V. Kazlauskas: siūlau premiją

Keliolika metų aiškinuosi su žemėtvarkininkais ir rajono savivaldybe, kaip yra su mano gyvenamojo namo Sodų gatvėje namų valdos sklypu ir jo ribomis. Apėjau ir apvažiavau daugybę institucijų – nuo Seimo, ministerijų iki rajono savivaldybės administracijos ir matininkų.
Visi aiškina savaip, vis kiek­vienas kitaip, o faktas yra kaip blynas Užgavėnių dieną – norėdamas apeiti aplinkui savo tvartus, turiu būti kaip tas Karlsonas – su propeleriu. Nes kitaip nei oru savo valdų, už kurias, beje, daugelį metų moku valstybei žemės mokestį, apeiti neturiu galimybių.
Keletas kaimynų tapome valdininkų ir biurokratų įkaitais. Stumdė stumdė tuos sklypus ir jų ribas, ir dabar jau vienas ant kito „pliacaus“, jei pagal dokumentus, turėsime užlipti.
Tik kuo mes, paprasti gyventojai, nusikaltome, kad tapome be kaltės kalti? Niekas į šį klausimą neatsako. Neva kažkas kažkada padarė kažkokių klaidų, o kokių ir kaip jas ištaisyti – atsakomybės ir atsakingųjų neranda.
Neranda ar nenori rasti? Sakau, gal piniginė paskata juos sumotyvuotų? Tai aš, Vincas Kazlauskas, Sodų gatvės gyventojas, skelbiu piniginę premiją tam, kas sugebės savo kojomis laisvai apeiti mano „rubežius“. Galiu net iki kokių 25 000 eurų premiją siūlyti, nes toks narsuolis, jei ir atsiras, tai pro 15 centimetrų skylę tarp mano ir kaimyno tvartų vargiai prasispraus.
Vincas Kazlauskas, Lazdijų miesto gyventojas