A. Klėjus: alkoholio įstatymo pataisos bet kokia kaina!

Jau ne už kalnų tas laikas, kai įprotis prie sočios vakarienės ar pietų stalo išgerti taurę vyno ar bokalą alaus liks tik jausmingu prisiminimu. Bus lengviau įgyvendinti savo pažadus, nes dažnas iš mūsų yra davęs priesaiką nuo pirmadienio pradėti gyventi sveikai: neberūkyti, daugiau judėti, sveikai maitintis, mažiau arba išvis nevartoti alkoholinių gėrimų.
Nors alkoholio vartojimo pasekmės siejamos su padidėjusia vėžio, insulto bei širdies ir kraujotakos ligų rizika, nekalbant jau apie kepenų pažeidimus, pagal statistinius vertinimus pirmaujame Europos Sąjungoje. Pagal širdies ir kraujagyslių ligų susirgimus statistika irgi negailestinga – esame tarp lyderių. Klausimas: kaip šie abu statistiniai tyrimai papildo vienas kitą? Pagal medikų vertinimus mažai rizikingas alkoholio vartojimo kiekis yra ne daugiau kaip 1-2 standartiniai alkoholio vienetai (25 – 30 ml) moterims ir 2 – 3 standartiniai alkoholio vienetai vyrams stipraus alkoholinio gėrimo bei tiek pat standartinių vienetų silpnų gėrimų (100 – 120 ml) vyno arba 4-5 proc. stipraus alaus per dieną. Manau, daugelis iš mūsų net tiek nesuvartoja. Na, o pasižiūrėjus į statistinius duomenis, tik tarp jaunesnių mūsų gyventojų, 8-10 m. vaikams, pagal diagnozuojamas ligas daugiausia nustatoma akių bei kraujotakos ligų sutrikimai. Abejoju, ar tokio amžiaus vaikai jau vartoja alkoholį.
 Gerbiamas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga deklaruoja, jog alkoholis turi didžiausią įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Bet kaip tada yra su vaikais? Ar tai tik nebus viena iš Lietuvos „socialinių“ ligų – mažas fizinis aktyvumas, sveikos gyvensenos trūkumas? Gal reikėtų atskirti šias dvi problemas?
Tačiau, naudojantis bendra ligų statistika, forsuojamos alkoholio draudimo įstatymo pataisos, taip siekiant momentaliai pakeisti statistinius duomenis – „geras ėjimas”. Bet ar mes siekiame pakeisti statistinius duomenis, ar spręsti problemą? Kiek bežvelgtume į žmogaus evoliucijos raidą, matosi, jog viena iš mitybos raciono dalių visuomet buvo ir yra svaigieji gėrimai. Na ir radikalių draudimų kaip pamokų turėjome irgi ne vieną. Toks įstatymo pataisų priėmimas statistikos duomenis tikrai pataisys, tik abejoju, ar turės didesnės įtakos kraujotakos sutrikimų statistikoje, tačiau stipriai atsilieps kitose srityse. Stipriausiai tai pajaus verslas, kuris nėra pasiruošęs tokiems staigiems draudimams, kardinalioms įstatymo pataisoms, grės bankrotas arba perorientavimas į kitas veiklas. Norint verslui išsaugoti ir apsaugoti darbuotojus, vienintelė galimybė – laiku perorientuoti veiklas, tačiau tam reikalingas laikas, verslas negali taip greitai reaguoti į įstatymo pataisas. Šioje vietoje valdantieji primiršo, kad verslas – pagrindinis ekonomikos variklis.
Alkoholio draudimo įstatymo pataisos dar labiau padidins kontrabandos ir šešėlio kiekius. Juk jau seniai yra aiškios, praktika grįstos teorijos, kad draudimais problemos neišspręsime, tik švietėjiška veikla, kultūra galima pakeisti žmonių įpročius.
Šiuo metu, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemas, pirmiausia susiduriame su spragomis įstatymų bazėje, kai negalima tinkamai nubausti, patraukti atsakomybėn nelegalios prekybos asmenų. Sugriežtinus atsakomybę nelegalioje alkoholio laikymo ir pardavinėjimo srityje, pavyktų tinkamai užkardyti, apriboti nelegalios alkoholio prekybos mastus. Kita lygiagreti veikla – kurti ir plėsti priklausomybės centrų veiklą bei teikti kokybišką pagalbą priklausomybę nuo alkoholio turintiems asmenims. Užtikrinti bei plėsti psichologinę pagalbą žmonėms, norintiems keisti savo gyvenimo įpročius. Puikus pavyzdys – Alytaus rajono savivaldybė, kurioje dar prieš 6 metus įdiegta programa, kuri apima kompleksinį požiūrį į alkoholio sukeltas problemas. Tai plačiai taikoma „Minesotos“ gydymo programa – 28 dienų stacionarinis gydymas, konsultacijos, grupiniai užsiėmimai, kas skatina priklausomus asmenis pripažinti ligą, įsisąmoninti ir su ja kovoti.
Daugelis specialistų pripažįsta, kad be švietėjiškos veiklos apie alkoholio žalą šios socialinės problemos neišspręsime. Reikia skatinti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo įpročius. Ne paslaptis, jog dažnas, siekdamas nuslopinti stresą, psichologinę įtampą, siekia taurelės, bet ne fizinio aktyvumo ar kitos aktyvios veiklos. Kaip sako, gerti ir valgyti yra lengviau negu bėgti, tačiau rezultatai gerokai skirtingi. Na, ir priminimas valdantiesiems – nepamirškime, kad po sukeltos didelės bangos lieka nemažos purvo balos.

Audrius Klėjus, lazdijietis