Buvęs meras A. Margelis: „Mano pralaimėjimą sukūrė feisbukas“

„Vien valdžia gerovės nesukurs. O ši koalicija vargu ar ištvers visą kadenciją tokios sudėties, kokia yra dabar. Per daug skirtingi žmonės joje, o silpnoji grandis čia – vicemeras“, – išskirtiniame interviu „Lazdijų žvaigždei“ sakė buvęs Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis.
Paklaustas, kas nulėmė jo pralaimėjimą rinkimuose, keturias kadencijas rajonui vadovavęs A. Margelis teigė, kad tai „nulėmė rinkėjai ir feisbuko kuriamos fake news (netikros naujienos – aut. past.)“.
– Po pralaimėtų rinkimų jūs tiesiog dingote – neatsakinėjote į skambučius, nesirodėte viešuose renginiuose. Kodėl?
– Niekur nedingau, tiesiog norėjau pailsėti. Atostogauju, juk man dar mokama trijų mėnesių išeitinė kompensacija. Ką veikiu? Ūkininkauju. Darbo ūkiuose – tiek manajame, tiek ir vaikų – daug, kasdien nemažai laiko praleidžiu traktoriaus kabinoje, o ir auginami galvijai reikalauja priežiūros.
– Girdėjome daug visokių gandų: ir kad su žmona išsiskyrėte, ir kad alkoholį vartoti ėmėte...
– Ir aš jų girdėjau (juokiasi). Manau, jei apie tave dar kalba, reiškia – esi gyvas. O jeigu rimtai, tai dėkui, jog pakalbinote, turiu progą atsakyti į tuos gandus. Man net vienas meras skambino, klausdamas, ar nereikia pagalbos. Tai sakau: ačiū, nereikia – gerti nepradėjau ir, ačiū Dievui, blaivas jau devintus metus.
Su žmona neišsiskyrėme, puikiai sutariame, o abiem palikus savivaldybę (Lina Margelienė prieš kurį laiką iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos perėjo dirbti į „Sodrą“ – aut. past.) turime daugiau laiko ir  vienas kitam, ir pomėgiams.
Vienintelis tikras gandas ir tai ne gandas, o tiesa, kad negyvename Lazdijuose, bute. Jau geras pusmetis, kai gyvename Vartų kaime, mano tėviškės sodyboje, kurią įsirengiau ir susiremontavau dar būdamas meru.
Ir dar parašykite, kad su šautuvais nieko nesivaikiau, aš jų net neturiu, nors medžiotojo bilietas kažkur yra, galiojantis.
– Pirma mintis, kai pralaimėjote – baimė?
– Ne, tikrai ne. Atvirai pasakius, geras klausimas, bandau prisiminti, ką tada jaučiau. Pirma mintis buvo – turėsiu daugiau laisvo laiko.
– Kas, jūsų nuomone, lėmė, kad prapylėte ir net tokiu skirtumu?
– Kas? Tai, matyt, rinkėjai lėmė – jie juk balsuoja, tai jų balsai ir lėmė. O jeigu objektyviai žiūrinti, tai manau, kad daug prie to prisidėjo feisbuke skleidžiamas melas, o jį skleidė visi ir daug. Kita vertus, kaip žinote, prieš mane susivienijo visi, kas tik galėjo susivienyti – esant tokiam pasipriešinimui, laimėti praktiškai nebuvo šansų.
– Stebite naująją koaliciją. Koks vaizdas?
– Kol kas vaizdas liūdnesnis, nei norėčiau matyti. Koalicija labai skirtingų žmonių, matau didelę grėsmę, jog ketverius metus jie vargu ar ištemps tokios sudėties kaip dabar. Silpniausia šios valdžios grandis yra vicemeras Audrius Klėjus. Ir tai sakau be jokių asmeniškumų. Tiesiog tas žmogus yra savanaudis, valdžios trokštantis ir kerštingas – be politinių įsitikinimų, be tvirtų žmogiškųjų nuostatų. Dėl savo asmeninės gerovės ir karjeros jis padarys bet ką, ir todėl sakau, kad jis yra silpnoji grandis.
– Atleiskite, bet čia greičiausiai kalba jūsų pyktis, o gal ir pavydas. Kita vertus, asmeniškumai – juk turite savų sąskaitų su šiuo politiku?
– Su niekuo jokių sąskaitų neturiu. Esu per daug patyręs politikoje, kad statyčiau ant asmeniškumų. Sakau, ką matau, o ateitis parodys.
– Pirmieji naujos valdžios žingsniai – kaip vertinate?
– O kokie čia žingsniai? Nulėkti į seniūniją, kur niekas neateina į susitikimą su mere? Ar įdarbinti partinius kadrus į valdiškas vietas? O gal giminių priėmimas į darbą ir persekiojimas tų, kurie buvo lojalūs anai valdžiai? Tai čia jūs vadinate žingsniais? Tuomet pasakysiu, kad tai – greičiau raišo šlubčiojimas, viešųjų ryšių akcija ir, deja, nepotizmas – partinis ir žmogiškasis – kuo, beje, visą laiką buvau be pagrindo kaltinamas aš. Tai leiskite man paklausti: kuo tuomet jie kitokie?
– Merės politinėje komandoje – vien moterys. Čia gerai ar blogai?
– Manau, čia klausimas ne man, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Bet, kita vertus, į darbą priimant žmogų reikia žiūrėti jo kompetencijų. Visa kita – tik antraeiliai dalykai.
Iš merės komandos išskirčiau du stiprius pasirinkimus – patarėją, kurią asmeniškai pažįstu, ir administracijos direktorę, kuri yra tikrai kieta finansininkė. Manau, kad pasirinkdama tokius kadrus merė izoliuojasi nuo vicemero įtakos, kas, mano galva, yra gerai. Aišku, blogai, kad tos naujos komandos žmonės – ne mūsų rajono, tai čia toks neatitikimas tarp „valstiečių“ pažadų, kad kursime vietas rajono žmonėms. Reiktų sakyti – kursime darbo vietas iš rajono biudžeto partijos žmonėms ir giminėms.
– Sakote, kad ūkininkaujate. Ar tai reiškia, kad Margelio ateitis – prie plūgo, grubiai kalbant? Apie didžiąją politiką negalvojate? Juk ne už kalnų – Seimo rinkimai?
– Ne, kol kas apie tai negalvoju.
– Naujoji valdžia sako, kad palikimą gavo blogesnį, nei galima buvo numanyti. Finansinė padėtis biudžete – apverktina. Prisiimate priekaištus, kad ištratinote prieš rinkimus biudžetą?
– Štai taip gimsta pletkai. Ką reiškia – apverktina? Dirbom, algas mokėjom, dar ir premijas visiems – iki valytojų gale metų, projektus vykdėm, palikom išeidami apie pusę milijono eurų – tai čia vadinate apverktina padėtimi? Biudžetas nėra bankas, kur stiklainyje stovi pluoštas eurų – atėjai ir pasiėmei. Mokesčiai į biudžetą surenkami, mūsų atveju juos skiria Vyriausybė, taigi, tai yra dinamika: surinko mokesčius, padalijo, išleidom, vėl renkam, vėl perskirsto. Taip kad sakyti, jog kasoj šiandien tuščia, tai reiškia, visiškai nieko neišmanyti nei apie biudžeto sandarą, nei apie fiskalinę drausmę, nei apskritai apie finansus ir pačią politiką.
– Kokias sritis išskirtumėte, kur naujoji valdžia turėtų skirti ypatingą dėmesį?
– Ligoninė, mokyklų tinklas, sporto salės statyba – čia pagrindiniai. Mažesnių yra ir daugiau – projektai, kuriuose dalyvaujame, jų tęstinumas.
Darbo vietas kuria verslas, o verslą daro žmonės. Turime juos įtikinti – vienus pasilikti, kitus – grįžti ir kurti. Deja, dabar praktikuojama tokia, sakyčiau, specialistų atsijojimo politika. Kur tai nuves – nežinau.
Lengviausia yra kritikuoti. O dar lengviau yra versti kaltę buvusiai valdžiai.
Čia kaip toje trijų laiškų istorijoje: kiekvienas savo postą paliekantis vadovas tam, kuris sės į jo kėdę, palieka tris laiškus su trimis auksiniais patarimais. Pirmajame laiške nurodymas – „viską suversk prieš tai buvusiai valdžiai“, antrajame – „atleisk savo pavaduotoją“, o trečiajame – „jau rašyk tris laiškus“.
Tai pirmąjį patarimą, sakyčiau, naujoji merė jau įvykdė. Žiūrėsime, kada bus antrasis ir trečiasis (juokiasi). O juk dar net šimto dienų naujajai valdžiai nesukako...
– Ačiū už pokalbį.

Vilma Danauskienė, „Lazdijų žvaigždė“