Pasitinkant naująjį sezoną – įspūdinga staigmena

Šiemet etnografinė Prano Dzūko sodyba atvėrė duris su ypatinga dovana – gavo rankines dumples. Tai ganėtinai nustebino ir pačius muziejininkus.

Muziejininkas Rolandas Čėpla pasakoja, jog Prano Dzūko sodyba dar tik atvėrė vartus į šiųmetį šiltąjį sezoną, o jau sulaukė staigmenos. „Vienas vyrukas keliavo po mūsų kraštą motociklu, prisiminė, kad yra tokia sodyba, net atvyko dar kartą specialiai, užsirašė telefono numerį. Greit paskambino pranešdamas džiugią žinią. Pasakojo, kad važiuodamas į Aukštaitiją pirkti senovinio automobilio, jo taip ir nenusipirko, bet užtat parsivarė priekabą ir dar dovanų gavo senovines rankines dumples, kurias dumplių šeimininkų vaikai jau norėjo išmesti, jos metus prastovėjo lauke, mat tvarkė malkinę ir jas tiesiog išnešė laukan. Liudvinavo gyventojas nutarė jas padovanoti Pranui Dzūkui“, – pasakoja Rolandas.

Pasidžiaugia, jog toks daiktas pateko į geras rankas, į žmogaus, kuris žino istoriją, vertina senus daiktus, nori juos išsaugoti ir nelaikyti, kas labai svarbu, savo namuose, sodybose, o dovanoja muziejams, kur lankosi daugybė žmonių. „Laimė, jis gerai žinojo, ką daryti su šiomis dumplėmis: mūsų etnografinei sodybai – tai retas eksponatas“, – teigia muziejininkas.  

Paklaustas, ar tai dažnas atvejis, kai žmonės atveža eksponatų muziejui, sako, kad pasitaiko, bet Prano Dzūko sodyba – specifinė, tad čia sulaukiama naujų eksponatų retai: „Štai rimoriaus suolelį taip pat esame gavę.“

 Rankines dumples Liudvinavo gyventojas pats ir atvežęs, jokio atlygio neprašęs nei už eksponatą, nei už kurą, nei už sugaištą laiką. „Tik ačiū pasakėme“, – sako Rolandas. Net pasikalbėti kaip reikiant nesuspėjo, greit iškrovė ir išlėkė.

„Tai itin vertingas daiktas. Aš pats tokias dumples esu tik nuotraukoje matęs. Jei tokių dumplių rastume bent dešimtį dar išlikusių per visą Lietuvą, tai būtų labai gerai, o kad pas žmogų toks daiktas dar išlikęs – tai jau retenybė. Tikėtina, Lazdijų rajone tokių jau niekur kitur nėra“, – mano R. Čėpla.

Muziejininkas pastebi, kad detalių dumplėms vis tik trūksta. Anot jo, dumplės veikė šulinio svirties principu, tad tos svirties ir trūksta. „Tas pats, kaip vandenį semtume su svirtimi iš šulinio: taip „akordeonas“ kilnojosi“, – aiškina jis, stengdamasis parodyti, kaip dumplės veikė anuomet.

„Tai rankinės dumplės, kurios naudojamos kalvėse. Visai tikėtina, kad pats kalvis jas ir pasidarė savo „kuznioje“ – kalvėje. Neabejoju, kad pats darė, užsakyti tais laikais nebuvo kur“, – teigia.

Atidžiai apžiūrėjęs aiškina, kad net varžtai keturkampiai, o nuo 1935 metų jau buvo naudojami šešiakampiai. „Geležinių detalių įlinkiai rodo, kad tai kalvio rankų darbas. Dumplės – remontuotos, atnaujintos. Štai nuo karščio paangliję net“, – vis pažeria naujų detalių muziejininkas.

Rodo, kad oda vis tik atlaikiusi laiko išbandymus. Pasak Rolando, kokį šimtmetį tai tikrai. „Anksčiau darė, kad laikytų, o dabar – kad plyštų ir naujus daiktus pirktume“, – šypsodamasis kalba pašnekovas.

Tad netgi tie, kurie lankėsi šioje sodyboje ne kartą, būtinai apsilankykite vėl, mat tai išties išskirtinis eksponatas. „Šiltasis sezonas prasidėjo, etnografinė Prano Dzūko sodyba jau plačiai atvėrė vartus: laukiame renginių, stovyklų ir lankytojų. Būtinai užsukite pasižiūrėti mūsų naujausio ir įspūdingiausio eksponato“, – kviečia sodybos muziejininkas R. Čėpla, dažnai pavadinamas šios sodybos šeimininku. Net pats Rolandas kvatoja sakydamas, kad pats dažniausias klausimas, kurio sulaukia iš lankytojų: „Jūs čia gyvenate?“

Rolandui – tai jau trečia vasara Prano Dzūko sodyboje: „Po karantino žmonės buvo nedrąsūs, o dabar jau atvažiuoja, domisi. Kartais senjorams net įdomiau nei vaikams. Niekad nepamiršiu, kai buvo atvykusios močiutės iš Kalvarijos. Kiek joms džiaugsmo buvo! Vaikystę, jaunystę prisiminė, o vaikus jau reikia sudominti, reikia galvą pasukti, kaip įdomiau papasakoti“.

Per maždaug 5 šiltojo sezono mėnesius enografinėje Prano Dzūko sodyboje sulaukiama apie 900 lankytojų.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-05-10)