Grožio salono savininkai augina braškes: idėjos autorius – jų sūnus

Grožio salono „Iglė“ savininkai Neringa ir Rimas Juškeliai nėrė į naują verslą: augina braškes. Tiesa, idėjos autorius – jų sūnus Tajus, kuris ketina tapti jaunuoju ūkininku. 

Grožio meistrės dienos braškyne

Grožio meistrė N. Juškelienė nesibodi rankų kišti į žemę. „Ir šiandien nuo 5 valandos ryto su vyru skynėme braškes“, – patikina Neringa. 

Braškės kasdien šviežutėlės, tik ką priskintos atkeliauja į grožio saloną „Iglė“. Jau lauke lankytojus pasitinka svaigus braškių kvapas, kuriam atsispirti tiesiog neįmanoma. Pajuokaujame, kad tai savotiška braškių terapija. „Tikrai kvepia“, – šypsosi Neringa. 

Pasodinta 32 000 braškių daigų

Ėmėsi darbo iš peties. Dabar braškių laukas jau beveik hektaro dydžio. Rimas sako, kad dar plės: „Truputėlį.“ 

„Kitais metais vyriausias sūnus norėtų tapti jaunuoju ūkininku“, – apie Tajaus ketinimus prasitaria Rimas. Tėvai pasakoja, kad sūnus pabandė, jam patiko žemės ūkis. „Šiemet jam dar tik kovą suėjo 18 metų“, – tarsteli mama. Savo braškių lauko ūsus sodins savo ūkyje, pardavinėti negali. 

„Dirbame visa šeima – penkiese“, – pasakoja Neringa. Pernai pavasarį jie pasodino 30 arų braškių. „Paskui savo braškių ūglius sodinome ir taip plėtėme lauką. Dabar yra pasodinta 32 000 braškių daigų“, – nustebina Rimas. 

Augina šiuolaikiškai, yra įrengta laistymo sistema. „30 arų braškių pasodinta, liaudiškai sakant, „ant plėvelės“, kiti – „ant šiaudų“. Vis atnaujiname mulčiavimą“, – dėsto R. Juškelis. 

Idėja auginti braškes – vyriausio sūnaus

„Idėja auginti braškes – vyriausio sūnaus Tajaus“, – džiaugiasi Neringa. 

Paaiškina – braškės nekelia cukraus, o jų šeimos narys susidūrė su tokia sveikatos problema, tad braškes pirkdavo. „Ragavome, valgėme daug braškių iš visur. Ypač nusivylėme lenkiškomis. Parsiveži per pietus, o vakare jau negali valgyti, nes pusė supuvusių“, – tiesiai rėžia Rimas. 

Tada vyriausiam Juškelių sūnui ir kilo idėja auginti braškes. „Tajus tiesiog paklausė, o kodėl gi mes patys negalime užsiauginti. Tada ir nusprendėme, kad reikia mums auginti braškes“, – pasakoja Rimas. 

Tiesa, braškių dabar prisiaugina jau ne tik sau, bet ir kitiems. Kas paragauja Juškelių šeimynos užaugintų braškių, kitur jau neieško.

Lenkiškos braškės – ne konkurentės jų šeimos braškėms

Ar nenusivylė? „Po pirmų metų nusivylėme, bet kai padidinome braškių lauką iš savo ūsų, tai šiais metais atsipirks“, – tiesiai sako šeimos galva. 

Paklaustas, ar nejaučia konkurencijos iš Lazdijų centre pardavinėjančios braškes atvykėlės iš Lenkijos, iškart atsako, kad lenkiškos braškės – ne konkurentės jų užaugintoms, kurių kilogramas – 7 Eur. Tačiau pirkėjų kaina negąsdina: už tokio skanumo braškes valgytojai pasiryžę sumokėti. „Perka pas mus ir seneliai anūkams, ir alergiški žmonės, kuriems kuo puikiausiai tinka mūsiškės natūralios braškės“, – dėsto N. Juškelienė. 

Turguose lietuviškos braškės ir po 8 ar 9 eurus pardavinėjamos. „Vis dar pasitaiko atvejų, kai braškių augintojai ir savo užaugina, ir atsiveža iš kitur, o parduoda kaip savo augintas. Mes parduodame tik savo lauke užaugintas braškes“, – kalba Rimas. 

Sako, ne iš vieno pirkusio lenkiškas braškes girdėjo, jog iš nusipirktų 2 kilogramų vakare lieka tik kilogramas, mat dalį braškių tenka tiesiog išmesti: „Supūva. O ir skonio nėra ko lyginti su mūsiškėmis. Gerai paskaičiavus, galiu pasakyti, kad kaina ta pati išeina ar net pigiau pas mus pirkti.“ 

Per dieną braškių ragautojai nuperka Juškelių lauke užaugintų braškių nuo 50 iki 100 kilogramų. „Praeitą šeštadienį 160 kilogramų nupirko. Kartais jau nepajėgiame ir priskinti“, – priduria Neringa. Rimas pritaria žmonai: „Ryte paskynėme, dieną – karštis.“ 

Juškeliai laikosi griežtos taisyklės. „Mes norime tiesiai iš lauko nuskintas braškes pristatyti klientui. Vakare priskinti, laikyti per naktį, dėti į šaldytuvą – to nenorime. Mes siūlome klientams natūralias, tik ką nuskintas šviežias uogas“, – užtikrina Rimas. 

Šiuo metu jų lauke – 5 veislių braškės: nuo ankstyvų iki vėlyvų. „Vienos baigiasi, kitos prasideda. Pas mus yra dar tik dabar žydinčių. Pirmosios prasidėjo birželio pradžioje, galima sakyti, birželio 1 dieną mes jau turėjome braškių, baigsis liepos pabaigoje. Dar visą liepos mėnesį turėsime skanių braškių“, – žada braškių augintojas. 

Ar nepadarė žalos šiųmečiai permainingi orai? „Siaubingai daug žalos pridarė pavasarinės šalnos“, – patvirtina Juškeliai. Pasakoja, kad Rimas su Tajumi naktimis purškė vandeniu, kad apsaugotų, dengė ir plėvele. „Šalnos vis tęsėsi ir vis daugiau nušaldydavo“, – kalba Neringa. 

Rimas paaiškina situaciją skaičiais: „Pradėjusių žydėti braškių nušaldė kokia 50 procentų.“ Sako, kad laistymas padėjo tik iki 3–4 laipsnių šalčio, plėvelė taip pat padėjo, negali sakyti, kad ne. „Bet kai buvo jau 7 laipsniai šalčio – nepadėjo niekas“, – patikina. 

Uogos saldžios, bet darbo daug

Darbai braškių lauke nesibaigia nuo ankstyvo pavasario iki šalnų. „Uogytes laukas atiduota per porą mėnesių, o rūpintis reikia nuolat: karšta, tenka laistyti ryte ar vakare, ravėti, ūsus karpyti, o vieno karto neužtenka. Kruša sugadino derlių, o rūpintis vis tiek reikia. Augalai turi būti prižiūrimi iki pat žiemos. Tarpas – poilsiui, o paskui vėl prasideda darbai“, – sako Rimas. 

Anot jo, čia ne bulvės, česnakai ar burokėliai – braškės reikalauja nuolatinės priežiūros. „Kas nesusidūrę, galvoja, kad uogos brangios, o iš tikrųjų darbo labai daug. Didelę įtaką daro ir oro sąlygos pavasarį, vasarą“, – pastebi Rimas. 

Neringa priduria, kad ir paukščiai rodo didelį susidomėjimą braškėmis. Rimas antrina žmonai susakydamas dar ir žemėje gyvenančius kenkėjus, kurie kenkia geram braškių derliui. 

„Braškių lauke – tik rankų darbas, jokios technikos čia neįsivarysi. Ir lapų pažeistų, nudžiūvusių pašalinimas pavasarį, ir ravėjimas, ir ūsų karpymas, ir uogų skynimas – viskas tik rankomis“, – sako R. Juškelis. 

„Darbo daug“, – teigia šeimyna, kalbėdama apie, rodos, tokį romantišką verslą – braškių auginimą.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-07-04)