Šilumos suvartojimo per 2024-2025 m. šildymo sezoną UAB „Lazdijų šiluma“ šildomuose pastatuose palyginamoji analizė

Analizėje pateikiama informacija apie sunaudotą šilumos energijos kiekį pastatų šildymui Lazdijų ir Veisiejų miestuose per 2024–2025 metų šildymo sezoną. Šis laikotarpis apima laiką nuo šildymo pradžios t.y. 2024 m. spalio 8 dieną iki jo pabaigos, t.y. 2025 m. balandžio 16 dieną. Per šį laikotarpį buvo fiksuojama, kiek šilumos sunaudojo skirtingi pastatai, kiek tai kainavo ir kiek šilumos teko vienam kvadratiniam metrui šildomo ploto. Šie skaičiai leidžia įvertinti, kiek efektyviai pastatas naudojo šilumos energiją per visą sezoną ir palyginti skirtingų tipų pastatus tarpusavyje. Lentelėse pastatai išdėstyti pagal sunaudotą šilumos energiją – nuo mažiausio iki didžiausio kiekio. Tai suteikia galimybę lengvai įsitikinti, kurie objektai šilumą naudojo taupiai, o kurie – mažiau efektyviai. Skirtumai šiuo atžvilgiu tarp pastatų yra ryškūs. Kai kur sunaudojama mažiau nei 35 kWh/m², o kitur – daugiau nei 130 kWh/m².

Nagrinėjamas sezonas išsiskyrė tuo, kad žiema buvo gana švelni. Šalčio laikotarpiai buvo trumpi, stiprių šalčio bangų nepasitaikė, o oro temperatūra išliko artima daugiametei vidutinei. Vis dėlto, nors šildymo intensyvumas žiemos mėnesiais nebuvo didelis, pavasaris pasitaikė vėsus ir ilgas. Dėl to šildymas buvo reikalingas ir balandžio mėnesį, kai įprastai dauguma pastatų jau nustoja vartoti šilumos energiją. Ši aplinkybė lėmė, kad bendras šilumos suvartojimas liko gana aukštas, nepaisant to, kad šaltis buvo vidutinio stiprumo. Vertinant pastatus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šilumos sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra pastato techninė būklė. Renovacijos faktas, modernizuota šildymo sistema, galimybė reguliuoti šilumos tiekimą, pastato konstrukcijos sandarumas - visa tai turi tiesioginę įtaką galutiniams skaičiams. Kai kurie pastatai per sezoną sunaudojo tik apie 30 kWh/m², o jų šildymo išlaidos siekė mažiau nei 4 Eur/m². Tuo tarpu kituose objektuose gyventojai mokėjo virš 15 Eur/m², o suvartojimas viršijo 130 kWh/m². Skaičiai kalba patys už save. Kai už tokio paties dydžio butą vienas gyventojas per sezoną sumoka apie 200 eurų, o kitas – daugiau nei 800 eurų, tampa akivaizdu, kad šilumos vartojimo efektyvumas daro tiesioginę įtaką šeimos išlaidoms. Ši analizė leidžia ne tik įvertinti, kiek kainuoja šiluma, bet ir padeda suprasti, kur prarandama energija, kokios klaidos daromos šildant patalpas ir kokių sprendimų reikia imtis, kad ateityje šiluma būtų naudojama atsakingiau ir taupiau.

Lazdijų miesto daugiabučių šildymo sąnaudų palyginimas

Lazdijų mieste per 2024–2025 metų šildymo sezoną šilumos energijos suvartojimas daugiabučiuose namuose labai skyrėsi. Duomenys rodo, kad kai kurie daugiabučiai išsiskyrė ypatingu taupumu, o kituose šildymo išlaidos buvo gerokai didesnės nei vidurkis. Mažiausiai šilumos vienam kvadratiniam metrui per sezoną sunaudota Dainavos gatvės 11-ame name. Šiame pastate, kuris renovuotas 2020 metais, šildymo sąnaudos siekė tik 30,27 kWh/m², o išlaidos buvo 3,72 Eur/m². Tai vienas geriausių rezultatų visame mieste. Nedideli šilumos kiekiai ir žemos išlaidos rodo, kad pastate įgyvendinti sprendimai veikia efektyviai, o šiluma naudojama racionaliai. Tarp efektyviausių pastatų pateko ir Sodų gatvės 4-asis daugiabutis, kuriame šildymui teko 37,26 kWh/m², o išlaidos buvo 4,58 Eur/m². Trečioje vietoje atsidūrė Dzūkų gatvės 11-asis pastatas, kurio rodikliai taip pat išliko žemi.

Kitoje skalės pusėje atsidūrė pastatai, kuriuose šilumos buvo sunaudota daugiausiai. Didžiausias šildymo sąnaudas patyrė Vilniaus gatvės 5-asis namas, kurio gyventojams šildymas kainavo 17,14 Eur/m², o sunaudotas šilumos kiekis siekė 139,31 kWh/m². Nedaug atsiliko Vilniaus gatvės 4-asis daugiabutis, kurio rodikliai taip pat peržengė 130 kWh/m² ribą. Tokie skaičiai rodo, kad šie pastatai yra prastos energinės būklės. Šie pastatai nėra renovuoti, šildymo sistemos senos, o gyventojai neturi galimybės reguliuoti šilumos kiekio pagal savo poreikius.

Šildymo sąnaudų skirtumai tarp efektyviausių ir prasčiausių pastatų siekia daugiau nei keturis kartus. Tai reiškia, kad to pačio ploto šildymui vienur užtenka apie 30 kWh, o kitur sunaudojama beveik 140 kWh. Gyventojų išlaidos už kvadratinį metrą atitinkamai skiriasi nuo 4 iki 17 eurų. Turint standartinio dydžio butą, kuris užima 50 m², šis skirtumas tampa labai aiškus. Gyventojas, kuris gyvena efektyviame pastate, už sezoną sumoka apie 180 eurų, o tame pačiame mieste, bet  energetiškai blogesniame  name gyvenantis žmogus už tokio paties dydžio būstą sumoka daugiau nei 850 eurų.

Iš viso analizuoti 39 daugiabučiai. Dauguma pastatų, kuriuose šildymo sąnaudos yra žemos, yra renovuoti per pastaruosius dešimt metų. Daugelis jų turi individualius šilumos daliklius ir modernizuotas šildymo sistemas. Tuo tarpu tarp daugiausiai šilumos suvartojusių pastatų dominuoja senos statybos namai, kuriuose nėra atlikta jokios renovacijos arba atnaujinimas buvo paviršutiniškas. Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad renovacija, kartu su šildymo sistemos modernizavimu ir šilumos reguliavimo galimybėmis, leidžia ženkliai sumažinti šilumos vartojimą. Tai yra naudinga tiek gyventojų piniginei, tiek bendram energijos naudojimo efektyvumui mieste.

1 lentelė. Lazdijų miesto daugiabučių pastatų šilumos sąnaudos.

Veisiejų miesto daugiabučių šilumos vartojimo analizė

Veisiejų mieste, kaip ir Lazdijuose, daugiabučių pastatų šilumos vartojimo skirtumai yra akivaizdūs. Vienuose pastatuose šilumos energija naudojama efektyviai ir taupiai, o kituose ji išlieka perteklinė, sukelianti dideles sąskaitas gyventojams. Tai rodo ne tik techninių sprendimų įgyvendinimo skirtumus, bet ir bendrą požiūrį į pastatų priežiūrą bei jų atnaujinimą. Mažiausiai šilumos per sezoną sunaudojo Vilties gatvės 32-asis pastatas, antrasis korpusas. Čia vienam kvadratiniam metrui teko tik 40,94 kWh, o išlaidos siekė 5,04 Eur/m². Šis pastatas renovuotas 2015 metais, todėl jo konstrukcijos ir šildymo sistema yra pritaikytos efektyviam energijos naudojimui. Nedaug atsiliko Vilties gatvės 26-ojo namo antrasis korpusas, kuriame šilumos sunaudojimas siekė 41,73 kWh/m², o išlaidos – 5,13 Eur/m². Trečioje vietoje pagal ekonomiškumą atsidūrė Kailinių gatvės 5-asis daugiabutis, taip pat renovuotas pastaraisiais metais. Pastebėtina, kad tarp efektyviausių pastatų yra tie, kuriuose įgyvendinta ne tik išorinių konstrukcijų renovacija, bet ir modernizuota šildymo sistema. Dėl to šiluma ne tik taupiau naudojama patalpose, bet ir paskirstoma tolygiai, pagal faktinius gyventojų poreikius. Tokie rezultatai rodo, kad investicijos į atnaujinimą duoda realią naudą kasdienėje buityje.

Kitoje sąrašo dalyje dominuoja pastatai, kuriuose šilumos sąnaudos per sezoną yra didesnės nei 130 kWh/m². Pavyzdžiui, Vilties gatvės 22A namo gyventojai sunaudojo net 136,15 kWh/m², o jų išlaidos siekė 16,75 Eur/m². Tai reikšmingai viršija miesto vidurkį. Toks skirtumas dažniausiai reiškia, kad pastatas nėra renovuotas, šildymo sistema veikia neefektyviai, o šilumos paskirstymas nekontroliuojamas. Tokiuose pastatuose net ir palankesnės oro sąlygos nesumažina šildymo sąnaudų. Iš viso analizėje vertinti 24 daugiabučiai. Pusė iš jų išsiskiria vidutinėmis ar aukštomis sąnaudomis, viršijančiomis 70 kWh/m². Tokiuose pastatuose gyventojai už šildymą moka apie 8–11 Eur/m², priklausomai nuo pastato būklės ir šildymo sprendimų. Kita pusė, daugiausia renovuoti namai, išlaidas sugeba išlaikyti 5–7 Eur/m² ribose, o jų energijos vartojimo rodikliai siekia 40–60 kWh/m².

Palyginus su Lazdijais, Veisiejuose vidutinės sąnaudos šiek tiek mažesnės. Tai gali lemti mažesni šildomi plotai, skirtingi renovacijos projektų sprendimai arba kitokie šilumos vartojimo įpročiai. Vis dėlto pagrindinis veiksnys išlieka tas pats – techninė pastato būklė ir šildymo sistemos galimybės reguliuoti energijos paskirstymą pagal poreikį. Veisiejų daugiabučių analizė patvirtina jau matytą tendenciją. Tie pastatai, kurie atnaujinti iš esmės, išsiskiria mažomis šildymo sąnaudomis ir stabiliomis sąskaitomis. Tuo tarpu senos statybos daugiabučiai, netvarkyti ar modernizuoti tik iš dalies, patiria šilumos nuostolių ir verčia gyventojus mokėti gerokai daugiau.

2 lentelė.  Veisiejų miesto daugiabučių pastatų šilumos sąnaudos.

Įmonių ir įstaigų šilumos vartojimo skirtumai

Skirtingai nei daugiabučiuose, kur šilumos vartojimo rodikliai dažniausiai atspindi pastato techninę būklę ir gyventojų įpročius, įmonių ir įstaigų pastatuose šilumos poreikis dažnai priklauso nuo pastato paskirties, darbo režimo, veiklos pobūdžio ir šildomų patalpų intensyvumo.

Šilumos sunaudojimo skirtumai dažnai nulemiami to, kad šiose įstaigose patalpos naudojamos visą dieną, jose palaikoma pastovi temperatūra, vyksta dideli žmonių srautai, o taip pat šildomi ne tik kabinetai, bet ir sporto salės, koridoriai, valgyklos ar bendros erdvės. Be to, ne visi pastatai yra renovuoti ar turi modernias šildymo reguliavimo sistemas. Kai kuriuose objektuose šildymo sąnaudos yra tris ar net keturis kartus didesnės nei kituose, turinčiuose tokio paties tipo paskirtį. Tai rodo, kad vieno recepto nėra, tačiau akivaizdu, kad didžiausias taupymo potencialas slypi sisteminiame požiūryje: nuo renovacijos iki individualaus šildymo režimo valdymo.

3 lentelė. Lazdijų ir Veisiejų įmonių šildymui sunaudota šiluma.

Kodėl vieni moka mažiau, o kiti daugiau?

Išanalizavus visus 2024–2025 metų šildymo sezono duomenis, tampa aišku, kad kai kurių pastatų šildymas kainuoja kelis kartus mažiau nei kitų. Skirtumai tarp šilumos energijos sunaudojimo pasireiškia tiek gyvenamuosiuose, tiek viešuosiuose ar komerciniuose objektuose. Vienur vienam kvadratiniam metrui užtenka mažiau nei 35 kWh per sezoną, o kituose tas pats plotas pareikalauja daugiau nei 130 kWh. Kartu su energijos kiekiu skiriasi ir mokamos sumos – nuo kelių eurų iki daugiau nei 17 Eur/m². Pagrindinė priežastis, kodėl vieni moka ženkliai mažiau, yra pastato būklė. Daugiabučiai, kurie yra renovuoti, pasižymi mažesniais šilumos nuostoliais per sienas, stogą ir langus. Juose dažnai įrengti modernūs radiatoriai, termostatai, šilumos punktai su automatinio reguliavimo galimybe. Tokiuose pastatuose šiluma tiekiama tik tada, kai jos reikia, ir tik tiek, kiek jos reikia. Be to, gyventojai dažniau turi galimybę patys reguliuoti šildymą savo butuose. Visa tai lemia mažesnį sunaudojamos šilumos kiekį ir mažesnes sąskaitas. Tuo tarpu nerenovuotuose pastatuose šilumos nuostoliai dideli. Senos konstrukcijos nebesulaiko šilumos, o šildymo sistemos dažnai nėra pritaikytos šiuolaikiniam vartojimui. Šiluma skirstoma netolygiai, gyventojai neturi galimybės ją reguliuoti, todėl patalpose būna arba per šilta, arba per šalta, o sunaudojamos energijos kiekis didėja.

Kita svarbi priežastis yra pastato paskirtis. Viešosios įstaigos, tokios kaip mokyklos, darželiai ar ligoninės, reikalauja nuolatinės temperatūros palaikymo visą parą. Be to, šiose įstaigose šildomos didelės bendros erdvės, salės, valgyklos ir koridoriai, o žmonių srautai lemia dažną vėdinimą. Visa tai didina šilumos poreikį. Komerciniuose objektuose energijos poreikis priklauso ir nuo darbo laiko, patalpų išdėstymo bei šildymo režimo. Dar vienas faktorius yra vartotojų įpročiai. Net ir renovuotame pastate neatsakingas šilumos vartojimas gali padidinti sąnaudas. Jei langai žiemą laikomi atviri, radiatoriai veikia visu pajėgumu, o vėdinama neracionaliai, šiluma tiesiog išleidžiama į lauką. Ne visi gyventojai ar įstaigų vadovai žino, kiek tiksliai šilumos suvartojama, kur ji prarandama ir kaip ją būtų galima naudoti efektyviau. Tinkamas sąnaudų stebėjimas ir analizė padeda priimti geresnius sprendimus. Tai rodo, kad energijos taupymas yra ne tik techninis klausimas, bet ir kasdienio įpročio dalis. Kuo daugiau dėmesio skiriama šiems aspektams, tuo mažesnės tampa sąskaitos ir tuo patogesnė gyvenamoji ar darbo aplinka.

UAB ,,Lazdijų šiluma" inf.