Seime – siūlymas numatyti galimybę už valstybės poreikiams paimtą žemę atlyginti lygiaverčiu sklypu

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pristačius siūlomas kompensacijas planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje esančių sodybų savininkams, Seime atsirado nauja iniciatyva dėl atlyginimo gyventojams už visuomenės poreikiams paimtą žemę. 

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika kartu su kitais demokratais įregistravo įstatymo pataisas, siūlančias tokiais atvejais sudaryti galimybę paimamų žemės sklypų savininkams gauti atlyginimą kitais analogiškais žemės sklypais. 

Jei Seimas pritartų, savininkas iki pat sprendimo dėl piniginio atlyginimo už paimamą žemę išmokėjimo dienos galėtų kreiptis dėl to į projektą įgyvendinančią instituciją, nurodydamas pageidaujamo žemės sklypo savybes, pavyzdžiui, teritoriją, reljefą, plotą ar kt. Prašymą gavusi projektą įgyvendinanti institucija kreiptųsi  į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kuri ne vėliau kaip per 30 dienų privalėtų raštu pasiūlyti tokiam žemės savininkui ne mažiau nei 3 jo poreikius atitinkančius analogiškus sklypus iš valstybinio žemės fondo. Jų rinkos kaina turėtų būti yra ne mažesnė nei paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo.

Pasiūlytas reguliavimas leistų savininkui, nurodant motyvus, 3 kartus nesutikti su NŽT pasiūlymais. Jei po 3 kartų savininkui netiktų nė vienas žemės sklypas, jam būtų atlyginama pinigais. 

Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto nario K. Mažeikos, įstatymo projektu siūloma teisingiau atlyginti žmonėms už jų turėtą žemę. Jo teigimu, įstatymo pakeitimai suteiktų galimybę gyventojams tęsti ūkinę veiklą kitoje teritorijoje.

Pagal dabartinį reguliavimą, vykdant valstybinės svarbos projektus ir paimant žemę visuomenės poreikiams, savininkas už ją gali gauti piniginį atlygį. 

„Visgi toks atlyginimas nėra teisingas, kadangi žemės savininkai, pardavę žemę, dažnai negali nekilnojamojo turto rinkoje rasti analogiškų žemės sklypų, kuriuos galėtų įsigyti. Dėl šios priežasties jie negali tęsti savo ūkinės veiklos“, – dokumento aiškinamajame rašte sako K. Mažeika. 

Jo nuomone, pakeitus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą sumažėtų gyventojų pasipriešinimas ir būtų galima greičiau įgyvendinti tokius projektus. 

Kaip ELTA jau skelbė, vasario mėnesį Seimo nariai liberalai Viktoras Pranckietis ir Simonas Gentvilas įregistravo Žemės įstatymo pataisas, kuriomis irgi siekiama tobulinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Jie siūlo išplėsti galimybę visuomenės poreikiams paimtų sklypų savininkams atlyginti natūra, tai yra kitu žemės sklypu. Projektas numato, kad nesant galimybės suteikti besiribojančio sklypo, gali būti suteikiamas kitas valstybinės žemės sklypas. 

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir subjektyvių vertinimų, įstatyme siūloma įtvirtinti 3 privalomus kriterijus, kuriuos turi atitikti siūlomas sklypas. Jis turi būti toje pačioje savivaldybėje; sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis turi sutapti su paimamo sklypo paskirtimi; jo plotas negali skirtis daugiau kaip 15 proc. nuo paimamo sklypo ploto. Beje, vertės skirtumas visais atvejais būtų kompensuojamas pinigais.

Siekiant išvengti procedūrų vilkinimo, siūloma nustatyti, kad institucija turi teisę pateikti pasiūlymą dėl konkretaus analogiško sklypo suteikimo tik vieną kartą. Jeigu žemės savininkas atsisako tokio pasiūlymo, įstatymo pataisos numato, kad jam atlyginama pinigais arba, esant galimybei, suteikiamas besiribojantis žemės sklypas.

Tikimasi, kad priėmus pakeitimus sumažės socialinė įtampa ir pasipriešinimas, nes ūkininkai turės galimybę tęsti veiklą kitame sklype, o ne tik gauti piniginę kompensaciją, už kurią rinkoje ne visada įmanoma įsigyti lygiavertį turtą. 

Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme pagrindinis atlyginimo už paimtą žemę būdas yra pinigai, tik išimtiniais atvejais galima atlyginti besiribojančiu sklypu. 

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

^{* Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA‘os turinį be ELTA‘os raštiško sutikimo draudžiama.}