ES kurs naują paktą rytiniams pasienio regionams: saugumo skydas ir plėtros variklis visai Europai

Briuselis. Europos Komisija pradėjo rengti istorinę iniciatyvą – „Rytinių pasienio regionų paktą“, skirtą sustiprinti tas Europos Sąjungos teritorijas, kurios ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Šis paktas, planuojamas patvirtinti iki 2025 m. pabaigos, turėtų tapti išsamia strategija, apimančia ekonomikos, saugumo, socialinės sanglaudos ir kultūros sritis. Tai ne tik reagavimas į dabartinius geopolitinius iššūkius, bet ir investicija į ilgalaikę visos Europos stabilumo ir klestėjimo viziją.

Sienos, kurios saugo visą Europą

Pasak Europos Komisijos vykdomojo pirmininko pavaduotojo už sanglaudą ir reformas Raffaele Fitto, rytinių pasienio regionų svarba neapsiriboja vietiniu mastu.

„Rytiniai pasienio regionai nėra tik nacionalinės sienos – tai Europos sienos. Mūsų įsipareigojimas šioms teritorijoms yra būtinas, kad apsaugotume bendras Europos vertybes. Turime pareigą užtikrinti, jog žmonės, gyvenantys šiose vietovėse, jaustųsi saugūs, apsaugoti ir palaikomi.“

Ši iniciatyva apims Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją ir Rumuniją. Tai valstybės, kurių rytinės sienos šiandien – geopolitinės įtampos linija, kurioje susitinka ES ir NATO teritorijos su kaimyninėmis šalimis, išgyvenančiomis karinius konfliktus, autoritarinį valdymą ar politinį nestabilumą.

Kodėl dabar?

Rytinių pasienio regionų situacija dramatiškai pasikeitė po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šis karas sukėlė pabėgėlių srautus, sutrikdė prekybą, išaugino energetinę įtampą ir privertė ES sparčiau investuoti į gynybos bei saugumo sistemas.

Pasienio regionai tapo ir pirmuoju saugumo barjeru, ir humanitarinės pagalbos teikėjais. Lenkijos miestai priėmė milijonus ukrainiečių, Lietuvos pasienio tarnybos sustiprino sienų kontrolę dėl migracijos krizės Baltarusijos pasienyje, o Rumunijos uostai tapo gyvybiškai svarbiais grūdų eksporto keliais iš Ukrainos.

Migracijos valdymas – iššūkis su aiškiais skaičiais

Reikia subalansuoti sienų kontrolę su humanitarine pagalba, ypač karo pabėgėliams. Faktai kalba patys už save: 2022–2024 m. į ES atvyko daugiau nei 4,5 mln. ukrainiečių karo pabėgėlių, daugiausia per Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją. FRONTEX duomenimis, netaisyklingos migracijos bandymų per Baltarusijos–ES sieną skaičius 2023 m. viršijo 10 000, o Lietuvos pasienio tarnyba 2021–2023 m. užfiksavo daugiau nei 11 000 bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad rytiniai ES pasienio regionai yra ne tik humanitarinės pagalbos pirmoji linija, bet ir vienas iš svarbiausių saugumo išbandymų.

Iššūkiai, kuriems reikia strategijos

Šie regionai susiduria su keliomis pagrindinėmis problemomis:

• Saugumo grėsmės. Hibridinės atakos, kibernetiniai išpuoliai, dezinformacija ir karinis spaudimas reikalauja nuolatinės parengties.
• Ekonominiai nuostoliai. Nutraukti prekybos ryšiai su rytiniais kaimynais, išaugusios transporto sąnaudos ir prarastos rinkos verčia ieškoti naujų ekonominių partnerių.
• Migracijos valdymas. Reikia subalansuoti sienų kontrolę su humanitarine pagalba, ypač karo pabėgėliams.
• Socialiniai pokyčiai. Greiti gyventojų struktūros pasikeitimai kelia iššūkių integracijai, užimtumui ir socialinei sanglaudai.

Komisijos vertinimu, šioms problemoms spręsti reikia ilgalaikio ir koordinuoto plano, o ne tik laikino reagavimo į krizes.

Ką numato paktas

„Rytinių pasienio regionų paktas“ bus paremtas keliomis strateginėmis kryptimis:

1. Ekonominė transformacija. Infrastruktūros modernizavimas, investicijos į transporto koridorius, skaitmenizacija ir vietos verslų skatinimas.
2. Atsparumo stiprinimas. Civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo pajėgumų didinimas, energetinės nepriklausomybės užtikrinimas.
3. Gynybos ir saugumo iniciatyvos. Sienų apsaugos stiprinimas, kibernetinio saugumo priemonės, bendri pratybų projektai.
4. Socialinė sanglauda. Jaunimo programos, švietimo projektai, kultūriniai mainai ir integracijos priemonės.
5. Tarptautinis bendradarbiavimas. Partnerystės tarp pasienio miestų ir kaimų, kultūros bei ekonomikos ryšių stiprinimas.

Komisija jau siūlo, kad sanglaudos politikos vidurio laikotarpio peržiūra leistų nukreipti daugiau lėšų į šiuos regionus, o 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje jiems būtų numatytas sustiprintas biudžetas.

Kviečiama dalyvauti

Iki 2025 m. rugsėjo 4 d. vyksta viešas kvietimas teikti nuomones per „Have your Say“ portalą. Tai pirmasis pakto rengimo etapas, kurio metu Komisija siekia surinkti vietos valdžios, verslo, pilietinės visuomenės, jaunimo ir akademinės bendruomenės įžvalgas.

„Norime išgirsti tuos, kurie kasdien gyvena pasienyje – jie geriausiai žino savo stiprybes, galimybes ir problemas“, – teigia Komisijos atstovai.

„Have Your Say“ – Europos Komisijos konsultacijų platforma

„Have Your Say“ – tai atvira Europos Komisijos inicijuota internetinė platforma, skirta skatinti visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime. Joje skelbiamos įvairios konsultacijos, kurios suteikia galimybę piliečiams, organizacijoms ir suinteresuotiems asmenims pateikti savo nuomonę iniciatyvoms, leidimams ir teisės aktų projektams, kol dar yra galimybė juos formuoti.

Kaip tai veikia?

• Skelbiamas kvietimas: Komisija paskelbia konsultaciją ir pateikia su ja susijusią medžiagą – projekto aprašą, pagrindinius klausimus ir paskirtą terminą.
• Viešas dalyvavimas: Visi – nuo valdžios institucijų ir verslo atstovų iki nevyriausybinių organizacijų bei individualių piliečių – gali teikti savo atsiliepimus.
• Nuomonių analizė: Komisija surenka ir analizuoja atsakymus, kad sužinotų įvairių visuomenės grupių nuomones dar prieš galutinį sprendimą.
• Atsakas į pateiktas pastabas: Po konsultacijų pabaigos platformoje pristatomi rezultatai ir informacija apie tai, kaip gautos nuomonės paveikė galutinį sprendimą ar teisės aktą.

Kodėl tai svarbu?

• Skatina skaidrumą – suteikia visuomenei galimybę stebėti ES teisėkūros procesus ir išsakyti nuomonę.
• Padeda kurti geresnius teisės aktus – atsižvelgiant į įvairių visuomenės grupių poreikius bei pastabas.
• Ugdo aktyvų pilietiškumą – skatina visuomenę aktyviai dalyvauti viešuose sprendimuose, net jų dar nepriimant.
• Rytinių pasienio regionų paktas yra daugiau nei politinis dokumentas – tai realus bandymas sukurti ateities strategiją, kuri užtikrintų saugumą, ekonominį augimą ir socialinę darną teritorijose, stovinčiose prie svarbiausios Europos geopolitinės ribos. Šios iniciatyvos sėkmė priklausys nuo to, kaip gerai bus išgirstas vietos bendruomenių balsas ir kaip greitai planai virs konkrečiais darbais. Svarbu, kad paktas netaptų tik gražių deklaracijų rinkiniu, o taptų priemone, keičiančia žmonių gyvenimus pasienyje. Tai reiškia naujas darbo vietas, geresnę infrastruktūrą, tvirtesnį socialinį audinį ir stipresnį atsparumą visoms galimoms krizėms.
• Šiame kontekste ne mažiau svarbus yra ir simbolinis momentas – paktas gali tapti įrodymu, kad Europa rūpinasi savo periferija taip pat, kaip ir savo centrais. Tai – galimybė parodyti solidarumą, išlaikyti vienybę ir kartu kurti saugią, stiprią bei atvirą Sąjungą. Pasienio žmonės dažnai pirmieji pajunta krizes, bet jie taip pat gali būti ir pirmieji, kurie įkvepia visą žemyną ryžto ir atsparumo.
• Europos Komisijos kvietimas teikti pastabas iki rugsėjo 4 d. yra proga visiems – nuo savivaldybių iki jaunimo organizacijų – prisidėti prie šios strategijos formavimo. Tai laikas, kai vietos patirtys gali tapti bendros Europos politikos pagrindu. Jei pavyks, rytiniai pasienio regionai iš iššūkių zonos gali virsti augimo, inovacijų ir bendradarbiavimo centrais. O tai, savo ruožtu, sustiprins visą Europos projektą – nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Žvilgsnis į praeitį – pamokos ateičiai

ES jau yra turėjusi programų, skirtų pasienio regionams – pavyzdžiui, INTERREG ar Europos kaimynystės politika, kurios skatino bendradarbiavimą su ne ES šalimis. Vis dėlto dabartinė geopolitinė situacija kardinaliai pakeitė prioritetus: bendradarbiavimo projektus keičia atsparumo ir saugumo stiprinimo iniciatyvos.

Paktas turėtų tapti naujos kartos priemone, derinančia tiek saugumo, tiek plėtros tikslus, o tai reiškia, kad rytiniai pasienio regionai gali iš „ES periferijos“ tapti strateginiais centrais.

Perspektyva

Planuojama, kad galutinis dokumentas bus pristatytas iki 2025 m. pabaigos, o pirmieji projektai pradės veikti jau 2026 m. Tai galėtų tapti lūžio tašku ES regioninėje politikoje – nuo simbolinių paramos ženklų pereinant prie apčiuopiamų, vietos žmonėms naudingų veiksmų.

Kaip pažymi vienas iš Komisijos pareigūnų, „kalbame ne tik apie sienų stiprinimą, bet ir apie žmonių stiprinimą – jų galimybes kurti gerą gyvenimą, likti savo krašte ir jaustis visaverte Europos dalimi.“

Apie pojekta skaitykite: https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/14749-Pact-for-the-eastern-border-regions_en

www.europospulsas.lt