R. Sadauskas: apie atmosferą Lazdijų muziejuje

Jau garbingo amžiaus esu, o ir sveikata kiek paskutiniu metu šlubčioja, tai ne visuomet spėju sekti savo gimtojo rajono įvykius, ypatingai, kad šaltajam sezonui jau palikome savo namelius Demeniškiuose iki pavasario žiemot. 
Tik neseniai paskaičiau apie tragiškus įvykius Lazdijų krašto muziejuje. Paskaičiau ir prisiminiau man nutikusį atvejį, kurio liudininku buvau.
Šviesios atminties Vilius Tumosa buvo puikus muziejininkas. Tarsi gimęs tai profesijai. Etnologas. Labai domėjosi savo sritimi. Atsidavęs buvo. Pabendraudavom su juo, jis labai džiaugėsi, kai pradėjo dirbti etnografinėje Prano Dzūko sodyboje. Žinau, kad buvo pradėjęs ir mokslinį darbą rašyti, rinko medžiagą apie tų kraštų papročius, architektūrą, buitį.
Vilius, kai kalba pasisukdavo apie jo darbą, tiesiog pražysdavo. Matei, kad jaunas žmogus tiesiog “verda” savo darbu, kad jis tuo gyvena.
Žinia apie jo tragišką žūtį mane labai nuliūdino. Bet nenustebino.
Prisimenu, kaip Vilius atvyko pas mane į sodybą, prašė padėti, užtarti, kad jo neperkeltų iš jo jau pamiltos Dzūko sodybos. Pasakojo apie nesutarimus su direktore Plediene. Ypatingai, kaip pasakojo a.a. Vilius, jiedu susikirto tada, kai buvo renovuojami Dzūko sodybos pastatai. 
Vilius pasakojo, kad, kaip etnologas, negalėjo nutylėti ir kritiškai pasisakė dėl kai kurių techninių sprendinių, kurie etnografinę sodybą būtų pavertę nieko bendro su to krašto istorija ir kultūra neturinčiu plastikinių dailylenčių “boksu”. 
Vyras pasakojo man ir verkė, sakydamas, kad nežino, ką daryti – nutylėti, matant darkomą istoriją, neleido profesinės žinios, bet principingumas lazdos galu mušė per santykius su darbo valdžia.
Aš seniai buvau nematęs taip sužlugdyto žmogaus. Jis verkė kaip vaikas. Sakė, kad kam tuomet valstybė investavo į jo mokslus, jei tos žinios – niekam nereikalingos. 
Kai paskaičiau apie jo mirtį ir apie valdžios atliktą kažkokį tai tyrimą bei jo rezultatus, supratau, kad verkti reikėjo ne Viliui. 
Verkti reikia mums, kurie taikstomės su tokiu požiūriu, tokiais “autoritetais” ir tokiais prioritetais. 

Lazdijų rajono garbės pilietis Romas Sadauskas, R. Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

 

Autoriaus nuotrauka: 

Komentarai

Taip. Jūs esate teisus. Tik gaila, kad visi bijo kažkieno dangstomos furijos.

Sadauskai netau sprest kas kaltas kas teisus.

o kodėl gi ne Sadauskui ar dar ir kitiems? juk tai liudininkas neištirtam įvykiui. Negi taip netekę jauno žmogaus galim abejingai reaguoti arba nereaguoti visiškai? Juk tyrinėjo komisija darbo santykius darbovietėje, o išvados jų (gėda) apie popieriukus ir jų pildymą. Tai tik pliusuko padėjimas, o ne tyrimas įvykio tyrėjai, bet dar iš aukščiau esam matomi už savo veiksmus.