Tarybos narys A. Žymančius: „Kiekvieną rajono kampą pažįstu kaip savo namus“

Kovo pradžioje sukako 10 metų, kai Lazdijų rajono savivaldybės taryboje mūsų krašto gyventojų interesams atstovauja Albinas Žymančius. Žiūrintys tarybos posėdžių transliacijas žino, kad jis posėdžių metu daug nekalba, nedaugžodžiauja. Tačiau faktas – rajono gyventojai jį jau trečią kartą iš eilės renka į valdžią. Tai rodo, kad rinkėjai juo tiki ir pasitiki. Juo labiau didelių reklaminių akcijų prieš rinkimus nei jis, nei jo atstovaujama Regionų partija nevykdo. „Nesu iškalbus. Labiau konkretus. Mano turima inžinieriaus specialybė to reikalauja. Ir į rinkimus einu be skambių lozungų. Daugiau kalbuosi su gyventojais ir stengiuosi juos išgirsti“, – pokalbio pradžioje sakė Albinas Žymančius.  

Jį dauguma rajono gyventojų labiau prisimena iš tų laikų, kai dirbo pasienyje ir ilgus metus vadovavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinei. Net 20 metų. Arba dar iš anksčiau. Nes jis, žemaitis pagal gimimo vietą, nuo pat Žemės ūkio akademijos baigimo, nuo pirmosios darbovietės, visą gyvenimą praleido čia, Lazdijuose. Pirmoji darbovietė buvo Lazdijų melioracijos statybos valdyba, kur teko vykdyti įvairius projektus visame mūsų rajone 11 metų. Todėl pono Albino pažinčių ratas toks platus.

Kai visažinio interneto platybėse, prieš ruošiantis šiam interviu, paieškojome išsamesnių duomenų apie jį, buvome gerokai nustebinti. Vien Albino Žymančiaus įvairių tarnybinių ir valstybinių apdovanojimų, kitų įvertinimų sąrašas užima bent ketvirtį jo biografijos. Nevardinsime visų. Tiems, kam smalsu, ir patys susiras.

O dabar savivaldybės tarybos nario Albino Žymančiaus teiraujamės ne tik apie darbą savivaldoje, bet ir apie jo paties atsiradimą politikoje, apie Regionų partijos, kuri dar tokia nauja politinė jėga rajone, atsiradimą, apie jos veiklą bei planus.

– Dešimt metų savivaldybės taryboje – netrumpas laikas. Žinome, kad teko dirbti ir kartu su valdančiąja dauguma, ir opozicijoje, teko būti ir mero Artūro Margelio, ir merės Ausmos Miškinienės komandose. Kur lengviau dirbti – su valdančiaisiais ar opozicijoje? Ar po paskutinių savivaldos rinkimų 2023 metais buvote kviestas jungtis prie valdančiosios daugumos?

– Pirmiausia pradėkime nuo to, kaip aš atsidūriau politikoje. Nes tokios veiklos savo gyvenime niekuomet neplanavau. Tačiau mūsų gyvenimą dažnai nulemia atsitiktinumai. Taip nutiko ir man. Su buvusiu Lietuvos Vyriausybės ministru pirmininku, LR Prezidentu Rolandu Paksu esame kilę iš to paties Telšių miesto. Esame vienmečiai. Nors Telšiuose baigėme skirtingas vidurines mokyklas, o vėliau – ir skirtingas aukštąsias mokyklas, abu tapome inžinieriais. Kai Rolandas Paksas tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku, bendravome jau dažniau, teko padėti jo rinkimų kampanijose. Nors tuo metu dėl savo užimamų pareigų politikoje dalyvauti dar negalėjau. Tik vėliau, kai 2011 metais kaip pareigūnas išėjau užtarnauto poilsio, pasukau į politiką.

Pirmosios mano kadencijos metu 2015 metais pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą buvau išrinktas į savivaldybės tarybą. Dirbau opozicijoje, buvau Antikorupcijos komisijos pirmininkas. Antrojoje kadencijoje, nuo 2019 metų, dirbau kartu su valdančiąja dauguma. Šiuo metu vėl esu opozicijoje, vėl vadovauju Antikorupcijos komisijai. Kai nori žmonėms padėti, girdi jų prašymus, su jais bendrauji, reikia tiesiog dirbti ir nesidairyti, kuriame tarybos sparne esi – su valdančiaisiais ar opozicija. Visi čia esame dėl to paties – dėl rajono žmonių. Tiesiog mūsų požiūris, kaip spręsti kai kuriuos svarbius rajono reikalus, išsiskiria. Pasakysiu taip: su Artūru Margeliu man buvo lengviau, daugiau bendravome, tarėmės. Dabar to mažiau. Tačiau negalėčiau sakyti, kad esame skirtingose barikadų pusėse. Jungtis prie valdančiosios tarybos daugumos po paskutinių savivaldos rinkimų manęs niekas nekvietė.

– Kodėl atstovaujate būtent Regionų partijai?

– Iš dalies į šį klausimą jau atsakiau. Politiko kelią pradėjau kartu su partija „Tvarka ir teisingumas“. Vėliau, kai šios partijos nebeliko, pasirinkau Regionų partiją. Manau, kad partijos pavadinimas nėra toks svarbus. Skaitantys partijų programas mato, kad visos jos labai panašios, o dirbdamos savivaldybėje partijos labiausiai orientuojasi į tos vietos žmonių problemas. Vilniaus savivaldybėje, pavyzdžiui, svarbiausios yra mokyklų, vaikų darželių, kurių nuolat trūksta, problemos. Mūsų savivaldybėje, kaip ir kitose mažosiose – keliai, vandentiekis, ligoninės. Todėl mes, savivaldybės tarybos nariai, kurie kartu su šio krašto žmonėmis gyvename tą patį gyvenimą, žinome, ko labiausiai jiems reikia.

Tikrai ne partijos pavadinimas lemia priimamus taryboje sprendimus. Kartais visai ne buvimas politikoje lemia, o žmogiška atjauta. Pamenu, kai į mane kreipėsi dabar jau a. a. Dalė Pupininkaitė, asociacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose“ įkūrėja ir jos buvusi vadovė. Sakė norinti burti bendro likimo žmones į organizaciją. Pasitarėme su tuometiniu meru A. Margeliu. Šis skyrė savivaldybės pastate patalpas, suradome baldų. Tokia buvo pradžia. O dabar patys matote, kokia galinga, prasminga ir matoma yra jų bendruomenė. Dalyvauju visose jų šventėse, įvairiuose renginiuose. Man malonu, kad jie mane prisimena ir kviečia, džiaugiuosi galėdamas būti kartu su jais.

– Jau antrą kadenciją dirbate savivaldybės merės Ausmos Miškinienės vadovaujamoje taryboje. Kaip vertinate jos ir valdančiosios daugumos priimamus sprendimus, prioritetinių rajono gyvenimo sričių finansavimą?

– Negaliu menkinti nė vienos savivaldybės tarybos kadencijos darbo. Kiekviena taryba, kiekvienas meras turi atliktų darbų sąrašą. Artūro Margelio vadovavimo rajonui metu į rajoną atkeliavo daug investicijų, buvo pastatytas Lazdijų hipodromas. Šis objektas bei žirgų sportas yra tie dalykai, kurie garsino Lazdijų krašto vardą ištisus dešimtmečius. Ausmos Miškinienės vadovaujama taryba priėmė sprendimą statyti naują Lazdijų sporto centrą. Niekas rajone jums nepasakys, kad sporto centro Lazdijams nereikėjo. Jo reikėjo, ypač vaikams, jaunimui. Tačiau ar tokio, čia jau kitas klausimas. Manau, kad tikrai buvo galima tai padaryti kukliau. Aš asmeniškai būčiau linkęs dalį rajono sportui skirtų lėšų nukreipti į Veisiejų stadioną, jam deramai sutvarkyti, rekonstruoti. Nes visas rajonas negali suvažiuoti sportuoti į Lazdijus.

– Kaip balsavote dėl 2025 metų rajono biudžeto? Kodėl būtent taip?

– Pritariau tarybos sprendimui dėl 2025 metų biudžeto patvirtinimo, taigi, buvau už. Žinoma, buvo jame niuansų, kurie man nepatiko. Tačiau svarbiausi darbai jame – numatyti. Per metus biudžetas ne kartą bus tikslinamas, todėl tikiu, kad ir mano pasiūlymai bus išgirsti ir įtraukti. Bent iki šiol taip buvo.

– Jei būtumėte rajono meras, nuo ko pradėtumėte Lazdijų krašto gaivinimą? Ar matote jo perspektyvas? O gal sulauksime, kad būsime padalinti tarp kaimyninių savivaldybių?

– Vienintelis kelias mums, kaip, beje, ir kitoms mažoms savivaldybėms, yra investicijos. Lietuvoje matome puikių pavyzdžių. Nuo ko Vilniaus rajonas, Širvintos pradėjo savo geruosius pokyčius? Nuo investicijų. Arba mūsų kaimynystėje, Alytaus rajone, kuriama Alytaus laisvoji ekonominė zona. Esame tikrai ne prastesni. Turime gerą geografinę padėtį, puikią gamtą. Turime Mockavos terminalą kaip pavyzdį ir puikias prieigas prie geležinkelio. Daug ką galime išnaudoti. Rajone daug mažų įmonėlių, tačiau žmonės ten neuždirba. Jie nenori dirbti už minimumą. Dažnai važiuoju per rajono kaimus, pasišnekam. Štai aną savaitę vienas, sugrįžęs iš Druskininkų, man rodo krepšelį produktų. 70 eurų už juos sumokėjo. Kiek žmogus per mėnesį gali tokių krepšelių nupirkti? Mažai, nes ir kitiems dalykams pinigų reikia. Ypač iš pensijų daug nepripirksi.

Manau, rajono vadovybė turi aktyviau minti kelius, sėsti Vyriausybėje ar kitur ir kalbėtis, tartis, siūlyti variantus. Turi ieškoti. Štai Marijampolės „Mantinga“ iš Šeštokų, Krosnos vežasi mūsų gyventojus į darbą. Ir jie produktą kuria jau Marijampolei. Veisiejų krašto gyventojai keliauja dirbti į Druskininkus. Ir yra patenkinti, gerai uždirba. Dar vienas pavyzdys – kaimyninė Lenkija. Visai netoli nuo mūsų, lygioje vietoje, slidinėjimo trasą padarė. Pinigus ir lietuviai ten veža. Be investicijų nieko nebus.

Neramina faktas, kad Lazdijų rajone per praėjusią kadenciją rinkėjų skaičius sumažėjo 4 tūkstančiais – dėl to ir savivaldybės tarybą dabar sudaro ne 25, o 21 narys.

Žodžiu, turime stengtis. Ne tik merė, ne tik valdančioji dauguma, bet ir opozicija. Juk tomis pačiomis gatvėmis vaikštome, tą patį rudą (juokiasi) vandenį geriame, tuo pačiu oru kvėpuojame.

– Teko girdėti, kad prieš savaitę rajone viešėjo Regionų partijos vadovybė. Koks buvo šio vizito tikslas, kaip partijos vadovybė vertina Lazdijų skyriaus darbą? Ar turite savo gretose veiklių žmonių, kurie galėtų papildyti savivaldybės tarybos gretas?

– Gruodžio mėnesį išrinkta Regionų partijos pirmininkė Giedrė Pavasarytė su komanda lanko visus Lietuvos regionus, susipažįsta su žmonėmis, juos išklauso. Tiesiog aptarėme darbus, jų kryptis. Nors mūsų skyrius nedidelis, tačiau, vertinant pagal rinkimų rezultatus, o tokių pernai buvo net treji – Europos Parlamento, Seimo ir vietos savivaldos, esame geriausiai dirbančių Lietuvos skyrių dešimtuke. Žinoma, ne tokie stiprūs kaip Šilutė ar Kaišiadorys, tačiau stiprūs. Savo gretose turime puikių žmonių. Tai Rasa Ražaitienė, Daiva Grubienė, Ramūnas Kasparavičius, Marytė Labukienė.  Visų tikrai neišvardinsiu. Be to, turime ir ne partijos narių, kurie mums talkina rinkimų metu. Pavyzdžiui, ilgametė mūsų talkininkė yra Lina Valentienė. Tai puikūs žmonės, turintys autoritetą vietos bendruomenėse, aktyvūs ir gyvenime, ir politikoje. Ne vienas jų, matantis savo krašto problemas ir žinantis, kaip jas spręsti, tikrai galėtų užimti aktyvią poziciją savivaldybės taryboje.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-04-04)