#ĮKVĖPK POZITYVO

Visiems patiko knyga, o vėliau filmas – „Meilė choleros metu“. Galima sakyti, kad mes iš naujo įsimylėjome savo kraštą, užklupus koronos metui. Veisiejų regioninio parko direkcija 2020 metams buvo numačiusi gausybę renginių, ekskursijų ir žygių, bet jų planai buvo pakoreguoti. Bet tai direkcijos kolektyvui suteikė galimybę atsisukti į parko teritorijoje gyvenančius vietinius žmones, jų vykdomą veiklą ir siūlomas pramogas, nes juk dažnai pamirštame, ką turime  Lietuvoje, ir dažnai gražių vaizdų ir atostogų nuotykių ieškome užsienyje.
Vos prasidėjus 2020 metams regioninio parko direkcija sukvietė tikruosius žygeivius, apylinkių gyventojus ir visus, besidominčius Lietuvos istorija mėgėjus į naktinį pėsčiųjų žygį „Pietų Lietuvos partizanų takais“, skirtą pagerbti visiems kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams bei taip atšvęsti Vasario 16-ąją. Jau ne pirmus metus organizuojamame naktiniame žygyje dalyvavo beveik 80 dalyvių, kuriuos lepino nebūdingas šalčiausiam metų laikui oras, ir tyrinėjimo troškimas. Žygio metu nueita daugiau nei 20 km asfaltu, žvyrkeliais ir miško takeliais. Žygeiviai susipažino su Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžio ypatybėmis, vertingiausiais gamtos ir kultūros paveldo objektais, aplankė partizanų Antano Vailionio – Paparčio ir Albino Sakalausko – Audros žūties vietą, esančią šalia Vilkaičio ežero. Žygio metu net du kartus giedojome himną, uždegėme žvakeles ne tik partizanų žūties vietoje, bet ir šalia senuosius kaimus menančių kryžių. Žygio metu dalyviai žygiavo Ančios kraštovaizdžio ir Ilgininkų hidrografinio draustinių teritorijose, klausė įdomių pasakojimų ir legendų apie senuosiuose kaimuose gyvenusius žmones, apie ežerų kilmę ir įvairius iki šių dienų išlikusius pasakojimus. Vienu metu teko pabūti kaip tikriems partizanams – brautis pro medžius, kas dalyviams suteikė daug džiaugsmo. Aplankėme gamtos paveldo objektu paskelbtą Taikūnų pušį, Bertašiūnų kaime saugomą Bertašiūnų senkapį, apžvalgos bokštą. Pasišviesdami kelią žibintuvėliais sėmėmės gerosios energijos ir ąžuolų galiūnų, o einant miško takeliais bandėme įžiūrėti pavasarį pranašaujančius ženklus.
Pasibaigus karantinui birželio mėnesį pakvietėme visus dviračių mylėtojus į žygį po gražiausias Veisiejų regioninio parko vietas įkvėpti pozityvo. Iš karto pastebėjome, jog žmonės yra išsiilgę gamtos ir greitai pildėme norinčiųjų užsiregistruoti gretas. Planuoti maršrutai kartais tampa neplanuotais, kuomet žygeivių noras pamatyti daugiau pranoksta kojų skausmus. Žygio metu įveikėme daugiau negu 35 kilometrus. Aplankėme vieną iš įspūdingiausių ir lankomiausių vietų Veisiejų regioninio parko teritorijoje – Vainežerio dvaro parką su paminklu karžygei didvyrei Emilijai Pliaterytei ir senąsias dvarvietės alėjas, šalia  esančius gynybinius įtvirtinimus, vadinamus “Okopka”, vieną iš paslaptingiausių ir giliai Gudiškės miške pasislėpusią Mėčiūnų senovės gyvenvietę, nuo kurios atsiveria nuostabi didžiausio parko teritorijoje esančio Ančios ežero panorama. Išklydome ir iš parko teritorijos ir aplankėme vieną iš įspūdingiausių Jotvingių atminimą menančių Paveisininkų piliakalnį bei kitas ypatingas kultūriniu požiūriu vietas – senąsias Mėčiūnų kapinaites, Paveisininkų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią.
Pats intensyviausias žygių ir ekskursijų mėnuo buvo rugpjūtis. Kiekvieną savaitgalį Veisiejų krašto istorija, kraštovaizdžiu besidomintys žmonės galėjo rinktis iš įvairiausių laisvalaikio praleidimo būdų. Jau ne pirmus metus sukvietėme baidarių mėgėjus pasimėgauti plaukimu ne upe, o būtent ežeru. Ančios ežero vandens turizmo trąsa plaukėme 11 km, aplankydami šalia ežero išsidėsčiusius gamtos ir kultūros paveldo objektus, o žygeiviams karštą vasaros dieną norint ne tik atsigaivinti, bet ir dar daugiau išmėginti savo jėgas, maršrutą pratęsėme Baltosios Ančios upe iki Pinčiaragio. Dalyviai turėjo galimybę išmėginti ežero ir upės vandens skirtumus ir plaukimo ypatumus. Šis žygis kiekvienais metais pritraukia gausybių dalyvių, o šiemet dalyvavo net 43 dalyviai.
Lankant vietinius gyventojus, turizmo paslaugas teikiančius asmenis parko teritorijoje, sugalvojome naujus, potyrius pažadinančius žygius. Rugpjūčio mėnesį įvyko 2 žygiai – ekskursijos prisimenant senovę, po parko teritoriją keliaujant senoviniais vežimais. Parke gyvenantis žirgininkas suteikė galimybę Veisiejų kraštą pažinti pačiu seniausiu būdu, linksmai dardant vieškeliais, miško takeliais 2 žirgų traukiamu vežimu, kuomet sėdėti teko ant šiaudų kitkų, o akis viliojo vienas už kitą gražesni bėgantys apylinkių vaizdai. Aplankėme Veisiejų dvaro parką, Vainežerio dvaro parką, gynybinius įtvirtinimus, Veisiejų urbanistinį draustinį, Šlavanto, Ančios kraštovaizdžio draustinių teritorijas. Gėrėjomis telkšančiais vaizdingais ežerais, klausėme upelių čiurlenimo, kvėpavome grynu pušynų oru.
Žygių įvairovę paskaninome žygiu plaustu Ančios ežeru. Tai dar viena įdomi galimybė susipažinti su Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžiu, gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, ramiai skrodžiant didžiausio parke esančio vandens telkinio vandenį, klausantis į krantą skalaujančių bangų šnaresio ir stebint supančią aplinką. Tai ramybės žygis, nes net nereikia eikvoti fizinių jėgų, todėl daugiau tinkamas senyvo amžiaus žmonėms, ar turintiems judėjimo problemų, nes tiesiog reikia atsisėsti ir grožėtis, o sustojimo vietose ramiai patyrinėti lankomus objektus.
Vienas iš tradicinių renginių vyko rugsėjo viduryje. Tai orientacinis dviračių žygis „ Ten, kur medvarlės šokuoja“. Ne paslaptis, kad Veisiejų regioninio parko herbe pavaizduota medvarlė, tad ir žygio pavadinimas kilo iš šios mažos varlytės vardo. Beje, saugomų medvarlių buveinių, kaip ir balinių vėžlių, parko teritorijoje yra gausu. Šio žygio metu dviratininkai mėgėjai ir profesionalai yra skatinami pažinti Veisiejų kraštą vadovaudamiesi tik jiems suteiktais minimalią informaciją rodančiais žemėlapiais ir gautomis orientacinėmis užduotimis. Tai pats įdomiausias žygis. Neretai jį organizuodami nuklystame ir už parko teritorijos ribų, nes juk gražių dalykų negali neparodyti.
Dalyviai yra suskirstomi į 2 kategorijas, kuriose gali lenktyniauti tiek pavieniui, tiek komandose, ir gautose nuorodose turi surasti reikiamą kelią ar punktą, kuriuose arba randa sekančio punkto užuominas arba turi atlikti kokią nors užduotį. O užduotys būna ne iš kelmo spirtos, jos susiję su parko kraštovaizdžiu, gyvąja gamta, kultūros paveldu. Kai kur reikia įminti mįslę, kai kur padaryti sportinį pratimą, kai kur labai gerai paieškoti. Dalyviai susipažįsta su piliakalniais, nuo jų atsiveriančia panorama, o kaip įrodymą turi nupiešti, ką matė. Išbando upelių vandenį, ieškodami juose paslėptų nuorodų. Stato smėlio pilis, savo rankomis paliesdami skurdų Dzūkijos krašto dirvožemį, ar ieško bruknės uogų, taip susipažindami su parko gėrybėmis. Dalyviai neretai pargriūna, nusuka į priešingą pusę nei reikia, vienos ar kitos nuorodos ieško valandą, ar net pasiklysta, bet svarbiausia, jog visi grįžta sveiki ir laimingi, ir tada jų kaklus puošia medaliai, o skrandžiai būna sočiai apdovanoti.
Sakoma, jog geriausia su teritorija susipažinti kraštą tyrinėjant pėsčiomis, tad Veisiejų regioninio parko direkcija organizuoja ir pėsčiųjų žygius. Spalio mėnesį kvietėme visus norinčius susipažinti su unikaliu mišku, NATURA 2000 teritorija – Petroškų mišku. Šis miškas išsiskiria ne tik reljefo ypatumais, bet ir saugomų augalų bei gyvūnų įvairove. Būtent čia fiksuojama daugiausiai balinių vėžlių, auga begalė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Žygio metu susipažinome su skirtingais miško augimviečių tipais, rūšine medžių sudėtimi, skirtingomis buveinėmis. Pabuvojome šimtaprocentiniame pušyne, unikalioje žemapelkėje, aplankėme miško tankmėje liūlantį pelkinį ežerėlį, tyrinėjome ypatingas skroblynų bendrijas, lipome ir leidomės kai kur itin stačiomis kalvomis.
Metus norėjome užbaigti su ypatingu, daug fizinių jėgų reikalaujančiu ekstremaliu žygiu – „Ir Lietuvoje galima rasti kalnus“, kurio metu būtume tyrinėję ypatingai ledyno išraižytą reljefą – kalvas, daubas, raguvas ežerų pakrantėse ir miškuose, tačiau šio žygio sumanymą jau teks nukelti į sekančius metus.
Sakoma, kad visos knygos yra apie meilę ir baigiasi gerai, tačiau Covid-19 sukeltos pasekmės  2020-aisiais nesibaigė. Mes neužverčiame šių metų paskutinio lapo, nes tikimės, kad kitąmet bus geriau.
Veisiejų regioninio parko direkcija turi labai daug sumanymų, įvairių žygių maršrutų, ekskursijų ir Jus tikrai pakvies susipažinti su ypatingai gražiu Veisiejų kraštu, kai tik tai bus leidžiama.
O Jūs atminkite, jog gamtos niekas neužrakino ir visada galite savarankiškai susipažinti su miškų ir ežerų kraštu bei įkvėpti daugiau pozityvo.
Aistė Balevičiūtė, Veisiejų regioninio parko direkcijos vyr. specialistė