Oksidacinis stresas

Oksidacija yra normalus ir būtinas organizme vykstantis procesas. Kita vertus, oksidacinis stresas atsiranda, kai sutrinka laisvųjų radikalų ir antioksidantų aktyvumo pusiausvyra. Oksidacinis stresas, apibrėžiamas kaip pusiausvyros tarp reaktyvių deguonies formų (laisvųjų radikalų) gamybos ir antioksidacinės apsaugos sutrikimas, aptariamas atsižvelgiant į jo galimą vaidmenį audinių pažeidimų susidarymui sergant cukriniu diabetu. Šis procesas žmogaus organizme pažeidžia ląstelių membranas ir kitas struktūras, įskaitant ląstelių baltymus, lipidus ir DNR. Vykstant deguonies apykaitai, susidaro nestabilios molekulės, vadinamos laisvaisiais radikalais, kurie vagia elektronus iš kitų molekulių ir pažeidžia DNR bei kitas ląsteles.

Organizmas gali susidoroti su kai kuriais laisvaisiais radikalais ir jam jų reikia, kad galėtų efektyviai funkcionuoti. Tačiau dėl laisvųjų radikalų pertekliaus ilgainiui padaryta žala gali tapti negrįžtama ir sukelti tam tikras ligas (įskaitant širdies ir kepenų ligas) ir kai kuriuos vėžinius susirgimus (pavyzdžiui, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnyno vėžį). Oksidacinį stresą gali paskatinti stresas, rūkymas, alkoholis, saulės spinduliai, tarša ir kiti veiksniai.

Laisvieji radikalai

Kas bendro yra tarp nudegimų saulėje, Alzheimerio ligos ir raukšlėtos odos? Atsakymas paprastas: laisvieji radikalai. Laisvieji radikalai yra natūralus šalutinis gyvenimo produktas. Jie susidaro, kai patiriame stresą, valgome aukštoje temperatūroje keptą maistą ar paprasčiausiai kvėpuojame. Jie tiesiog yra mūsų neatskiriama gyvenimo dalis. Molekuliniu lygmeniu jie yra nestabilios molekulės, kurioms trūksta elektrono ir todėl jos pavagia trūkstamą elektroną iš nieko neįtariančios stabilios molekulės, o to pasekoje ji tampa nestabili. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ląstelės, sukeliamos ligos ir skatinamas senėjimas. Laisvieji radikalai siejami su daugybe ligų, tačiau mažai žinoma apie tai, kaip užkirsti joms kelią. Kai kurie laisvųjų radikalų sukeliami sveikatos sutrikimai yra šie:

-   Akies lęšiuko būklės pablogėjimas, dėl kurio prarandamas regėjimas.
-   Sąnarių uždegimas (artritas).
-   Smegenų nervinių ląstelių pažeidimas, kuris prisideda prie ligų (pvz., Parkinsono ar Alzheimerio ligos).
-   Spartesnis senėjimo procesas.
-   Didesnė koronarinės širdies ligos rizika, nes laisvieji radikalai skatina mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio prilipimą prie arterijų sienelių.
-  Tam tikros vėžio rūšys, kurias sukelia pažeista ląstelių DNR.

Antioksidantai

Visi esame girdėję apie antioksidantus, bet kas jie yra iš tikrųjų? Trumpai tariant, antioksidantai turi papildomą elektroną ir gali jį atiduoti nestabiliam laisvajam radikalui netapdami nestabilūs patys. Taip jie tarpusavyje sukuria pusiausvyrą. Antioksidantai - tai medžiagos, galinčios užkirsti kelią laisvųjų radikalų sukeliamai ląstelių žalai arba ją sulėtinti. Kartais jie vadinami "laisvųjų radikalų valytojais". Antioksidantai yra randami tam tikruose maisto produktuose ir, neutralizuodami laisvuosius radikalus, gali užkirsti kelią kai kuriems jų sukeliamiems pažeidimams. Tai maistinės medžiagos antioksidantai, vitaminai A, C ir E bei mineralai varis, cinkas ir selenas. Manoma, kad kiti maisto produktų junginiai, pavyzdžiui, augaluose esančios fitocheminės medžiagos, pasižymi didesniu antioksidaciniu poveikiu nei vitaminai ar mineralai. Tai vadinamieji nemaistiniai antioksidantai, kuriems priskiriami fitochemikalai (pavyzdžiui, likopenai pomidoruose ir antocianinai spanguolėse).

Antioksidantų šaltiniai gali būti natūralūs arba dirbtiniai. Manoma, kad jų gausu tam tikruose augalinės kilmės maisto produktuose. Augalinės kilmės antioksidantai yra fitonutrientų, arba augalinės kilmės maistinių medžiagų, rūšis. Organizmas taip pat gamina kai kuriuos antioksidantus, vadinamuosius endogeninius antioksidantus. Antioksidantai, gaunami iš išorės, vadinami egzogeniniais.

Kova su ligomis
 
Mityba, kurioje gausu antioksidantų, gali sumažinti daugelio ligų (įskaitant širdies ligas ir tam tikrus vėžinius susirgimus) riziką. Antioksidantai šalina laisvuosius radikalus iš organizmo ląstelių ir užkerta kelią oksidacijos sukeliamai žalai arba ją sumažina. Apsauginis antioksidantų poveikis ir toliau tiriamas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, vyrai, kurie vartoja daug antioksidanto likopeno (jo yra pomidoruose), gali rečiau nei kiti vyrai susirgti prostatos vėžiu. Špinatuose ir kukurūzuose esantis liuteinas siejamas su mažesniu vyresnio amžiaus žmonių akių lęšiuko degeneracijos ir su ja susijusiu regėjimo praradimu. Manoma, kad flavonoidai (pvz., žaliojoje arbatoje esantys katechinai, jais gausūs matcha milteliai) prisideda prie mažo sergamumo širdies ligomis Japonijoje.
 
Antioksidantų šaltiniai

Augalinis maistas yra gausus antioksidantų. Daugiausia jų yra vaisiuose ir daržovėse, taip pat kituose maisto produktuose, įskaitant riešutus, pilno grūdo grūdus ir kai kuriuos mėsos, paukštienos ir žuvies produktus. Geri konkrečių antioksidantų šaltiniai yra šie:
allium sieros junginiai - porai, svogūnai ir česnakai;
antocianinai - baklažanai, vynuogės ir uogos;
beta karotinas - moliūgai, mangai, abrikosai, morkos, špinatai ir petražolės;
katechinai - raudonasis vynas ir žalioji arbata (matcha arbatą pirkti galite ir DailySpoon.lt);
varis - jūros gėrybės, liesa mėsa, pienas ir riešutai;
kriptoksantinai - raudonoji paprika, moliūgai ir mangai;
flavonoidai - arbata, žalioji arbata, citrusiniai vaisiai, raudonasis vynas, svogūnai ir obuoliai;
indoliai - kryžmažiedės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, kopūstai ir žiediniai kopūstai;
izoflavonoidai - sojos pupelės, tofu, lęšiai, žirniai ir pienas;
lignanai - sezamo sėklose, sėlenose, neskaldytuose grūduose ir daržovėse;
liuteinas - žaliosios lapinės daržovės, pvz., špinatai, ir kukurūzai;
likopenas - pomidorai, rausvieji greipfrutai ir arbūzai;
manganas - jūros gėrybės, liesa mėsa, pienas ir riešutai;
polifenoliai - čiobreliai ir raudonėliai;
selenas - jūros gėrybės, subproduktai, liesa mėsa ir neskaldyti grūdai;
vitaminas A - kepenys, saldžiosios bulvės, morkos, pienas ir kiaušinių tryniai;
vitaminas C - apelsinai, juodieji serbentai, kiviai, mangai, brokoliai, špinatai, paprikos ir braškės;
vitaminas E - augaliniai aliejai (pvz., kviečių gemalų aliejus), avokadai, riešutai, sėklos ir neskaldyti grūdai;
cinko - jūros gėrybės, liesa mėsa, pienas ir riešutai;
zoochemikalai - raudona mėsa, žuvis. Taip pat gaunami iš augalų, kuriais minta gyvūnai.
  
11 svarbių faktų apie antioksidantus
 
1.    Vidinė apsauga nuo nudegimų saulėje - nudegimus saulėje dažniausiai sukelia laisvieji radikalai, todėl galite padėti apsaugoti savo odą, organizme turėdami daug antioksidantų.
2.    Saugo širdį - antioksidantai saugo viso kūno audinius ir gali apsaugoti nuo širdies ligų ir insulto.
3.    Gali mažinti vėžio riziką - tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie valgo daugiau vaisių ir daržovių, mažiau rizikuoja susirgti vėžiu.
4.    Sumažina diabeto komplikacijų skaičių - didelis cukraus kiekis kraujyje sukelia laisvųjų radikalų susidarymą, todėl visiems, sergantiems diabetu ar priešdiabetinėmis ligomis, praverstų papildomas antioksidantų kiekis.
5.    Mažina demencijos riziką - pasak tyrimų, žmonės, kurie vartoja daugiau vitamino C ir E, demencijos riziką gali sumažino iki 50%.
6.    Apsaugo akis - taip pat nuo geltonosios dėmės degeneracijos ir kataraktos. Vitaminai C ir E bei beta karotinas ypač padeda akims.
7.    Stiprina imuninę sistemą - nustatyta, kad spirulinoje esantys galingi antioksidantai stiprina imuninę sistemą ir kartu apsaugo ląstelių membranas.
8.    Saugo nuo oro taršos - tyrimais nustatyta, kad vitaminas C yra svarbi maistinė medžiaga, apsauganti plaučius nuo taršos, ypač jei sergama astma ar LOPL.
9.    Gerina nuotaiką - flavonoidai, esantys ryškiaspalviuose vaisiuose ir daržovėse, pasižymi nuotaiką gerinančiomis savybėmis. Jau minėta japoniška žalioji arbata yra vienas turtingiausių flavonoidų, ypač rutino, šaltinių. Rutinas yra antioksidacinį poveikį turintis junginys, priklausantis polifenolių grupei. Be to, jis padeda užsandarinti kraujagysles, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir palaiko imuninę sistemą. 
10.    Padeda organizmui susidoroti su pesticidais - teigiama, kad ekologiškuose produktuose yra daugiau antioksidantų. Panašu, kad augalai, kaip ir mes, naudoja antioksidantus, kad apsisaugotų nuo kasdienio streso. O žaliosios daržovės, kuriose yra chlorofilo, gali padėti jūsų organizmui išvalyti pesticidus iš organizmo.
11.    Mažina uždegimą - antioksidantai gali padėti atkurti uždegimo pažeistas ląsteles, taip pat sumažinti uždegimą. Ryški spalva ir didelis antioksidantų kiekis ciberžolėje yra viena iš priežasčių, kodėl ji yra stiprus kovotojas su uždegimais.

Supermaistui "super" titulas dažniausiai suteikiamas būtent dėl didžiulio antioksidantų kiekio. Viena populiariausių lyderių šioje kategorijoje - jau minėta japoniška žalioji arbata, gausi ne tik antioksidantais, bet ir kitomis organizmui naudingomis maistinėmis medžiagomis. Į karštą vandenį įpylus šios arbatos miltelių, gersite gėrimą, turintį maistingas medžiagas iš viso arbatos lapelio. Joje paprastai jų būna daugiau nei tiesiog mirkant įprastos žaliosios arbatos lapelius vandenyje. Jei dar nebandėte - rekomenduojame išbandyti aukščiausios rūšies arbatą, kurią siūlome ir mes. Matcha kainą taip pat rasite mūsų internetinėje parduotuvėje.