius – ir futbolas dykumoje. Daug kas tuomet sakė, kad tai nėra tikras futbolas. Ne tik dėl klimato ar politinių diskusijų, bet ir dėl keistos atmosferos, kai žmonių šurmulys stadionų apylinkėse nutildavo vos pasibaigus rungtynėms.

2026-ųjų turnyras yra kitoks nuo pat pradžių.

Trys šalys, vienas turnyras: tai dar nebuvo

FIFA čempionatas pirmą kartą istorijoje vyksta trijose valstybėse iš karto – JAV, Meksikoje ir Kanadoje. 2002-aisiais Japonija su Pietų Korėja dalinosi organizaciniais rūpesčiais, tačiau jos buvo dvi kaimyninės Azijos šalys. Šiais metais kalbame apie tris atskiras kultūras, tris kalbas, tris skirtingus požiūrius į futbolą.

Jungtinėse Valstijose rungtynės vyks net 11 miestų – nuo Majamio iki Sietlo. Finalas laukia liepos 19-ąją Naujojo Džersio „MetLife" stadione, kuriame telpa daugiau nei 82 tūkstančius žiūrovų. Meksiko miestas turnyrą atidarys Aztekų stadione – tame pačiame, kur 1986-aisiais Maradona, žaisdamas prieš Angliją, įmušė ir „Dievo rankos“, ir „Amžiaus įvarčius. O Kanada pirmą kartą organizuos tokio pobūdžio rungtynes.

Šis geografinis išsibarstymas reiškia, kad fanams, keliantiems į turnyro vietas, reikia planuoti ne kelionę į vieną šalį, o tiesiog apsispręsti, kurį miestą aplankyti – Niujorką, Gvadalacharą ar Torontą?

48 komandos – daugiau nei skaičius

Lažybos seniai siūlo Ispaniją, Prancūziją, Braziliją ir Argentiną kaip pagrindines favorites, ir tai nestebina. Šios rinktinės per dešimtmečius suformavo tradicinę turnyro hierarchiją. Tačiau šiemet į žaidimą ateina 16 naujų rinktinių, kurių daugelis anksčiau neturėjo tokios galimybės.

Iš Europos atvyks 16 komandų, iš Afrikos – 10, iš Azijos – 9, iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos – 6, iš Pietų Amerikos – 6 ir 1 komanda iš Okeanijos. Tai reiškia, kad Maroko tipo sensacija, kuri 2022-aisiais sužavėjo visą pasaulį, gali tapti tikimybe, o ne išimtimi. Lietuvos sporto žiniasklaida jau dabar šį turnyrą vadina didžiausiu futbolo čempionatu istorijoje, pabrėždama ne tik išaugusį komandų skaičių, bet ir precedento neturinčią geografiją bei mastą. 

Nauja ir pati turnyro struktūra: 12 grupių po keturias komandas ir dvi geriausios kiekvienos grupės komandos patenka į kitą etapą. 8 komandos užėmusios trečias vietas taip pat keliauja toliau. Atkrintamosios varžybos prasideda su 32 rinktinėmis. . Iš viso bus sužaista daugiau nei 100 rungtynių, lyginant su 64 rungtynėmis praeitame čempionate.

Lietuva išlieka stebėtojais

Lietuva niekada nebuvo žaidusi pasaulio futbolo čempionate. Į 2026-ųjų atrankos G grupę patekome kartu su Nyderlandais, Lenkija, Suomija ir Malta. Rezultatas – paskutinė vieta grupėje.

Tai skamba liūdnai, bet yra ir kita medalio pusė. Edgaro Jankausko treniruojama rinktinė per atranką parodė, kad kelias į priekį yra. 20-metis Gvidas Gineitis žaidžia Anglijoje. Armandas Kučys, Pijus Širvys, Justas Lasickas yra perspektyvūs žaidėjai iki 28-erių. Didžioji dabartinės sudėties dalis dar tik pradeda savo geriausius futbolo karjeros metus.

Galbūt tikslesnis klausimas yra ne „kodėl Lietuva nepateko?", o „ar būsima karta, kuri augs žiūrėdama šį čempionatą, sugebės pakeisti situaciją?" Nors Lietuva nedalyvaus 2026-aisiais, šis turnyras gali tapti katalizatoriumi, kuris padėtų užauginti žaidėjus, galinčius pakeisti istoriją kitame dešimtmetyje.

Pirmasis keturių šalių debiutas

Belaukiant pasaulio futbolo čempionato gali būti lengva pamiršti, kad keturios rinktinės 2026-aisiais žais pirmą kartą. Žaliasis Kyšulys, Kiurasao, Jordanija ir Uzbekistanas jau ne vienerius laukė, kol galės prisidėti FIFA rungtynių. 

Uzbekistanas FIFA nare tapo 1994-aisiais po Sovietų Sąjungos žlugimo. Iki šiol bandė septynis kartus, tačiau nepasisekė. Šiais metais pagaliau pateko į čempionatą. Šalies futbolo federacijos vadovas po kvalifikacijos sakė, kad tai buvo svajonė, kurią 34 metus puoselėjo 38 milijonai žmonių. Žaliasis Kyšulys – sala su puse milijono gyventojų, kuri pakeliui įveikė Kamerūną, tradiciškai vieną stipriausių Afrikos rinktinių.

Visa tai nėra atsitiktinumas, tai – plačiau atvertų durų rezultatas. augiau vietų čempionate reiškia daugiau galimybių, o galimybės kartais sutampa su tinkamu treneriu, tinkama karta ir tinkama akimirka.

Lietuva kol kas tebelaukia. Ne lengviausia pradžia yra ir tai, kad patekome į grupę su Nyderlandais ir Lenkija. Bet Uzbekistanas bandė septynis kartus, kol pavyko. Žaliasis Kyšulys ilgus metus buvo tik statistika pasaulio reitinguose. O dabar jų vardas bus rašomas Pasaulio čempionato istorijos puslapiuose.

Lietuvos futbolas šiandien yra kitame etape – su jauna sudėtimi, kuri dar tik formuojasi, ir su federacija, kuri paskelbė ambicingus, nors kol kas ir neįvykdytus tikslus. Tai nereiškia, kad kitame čempionate viskas bus kitaip. Tačiau neverta nuleisti rankų, kai ateityje viskas gali pasikeisti..

Vasaros futbolas grįžta į gatves

Yra dar vienas dalykas, kurio Kataro turnyras tiesiog negalėjo pasiūlyti – laiko juostų skirtumai. Rungtynės Šiaurės Amerikoje reikš, kad Europoje žiūrovai seks jas ne anksti ryte ar vėlai naktį, o popiet ir vakare. Prieš akis atsiveria vaizdas: kavinė, saulė, žmonės prie lauko ekranų. 2022-aisiais apie tai galėjome tik pasvajoti, o džiaugtis pergalėmis teko prie televizorių namuose. 

Lietuva – mažytė šalis, kurios futbolo tradicijos negali lygintis su Ispanija ar Brazilija. Bet čia žmonės sportuoja, stebi rungtynes ir diskutuoja. Ir šis čempionatas, priešingai nei Kataro, vėl ateis lydimas vasariškos nuotaikos, taigi futbolo rungtynės labiau primens festivalį.

Lietuvoje sportas vis dar išlieka svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi – nuo vietinių turnyrų ir komandų palaikymo iki vakarų, kai žmonės susirenka kartu stebėti didžiųjų čempionatų. Net ir mažesniuose miestuose sporto atmosfera išlieka gyva, o apie vietos rungtynes ir bendruomenės sporto gyvenimą reguliariai rašo ir regioninė spauda. 

Kodėl tai svarbu

Per paskutinius metus futbolo ir apskritai sporto renginiai sulaukė daug kritikos dėl komercinimo, FIFA politikos, žmogaus teisių diskusijų. Šios diskucijos yra svarbios, bet būtų neteisinga teigti, kad čempionatas vis dar sutelkia žmones. 

Bendrumo jausmą gali sustiprinti net maži dalykai, pvz., Brazilijos sirgalius, susitikęs su Maroko fanų grupe Dalaso restorane arba Japonijos ir Ispanijos rungtynės Naujajame Džersyje, kur viename sektoriuje sėdi sirgaliai iš abiejų šalių. Futbolas gal ir ne visada teisingas, tačiau šis sportas reiškia daugiau nei 90-ies minučių rungtynes. 

2026-aisiais turnyras grįžta į žemyną, kur futbolas anksčiau buvo laikomas antrarūšiu sportu. Šiemet JAV rinktinė pirmą kartą bus tikra kandidatė rimtame turnyre o tai savo ruožtu reiškia naują auditoriją, naują televizijos dėmesį, naują sirgalių, kurių tėvai futbolo net nežiūrėjo, bangą.

Lietuva stebės iš tribūnų. Bet vis tik stebės – ir galbūt kada nors tai  pasikeis.

Užs.