Karves auginanti ir sūrius slegianti ūkininkė koronaviruso nebijo: „Sirgti juk negaliu“

„Likau be darbo, o prašyti pašalpų – ne mano būdui, išmaldos nenoriu, tad sugalvojau daryti tai, iš ko galėčiau truputėlį užsidirbti, reikia juk kažkaip suktis“, – sako Vida Krušinskienė iš Elveriškės kaimo.
V. Krušinskienė tikina, kad žmonės nori to paprasto kaimiško sūrio, sviesto, varškės, grietinės, taip pat ir pieno.
„Primelžiu 100 litrų, pasilieku kokius 30 litrų. Na, kiek man reikia, žiūrint, kiek ir ką gaminsiu, o likusį vis tiek atiduodu pieninėn“, – sako ūkininkė.
 „Dabar už litrą pieno temoka 15 centų. Tiesa, pasirašiau, kad dabar jau 2 centais gausiu daugiau. Tai kaip man atiduoti tą pieną už tiek? Viskas brangsta, tik pieno supirkimo kainos žemos, nors tu ką. Jei už 10 litrų pieno galima gauti apie 2 eurus atiduodant į pieninę, tai iš tiek pat pieno, pagaminus sūrį, galima gauti apie 7–8 eurus“, – skaičiuoja ji.
Jai didžiausias malonumas ir džiaugsmas, kai žmonės parašo žinutę, paskambina, padėkoja už skanų sūrį: „Ačiū, buvo skanu – tokie žodžiai pamalonina, įkvepia. Ir vėl pasiraitojusi rankoves einu dirbti. Toks vidinis pasididžiavimas apima.“
Plačiau – naujausioje „Lazdijų žvaigždėje“ (2021-08-27).