Kepyklėlės savininkė V. Baliutienė: „Tik spėk suktis“

„Aš kepu ir tortus, ir sausainiukus pagal receptus iš senesnių laikų“, – prisipažįsta Vilma Baliutienė iš Lazdijų, „VB kepiniai“ įkūrėja. Užsakymų turi net sausį: „Nėra nė vienos dienos, kad nekepčiau. Saldumynus žmonės mėgsta.“ 

Jos darbai dažnai nesibaigia vidurnaktį, mat darbuojasi dviejuose darbuose: administratore vyro įmonėje UAB „Transdagis“ ir, žinoma, kepa saldumynus savo kepyklėlėje „VB kepiniai“. 

„Tie senieji kepiniai man užsifiksavę atmintyje nuo vaikystės“, – patikina Vilma pridurdama, kad vaikystėje ji mėgo pasmaguriauti. „Kaip ir visi“, – juokiasi. 

Kepėjų giminėje nebuvo, mena, močiutė kepdavo savo šeimai kūčiukus, pyragą Kalėdoms  kaip ir visos moterys, bet tik tiek, tad iš kur Vilma paveldėjo gabumus ir didžiulį norą kepti gardumynus, nė pati nežino. „Aš labai seniai esu baigusi konditerijos kursus. Tai buvo iškart po mokyklos. To labai norėjau“, – pasakoja Vilma. 

Įgijo ir patirties – trejus metus dirbo Druskininkų konditerijos ceche. Susirgus močiutei sugrįžo į Lazdijus, metus dirbo Lazdijų kepykloje, paskui net 18 metų – UAB „Akmuva“. „Tada išsikepdavau kokį tortą savo šeimai, net giminaičiams neiškepdavau“, – prisimena. 

Bet jei ką pavaišindavo, tuoj sulaukdavo klausimų, kad labai skanu ir kodėl nekepanti kitiems, tačiau Vilma kepė tik sau, ir viskas. „Dirbau savo darbą, ir tiek“, – lyg kirviu nukerta.

„Prasidėjo kanelių bumas. Išsikepiau. Man pavyko iš pirmo karto. Nusinešiau į darbą pavaišinti kolegas“, – prisimena moteris. Nuo to viskas ir prasidėjo. Įsismagino ir tų kanelių vis dažniau išsikepdavo, ką nors pavaišindavo.

Dar kartą pasikartojo mokslus: vėl baigė konditerijos kursus. Tobulinosi Druskininkuose, mat konditerija ženkliai pažengė į priekį nuo tada, kai ji dar visai jaunutė lankė konditerijos kursus. „Dabar mane siuntė Užimtumo tarnyba, apmokėta buvo ir kuras, ir net stipendiją gaudavau“, – džiaugiasi tokia galimybe Vilma. 

Tada vyras ėmė spausti. „Sakė, reikia rūsyje esantį kambarį greičiau suremontuoti ir įkurti kepyklėlę, kurioje galėčiau kepti. Jis labai palaikė ir skatino mane. Tad kai tik suremontavome patalpą, gavau visus reikiamus leidimus iš veterinarijos tarnybos ir iškart pradėjau kepti“, – prisipažįsta Vilma. 

Meistrė sako, kad žmonės saldumynų tikrai daug perka, daug ir suvalgo. Užsakymų netrūksta, tik spėk suktis. „Labai daug lazdijiečių užsisako, nemažai užsakymų ir iš Alytaus. Kiekvieną savaitę vežu į Alytų savo gaminius“, – pastebi ji. 

Plačiau – šios savaitės „Lazdijų reklamoje“ (2024-01-16).