Naujausioje A. Jarmalos knygoje – Seinų kunigų seminarijos ir Veisiejų parapijos istorija

Ar daug kas iš mūsų, lėkdami  savo kasdienybėje į Seinus – „Biedronką“ ir kitas parduotuves, prisimename, kad šis miestelis ir ypač Seinų kunigų seminarija kadaise išugdė Lietuvai svarbias asmenybes, tokias kaip Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, mūsų literatūros klasikas Vincas Mykolaitis-Putinas, Nepriklausomybės Akto signataras ir vyskupas Justinas Staugaitis ar žemės reformos Lietuvoje pradininkas Mykolas Krupavičius. Negalime leisti pamiršti, kad čia apaštalavo vyskupas, „Anykščių šilelio“ autorius Antanas Baranauskas, o Seinai buvo trečias svarbiausiais lietuvių kalbos židinys.

Ar daug kas žinome, kad Seinų kunigų seminarija buvo slaptų seminarijos auklėtinių būrelių, lietuvių kalbos puoselėjimo ir knygnešystės centras, kuriame žymūs Lietuvai žmonės savo jaunystės metais mokėsi ne tik teologijos, bet ir meilės Lietuvai. Prisipažinkime – tokių mūsų tarpe liko jau  tikrai nedaug.
Būtent šias mūsų užmaršties arba visiško nežinojimo spragas bandė užpildyti savo septynioliktąja knyga mūsų kraštieti
s, istorijos tyrinėtojas Albinas Jarmala kartu Sigitu Birgeliu – lietuvybės puoselėtoju Lenkijoje,  poetu, vertėju, žurnalistu, knygų sudarytoju ir redaktoriumi, ,,Aušros“ leidyklos vyr. redaktoriumi ir direktoriumi. Knygą „Nuo Seinų kunigų seminarijos mūrų iki Veisiejų altorių“  autoriai dedikavo Seinų kunigų seminarijai, kurios 200 metų sukaktį šiemet minime, bei Veisiejų Šv. Jurgio parapijos 500 metų jubiliejui. 

Knygos autoriai sako, kad LR Seimo sprendimas paskelbti 2026-uosius metus Seinų kunigų seminarijos metais yra proga ne tik lietuviams, bet ir tarptautinei bendruomenei prisiminti tikrąją Seinų kunigų seminarijos vertę. Šie metai, pasak jų, turi padėti Seinus grąžinti į mokyklų programas, priminti jaunajai kartai, kur formavosi mūsų patriotai V. Kudirka ir J. Staugaitis. Kad šių simbolinių metų renginiai, prasmė sustiprintų diplomatinį dialogą ir Lietuvos lėšomis tvarkytos erdvės, tokios, kaip Lietuviška menė, tarnautų bendrai istorinei tiesai. Kad būtų puoselėjama knygnešystės ir spaudos tradicija, prisiminta „Šaltinio“ spaustuvė ir milžiniška joje išleistos spaudos įtaka lietuvių kalbos išlaikymui. 

„Mes negalime leisti, kad Seinų „aukso amžius“ būtų užmaskuotas naujais dažų sluoksniais ir svetimais terminais. Tai mūsų pareiga prieš tuos, kurie mirdami mąstė apie Tėvynę, kaip vyskupas J. Saugaitis, kurio paskutiniai žodžiai buvo „Dieve, neapleisk Lietuvos“, – teigia knygos įžangoje Albinas Jarmala ir Sigitas Birgelis. 

Knygelė nedidelė, vos 104 puslapiai. Bet joje – ištisas istorinių faktų lobynas europėjančiai ir nuo savo šaknų tolstančiai Lietuvai. Knygoje išsamiai atspindėta ir Veisiejų Šv. Jurgio parapijos 500 metų istorija – prisiminti visų čia stovėjusių bažnyčių fundatoriai ir statytojai, bažnyčioje saugomi meno kūriniai ir naujos bažnyčios tradicijos.  Atskiri skyriai paskirti visiems 33  čia tarnystę ėjusiems kunigams – Seinų kunigų seminarijos auklėtiniams. 

Knyga iliustruota Sigito Birgelio darytomis bažnyčių ir asmeniniame mūsų kraštiečio kunigo Dainiaus Gurevičiaus archyve saugomomis kunigų nuotraukomis. 

Knyga simboliškai išleista Punske, „Aušros“ leidykloje. Autoriai nuoširdžiai dėkoja jos rėmėjams – Astos ir Juozo Černeckų ūkiui bei Kęstučiui Stabingiui. Tai pat – kalbos redaktoriui, Veisiejų seniūnijos seniūnui Zenonui Sabaliauskui.

Knygos „Nuo Seinų kunigų seminarijos mūrų iki Veisiejų altorių“  sutiktuvės mūsų krašte, Lazdijų viešojoje bibliotekoje – balandžio 9 dieną, 12 valandą. Ateikite. Turėsime ką prisiminti.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų reklama“ (2026-03-31)