Užimtumo tarnyba Lietuvoje: veikla, finansavimas ir vieta Europos kontekste

Lietuvos darbo rinkos kraštovaizdis sparčiai keičiasi – tai lemia tiek vidaus ekonominės sąlygos, tiek tarptautiniai iššūkiai, tokie kaip globalizacija, darbo jėgos migracija, technologinė pažanga ir besikeičianti demografinė struktūra. Auganti skaitmenizacija bei klimato kaitos iššūkiai skatina pergalvoti užimtumo politiką visose šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Tokiomis sąlygomis Užimtumo tarnyba tampa ne tik tarpininku tarp darbo ieškančiųjų ir darbdavių, bet ir strateginiu partneriu, formuojančiu naujas darbo rinkos kryptis, mažinančiu atskirtį bei stiprinančiu socialinį teisingumą.

Lietuva, kaip pilnateisė Europos Sąjungos narė, aktyviai dalyvauja Europos socialinės sanglaudos ir darbo rinkos plėtros politikoje. Vienas svarbiausių šios politikos ramsčių – užimtumo skatinimas, siekiant užtikrinti ne tik konkurencingą ekonomiką, bet ir visuomenės atsparumą bei socialinį saugumą. Europos socialinis fondas+ (ESF+) yra pagrindinis finansinis įrankis, skirtas šioms ambicijoms įgyvendinti – remiant mokymus, kvalifikacijos kėlimą, socialinę įtrauktį ir inovatyvius darbo rinkos sprendimus visose ES valstybėse narėse.

UŽIMTUMO TARNYBOS VAIDMUO

Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra pagrindinė valstybės institucija, vykdanti aktyvią darbo rinkos politiką. Jos funkcijos apima ne tik bedarbių registravimą, bet ir jų integravimą į darbo rinką per perkvalifikavimą, profesinį orientavimą, karjeros planavimą, konsultavimą bei finansinę paramą savarankiškam verslui. Tarnyba veikia kaip tarpininkas tarp žmogaus ir darbo pasaulio, padėdama spręsti tiek ekonominius, tiek socialinius iššūkius. Ji taip pat teikia kompleksinę pagalbą tiems, kurie neteko darbo dėl technologinių permainų, sveikatos sutrikimų ar ekonominių sukrėtimų, užtikrindama galimybę grįžti į darbo rinką oriai ir efektyviai.
Nuo 2021 m. Tarnyba kasmet padeda dešimtims tūkstančių gyventojų – tiek tiesioginėmis paslaugomis, tokiomis kaip konsultavimas ar profesinis orientavimas, tiek per subsidijuotas programas, skirtas darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui. Ji glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis, švietimo įstaigomis ir kitais socialiniais partneriais, siekdama kurti įtraukias, vietos bendruomenių poreikius atitinkančias priemones. Be to, Tarnyba vis dažniau naudoja skaitmeninius sprendimus ir personalizuotas paslaugas, kad pasiektų kuo platesnį gavėjų ratą, įskaitant regionuose gyvenančius ar socialinę atskirtį patiriančius žmones.

PASLAUGOS IR TIKSLINĖS PROGRAMOS

Tarp pagrindinių Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų – tai profesinis mokymas, karjeros planavimas, psichologinė ir socialinė pagalba, finansinė parama verslui, subsidijos darbdaviams bei įvairios specializuotos programos, orientuotos į pažeidžiamas visuomenės grupes.
• Profesinio mokymo programos, orientuotos į darbo rinkos poreikius: tokios sritys kaip IT, statyba, logistika, sveikatos priežiūra ir atsinaujinanti energetika, kuriose trūksta kvalifikuotų specialistų;
• Karjeros konsultacijos, įskaitant individualias ir grupines sesijas, skirtas padėti darbo netekusiems asmenims įvertinti savo gebėjimus, persikvalifikuoti ir planuoti tolesnius žingsnius; psichologinė pagalba, padedanti įveikti streso, savivertės ar motyvacijos problemas po darbo praradimo;
• Finansinė parama norintiems pradėti verslą – iki 32 178 eurų vienai sukurtai darbo vietai, įskaitant konsultacijas verslo plano rengimui, mentorystę bei galimybę gauti papildomas subsidijas pirmiesiems veiklos metams;
• Subsidijos darbdaviams, kurie įdarbina pažeidžiamų grupių atstovus – ilgalaikius bedarbius, vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, jaunuolius iš globos įstaigų ar socialinės rizikos aplinkų; subsidijos skiriamos daliai darbo užmokesčio padengti, siekiant skatinti įtraukią darbo rinką;
• Parama darbo vietų pritaikymui neįgaliesiems – tai finansinė ir metodinė pagalba darbdaviams, siekiantiems adaptuoti darbo vietas neįgaliųjų poreikiams;
• „Būk verslus“, „Kryptis–Ateitis“ ir kiti projektai su ES parama.

Papildomai įgyvendinamos programos, skirtos:

• jaunimo iki 29 metų integracijai į darbo rinką per praktikas, pameistrystę, verslumo skatinimą ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą;
• moterų įgalinimui regionuose – vykdant lyderystės, verslumo ir kvalifikacijos kėlimo programas, padedančias moterims įgyti naujų profesinių įgūdžių, pradėti savo verslą ar sugrįžti į darbo rinką po pertraukos;
• integracijai po grįžimo iš emigracijos;
• darbo vietų išsaugojimui krizių metu (COVID-19 pandemijos, energetikos krizės, taip pat geopolitinių neramumų kontekste). 
• ilgalaikio bedarbystės mažinimui – vykdant mentorystės programas, teikiant intensyvią psichologinę bei socialinę pagalbą. 

STRATEGINIAI ES TIKSLAI IR INVESTICIJOS

Lietuvos užimtumo tarnybos veikla glaudžiai dera su Europos Sąjungos strateginiais prioritetais, nustatytais 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje. Šios programos tikslai apima nedarbo mažinimą, mokymosi visą gyvenimą skatinimą, socialinės įtraukties didinimą ir vienodų galimybių užtikrinimą darbo rinkoje. Lietuvai per šį laikotarpį skirta apie 1,1 mlrd. eurų iš Europos socialinio fondo+ (ESF+), iš kurių reikšminga dalis tenka Užimtumo tarnybos programoms – ypač skirtoms pažeidžiamų grupių integracijai, profesiniam mokymui ir regionų užimtumo skatinimui.
2022 m. duomenimis, apie 38 proc. visų Lietuvai skirtų ESF+ lėšų buvo skirta užimtumo ir socialinės įtraukties sritims. Tai apima specializuotas programas, skirtas migrantų integracijai, socialinės rizikos šeimų įtraukimui į darbo rinką, kvalifikacijos kėlimui, taip pat paramai įmonėms, padedančioms išlaikyti darbo vietas technologinių pokyčių ar pramonės pertvarkų metu. Dalis šių lėšų skirta ilgalaikio nedarbo mažinimui, ypač regionuose, bei skaitmeninių įgūdžių stiprinimui mažiau galimybių turintiems asmenims.

PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS

Vokietijoje, Bundesagentur für Arbeit – viena pažangiausių ir daugiafunkcinių užimtumo tarnybų Europoje. Ji turi daugiau nei 100 000 darbuotojų, o jos metinis biudžetas viršija 40 mlrd. eurų. Agentūra administruoja ne tik darbo paiešką, bet ir nedarbo draudimo sistemą, socialines išmokas, profesinio mokymo programas, migracijos reguliavimą, taip pat aktyviai dalyvauja darbo rinkos analizėje ir prognozavime. 
Lenkijoje Užimtumo tarnybos veikia decentralizuotai ir yra pavaldžios regioninėms bei vietos valdžios institucijoms. Jos stipriai orientuotos į regioninius projektus ir glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei darbdaviais. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymosi visą gyvenimą iniciatyvoms, profesinio mokymo programoms ir ilgalaikio nedarbo mažinimui, ypač tarp vyresnio amžiaus asmenų ir jaunimo. 2021–2027 m. laikotarpiu Lenkijai skirta daugiau nei 4 mlrd. eurų iš ESF+ fondo, orientuotų į darbo rinkos modernizavimą, įskaitant skaitmeninių kompetencijų ugdymą, moterų įtrauktį bei paramą inovatyviam verslumui regionuose.
Lietuva išsiskiria gebėjimu efektyviai nukreipti ESF+ lėšas į tikslines sritis, tokias kaip jauno verslo skatinimas, skaitmeninių ir žaliųjų kompetencijų plėtra, regionų užimtumo stiprinimas bei pagalba pažeidžiamoms grupėms. Nors disponuoja palyginti mažesniu biudžetu nei didžiosios ES šalys, Lietuva nuosekliai išlaiko aukštą ES investicijų įsisavinimo lygį ir dažnai įvardijama kaip viena iš gerųjų praktikų pavyzdžių ES kontekste.

IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS

Nepaisant augančių ES investicijų ir tobulėjančių užimtumo politikos priemonių, Lietuva vis dar susiduria su rimtais struktūriniais ir regioniniais iššūkiais:
• Ilgalaikis nedarbas, ypač nutolusiuose regionuose, kur darbo vietų trūkumas, ribotos susisiekimo galimybės ir mažas švietimo bei perkvalifikavimo paslaugų prieinamumas lemia užsitęsusią socialinę atskirtį ir gyventojų migraciją;
• Jaunimo emigracija, kurią skatina ne tik mažas darbo vietų skaičius mažesniuose miestuose, bet ir ribotos karjeros galimybės, žemas atlyginimų lygis bei menkas aukštos pridėtinės vertės sektorių prieinamumas regionuose;
• Skaitmeninių įgūdžių trūkumas vyresniame amžiuje;
• Kvalifikacijos neatitikimas tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių, kuris reiškia, kad daug jaunų žmonių baigia studijas, tačiau jų įgyti įgūdžiai ir žinios neatitinka realių darbdavių lūkesčių;
• Be to, pastebimas didėjantis neformalių darbo santykių skaičius, ypač paslaugų sektoriuje, kur dažnai sudaromi žodiniai susitarimai ar dirbama be oficialių sutarčių. Tai kelia rimtų iššūkių dėl socialinių garantijų prieinamumo, darbuotojų teisių užtikrinimo bei valstybės biudžeto praradimų dėl nesurinktų mokesčių. 

20 METŲ ES NARYSTĖS POVEIKIS

Pasak china-cee.eu, per du narystės ES dešimtmečius Lietuva iš esmės transformavo savo užimtumo politiką: nuo reaktyvaus nedarbo valdymo iki proaktyvaus darbo rinkos vystymo. Užimtumo tarnyba tapo ES investicijų tiltu, padedančiu spręsti tiek socialines, tiek struktūrines problemas.
Tai reiškia ir struktūrinę pažangą: instituciniai pokyčiai, didesnis skaidrumas, naujų technologijų diegimas administracijoje. Lietuva tapo viena iš šalių, kurios taiko pažangias elektronines paslaugas užimtumo srityje.

PERSPEKTYVOS: SKAITMENINĖS TRANSFORMACIJOS IR ŽALIOJI EKONOMIKA

Artimiausiais metais Lietuvos užimtumo tarnyba orientuojasi į darbo rinkos pasirengimą dviem pagrindinėms transformacijoms – skaitmeninei ir žaliajai. Tai reiškia:
• naujų mokymų programų kūrimą IT, inžinerijos, atsinaujinančios energetikos srityse;
• parengties įgūdžių žemėlapį regionuose;
• darbdavių skatinimą investuoti į žaliąsias technologijas per darbo vietų subsidijas.
Numatoma plėtoti „vieno langelio“ principą, kur gyventojai vienoje platformoje galėtų gauti visą informaciją apie galimus mokymus, darbo vietas, paramos priemones bei savanorišką veiklą.
„Europos Pulso“ informacija

www.europospulsas.lt