Tarybos narys B. Rūtelionis: „Ruošiuosi atsiklaupti ant šildomų Lazdijų bažnyčios grindų, atsiprašyti Dievo ir žmonių“

Nenumaldomai artėjant rinkimams į vietos savivaldą, politikai vis dažniau viešai kalba apie problemas, įvykius, turėjusius ir tebeturinčius didelės svarbos mums, rajono gyventojams, kurie juos renka. 

Rajono savivaldybės tarybos narys, Kaimo reikalų ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Benius Rūtelionis – vienas aktyviausiai pastaruoju metu pasisakančių ne tik per savivaldybės tarybos posėdžius, rajono spaudoje, bet ir bendraudamas su rajono gyventojais. Jis kalba drąsiai, atvirai ir paprastai. Neslepia – ir pats padarė klaidų. Jų dabar jau nebeatitaisysi. Tačiau nori pasakyti tai, apie ką ilgai tylėjo. Arba – apie ką tik užsimindavo. Nes tikėjo – padėtį dar galima pataisyti, dar galima su bendraminčiais, su kuriais ėjo į politiką, sukti kitu keliu. Dabar paaiškėjo – kad ne.

Sako, kad viešai kalbėti atėjo laikas 

Šis interviu su Beniumi Rūtelioniu gimė ne spontaniškai. Politikas jam ilgai ruošėsi. „Lazdijų žvaigždės“ redakcijai jis vis sakydavo: „Bus laikas, pats ateisiu ir pasakysiu, ką noriu.“ Tas laikas, ko gero, atėjo, nes žymus rajono politikas pats kreipėsi į redakciją. Kalbėjomės būtent tą dieną ir tuo metu, kai rajone lankėsi žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas su komanda. Benius Rūtelionis, kaip ir daugelis kitų tarybos narių, į šį susitikimą nebuvo kviesti. Kaip ir į kitus du, buvusius prieš tai, kai žemės ūkio ministras išskirtiniais savo vizitais lankė rajoną. 

Benius Rūtelionis sakė nepykstantis dėl to. Tačiau suprantantis – rajono valdžia, ypač merė Ausma Miškinienė, nori jį patraukti toliau nuo visų svarbių rajono reikalų. Ypač – nuo to, kuo rajonas gali pasigirti. Nors merė be tarybos sutikimo nei sprendimų priimti, nei didelių darbų nuveikti negali, tačiau viešojoje erdvėje esą nevengia visų nuopelnų prisiimti sau. Beniui Rūtelioniui, jo žodžiais tariant, merė jaučia piktumą dėl to, kad jis, bendraudamas su gyventojais, nevengia prisiminti, jog tai jis, kažkada aktyvus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas, Ausmą Miškinienę ir į žemės ūkio viceministres atvedė, ir į merės poziciją pasiūlė. Negana to – vėliau netgi „valstiečių“ partijos vairą jai perleido. Pats. Savo noru.

Kaip viskas buvo? Šiandien Benius Rūtelionis nusiteikęs atvirumui ir žada atsakyti į visus redakcijos klausimus.

Kaip viskas buvo

– Pradėkime nuo pat pradžių. Nuo to laiko, kai Jūs pats, eidamas per Lazdijus, garsiai kalbėjote: „Rytoj važiuoju pas Ramūną (Ramūną Karbauskį, tuometinį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką), darysim Ausmą viceministre.“ Ar jūs asmeniškai tuomet galėjote daryti įtaką Vyriausybės sprendimams?

– Jei pamenate, 2016 metų Seimo rinkimus triuškinančiai laimėjo „valstiečiai“. Lazdijuose tuomet taip pat išrinkome mūsų partijos remiamą kandidatą Zenoną Streikų. Artimai tuomet bendravau tiek su šios partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu, tiek su vėliau Seimo pirmininku tapusiu Viktoru Pranckiečiu. Todėl nebuvo sunku rekomenduoti jiems savo krašto žmogų. Juo labiau kad mačiau, jog Ausma turi žinių, yra darbšti. Ir kitų rajonų žmonės, su kuriais tuomet dalyvaudavome įvairiuose susitikimuose, susirinkimuose, neduos meluoti – garsiai tuomet sakiau, kad Ausma yra tinkama kandidatė į žemės ūkio viceministrus. O vėliau ne kartą partijos vadovybei siūliau ją deleguoti ir į Lazdijų rajono merus. 

Tuomet dar nežinojau, nepažinojau jos kaip žmogaus. Dabar jau ne tik aš, bet ir dauguma rajono žmonių, „Vardan Lietuvos“ partijos narių gali pasakyti, kad ji – ne tas žmogus, ne partijos lyderis, kuris mato ir jaučia. Ji save mato tik kaip vadovę, kuriai reikia besąlygiškai paklusti, kuriai nesvarbu kitų žmonių nuomonė. Ji įsivaizduoja, jog jei keletą mėnesių pabuvo viceministre, tai jau yra viską suprantanti, mokanti ir žinanti. Kaip parodė jos darbas merės poste, nė velnio ji nesupranta. Moka tik girtis. O savo klaidas suversti kitiems. 

Sporto centras – ne merės nuosavybė

– Bet didžiulį Lazdijų sporto centrą, reikia sutikti, pastatė ji...

– Taip, savivaldybės tarybai pritarus, leidus paimti milžinišką paskolą, pastatė. O kartu įstūmė rajoną į finansinę duobę. Ar mums tokio centro reikėjo, žinant, kad rajone sparčiai mažėja gyventojų ir mokinių skaičius? Tikrai ne. Matau kiekvieną dieną, kiek valdininkų automobilių prie centro atvažiuoja. Nors viduje dar nebuvau, tačiau girdėjau, kiek įrengta jiems kabinetų. 

O kai paprašėme, kad sudarytų sąlygas treniruotis dziudo Lazdijų gimnazijoje lankantiems vaikams, kad skirtų autobusą jiems vykti į varžybas – tai ne, galimybės nesurado. Iš pokalbių su šias treniruotes lankančių vaikų tėvais žinau, kad yra daug norinčių užsiiminėti šia sporto šaka, net „Židinio“ du vaikai treniruojasi. Treneris ne vieną kartą per savaitę iš Druskininkų turi atvažiuoti, nes vienoje grupėje ir vienoje mažoje gimnazijos salėje visi norintys nebesutelpa. Savo tatamius atsiveža. Tuo tarpu patys tėvai turi mokėti už vaikų nuvežimą į varžybas – starto mokestį, transportą. Tačiau savivaldybė dabar remia tik krepšinį, tik jam skiria lėšų ir sales treniruotėms. Nes taip patinka merei. 

Nežinau, ar balandžio viduryje naujajame sporto centre vykusios aerobinės gimnastikos nacionalinės lygos varžybos yra svarbesnės už kitas sporto šakas, tačiau merė jas plačiai komentavo ir džiaugėsi, kad buvo daug dalyvių iš visos Lietuvos. Ir žiūrovų. O kaip kitos sporto šakos, kurias pasirenka mūsų krašto vaikai? Kodėl jiems nesudaromos sąlygos treniruotis naujajame sporto centre? Susidaro įspūdis, kad centras yra kaip privati nuosavybė – kam noriu, tam leidžiu. Įsivaizduoju, kad esant tokiam supratimui jis greitai liks tuščias. Nors už jį mokėsime visi – ir algas centro darbuotojams, ir dar paskolą. Jaučiu – jis, liaudiškai šnekant, numaus rajonui kelnes...

„Valstiečius“ pas Skvernelį išsivedžiau aš

– Ilgus metus vadovavote vienam gausiausių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyrių visoje Lietuvoje, pats asmeniškai žmones agitavote į šią partiją. Kaip nutiko, kad su didžiąja dauguma perėjote pas Skvernelį, į sąjungą „Vardan Lietuvos“? O gal tai buvo jau naujos partijos pirmininkės Ausmos Miškinienės idėja?

– Esu apie tai viešai kalbėjęs – didžioji „valstiečių“ dalis Lietuvoje jau buvo nebepatenkinta Karbauskio diktatorišku elgesiu. Jis pradėjo nesiskaityti su daugumos nuomone, priimdavo daugelį svarbių sprendimų su niekuo nepasitaręs. Jį buvau įspėjęs, kad bus blogai. Bet jis manęs, kaip ir kitų ilgamečių partijos narių, neklausė. Taip, pats rajone išėjau ir kitus išsivedžiau pas Skvernelį, į naujai kuriamą demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Ir tegul Ausma nesigiria, kad tai jos nuopelnas, nes tuomet „valstiečiams“ dar vadovavau aš. Tuomet dar galėjome džiaugtis, kad turime didelį būrį rėmėjų rajone, kad esame draugiški, dažnai renkamės, pasitariame, bendraujame. Deja, to jau seniai nėra...

Žmonės iš partijos dabar jau bėga

– Tai kaip nutiko, kad „Vardan Lietuvos“ pirmininke rajone tapo merė Ausma Miškinienė? Negi partiečiai jus išdavė, neišrinko? 

– Vėlgi apie tai esu sakęs. Ilgai galvojęs nutariau – tegul vadovauja jauni, darbštūs, turintys idėjų, siekiantys karjeros. Man jau nieko nereikia. Tikėjau, kad, savo noru atidavęs pirmininko postą, liksiu partijoje kaip galintis padėti, patarti, paremti. Sprendimas atsisakyti partijos pirmininko posto nesubrendo greitai. Mat ilgą laiką buvau įkalbinėjamas ir pačios Ausmos, ir jos draugų partijoje „iš viršaus“. Specialiai net pats Vytautas Bakas su manimi buvo susitikęs, įrodinėjo, kad merei, kaip šios partijos narei, labiau tiktų būti pirmininke. Ir ne jis vienas. Dabar suprantu – tai buvo klaida. Didelė klaida. Nes iš šios partijos rajone liko tik pavadinimas... 

Kai partiečiai sužinojo, kad nutariau atsisakyti vadovavimo, daugelis ant manęs net supyko, aprėkė. Sakė, mes su tavim ėjom, tu mus įkalbėjai, o dabar išeini. Pamenu, tame susirinkime, kai Ausma tapo pirmininke, net 26 nariai už ją nebalsavo. Bet tai yra vidinis partijos reikalas ir viešai apie tai nebuvo kalbėta.... 

Dabar dauguma tų, kurie atėjo mano paprašyti, jau traukiasi. Vieni prašymus jau yra pateikę, kiti dar tik ruošiasi, konsultuojasi, kaip tai padaryti. Nes internetu kaimo žmonės ne visi naudojasi... 

Kodėl sakau, kad „Vardan Lietuvos“ skyrius Lazdijuose neveikia, nesilaiko nuostatų? Todėl, kad jau beveik dveji metai, kai nebuvome pakviesti į susirinkimą, nesitariame, nebendraujame. Negi tik prieš rinkimus reikia kalbėtis, išakyti savo lūkesčius, problemas? 

Dar vienas pavyzdys – kovo mėnesį vyko respublikinis visuotinis „Vardan Lietuvos“ suvažiavimas. Pagal nuostatus, delegatai iš rajonų turėjo būti renkami visuotiniuose susirinkimuose. Bet Lazdijuose tokio susirinkimo nebuvo. Girdėjau, kad delegatus išrinko Lazdijų skyriaus valdyba. Bet ką. Važiavo šeimomis – Pileckai, Kauzonai... O juk suvažiavime buvo renkamas ir partijos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdyba, kiti partijos organai. Jei mūsų rajone suvažiavimo delegatai buvo išrinkti neteisėtai, tai ir jų balsai turėtų būti negaliojantys. Tokia dabar partijos skyriuje Lazdijuose tvarka. 

Ir suprantu – šios partijos mūsų rajone nebeliks. Nes ir pačiam Sauliui (partijos pirmininkas Saulius Skvernelis – aut. past.), jo partijos įvaizdžiui nereikia tokios dėmės, kaip mūsų merė su čekiukių byla. Ir visai nesvarbu, kaip ji pasibaigs. Bet kuriam politikui tai yra didelis smūgis, apie kurį kiekvienuose rinkimuose žiniasklaida primins, o partijai toks kandidatas bus didelis minusas. 

Mano patarimų neklausė

– Bet Jūs negalite sakyti, kad merė niekuomet su Jumis nesikonsultavo prieš priimdama sprendimus. Juk dažnai po 2019 metų savivaldos rinkimų, kai Ausma Miškinienė pirmą kartą tarpo mere, Jūs labai ilgam užsibūdavote jos kabinete...

– Taip, sėdėjau ir kalbėjomės. Dažnai ir barėmės. Bandžiau ją atvesti į protą. Pamenu, vieno tokio susitikimo metu ji man pasakojo, kad pas ją buvo atėjęs Lazdijų parapijos klebonas Nerijus Žvirblys. Prašė 7 tūkst. eurų kažkokiems bažnyčioje vykdomiems darbams. „Bet aš jam pasakiau, kad neduosim“, – tuomet gyrėsi ji. Sakiau jai, kad bažnyčioms duoti būtinai reikia. Ir reikia džiaugtis, kad jos dar prašo. Vėliau reikalai pakrypo kita linkme, bažnyčios dabar pagal rajono išgales nemažai remiamos. Žinoma, taryba pinigus skiria, o ne merė. Kai šiemet prieš Velykas lankiausi pas Lazdijų parapijos kleboną, jam ir pasakiau, kad ne merei už paramą viešai bažnyčioje reikia dėkoti, o visai savivaldybės tarybai, nes jos sprendimu pinigai yra skiriami. Ir girdžiu, kad klebonas manęs paklausė, jau ir tarybai ačiū viešai bažnyčioje sako... 

Man tai juokinga merės Ausmos Miškinienės pozicija, kad ji į kiekvieną renginį, net į moksleivių koncertus, kleboną, nors jis ir labai būna užsiėmęs, tempiasi. Suprasčiau, jei ji pati būtų labai tikintis žmogus. Dabar tik per oficialias valstybines šventes bažnyčioje ją galima pamatyti... Nemačiau jos Lazdijų bažnyčioje ir šiemet per Velykas, ir per kitas didžiąsias šventes. Apie eilinius sekmadienius, kai pareigas užimantis žmogus turėtų nors keletą kartų per metus ten nueiti, pasimelsti, atsiprašyti Dievo už savo nuodėmes, net nekalbu. O atsiprašyti ji turi už ką. Jau vien dėl to, kad tiems, kurie ja tikėjo, melavo, kad iš savivaldybės žeminančiu žmones elgesiu išgrūdo dešimtis darbuotojų, kad yra garbėtroška ir pagyrūnė, kas taip pat yra didelė nuodėmė.

– Bet ir Jūs asmeniškai, kaip pats sakote, ją atvedęs į Lazdijų merės postą, turite jausti kaltę...

– Ir jaučiu. Kalbėdamas dabar su žmonėmis, atsiprašau jų už tokią savo klaidą. Gailiuosi, kad atidaviau partijos pirmininko postą. Žinoma, jau ir pats tą partiją palikau. Man ten nėra ką veikti. Girdėjau, kad „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Liutauras Vičkačka, sužinojęs, jog parašiau prašymą išeiti iš partijos, netgi apsidžiaugė, sakė, kad dabar bus pagaliau Lazdijuose ramu. Ramu tai jau tikrai bus, nes partijos nebeliks, nebebus jos balso, liks tik tie, kurie Ausmai pritaria ir jos bijo. Ne kartą viešai esu sakęs – nueisiu į Lazdijų bažnyčią, atsiklaupsiu ant tų šildomų grindų ir atsiprašysiu. Žmonių ir Dievo. O jei leis sveikata, bandysiu tą savo klaidą ištaisyti kalbėdamas ir agituodamas žmones prieš būsimus savivaldos rinkimus. 

– Ar šie Jūsų žodžiai reiškia, kad dalyvausite vietos savivaldos rinkimuose 2027 metais? Jei taip, tai su kuria partija?

– Ilgai galvojau. Iki šiol gaunu daug pasiūlymų. Bet ne partija, su kuria eisiu į rinkimus, man yra svarbu. Manau, kad negaliu nuvilti žmonių, su kuriais tiek metų bendravau, kalbėjausi, kurie manimi tiki. Dėl jų turiu dalyvauti rinkimuose į savivaldybės tarybą. Ir laimėti. 

Girdėjau, kad merė vietoje savęs siūlys į mero postą Dalių Mockevičių. Juokinga. Žmogus, kuris ilgus metus savivaldybėje nebuvo tinkamas net skyriaus vedėjo postui, dabar staiga siūlomas į mero pareigas... Bet suprantu –  meras paskiria sau pavaduotoją, tikėtina – tą pačią Ausmą, kuri ir toliau iš vicemero posto vairuoja savivaldybės laivą sau norima linkme. Dėl to noriu rajono žmones, rinkėjus, iš anksto perspėti. Tegul būsiu tuščiai perspėjimus dalijantis, bet geriau, kad jie žinotų, kas gali nutikti. 

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-06-20)