Artėja naujas gripo sezonas – kaip pasiruošti?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad šiuo metu prasideda skiepų nuo gripo sezonas. Skiepytis geriausia iki sezoninio gripo sergamumo pakilimo, nes imunitetas susidaro per kelias savaites, o kasmetinės gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – vasario mėnesiais.
Kasmet gripo sezonai gali skirtis
Kiekvienas gripo sezonas pasižymi tam tikrais savitais ypatumais, todėl jį nuspėti yra sudėtinga. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kiekvienais metais Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse registruojama 4–50 milijonų sezoninio gripo atvejų, 15 000–70 000 Europos gyventojų kiekvienais metais miršta dėl priežasčių, susijusių su sezoniniu gripu.  
Kokie yra gripo simptomai?
Gripo virusai plinta oro lašeliniu būdu, kartu su seilėmis čiaudint ar kosint. Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Gripas – tai viena iš infekcijų, kuriai būdingas epideminis bei pandeminis sergamumas. Kitaip nei peršalimas, gripas gali sukelti komplikacijų, pavojingų gyvybei. Komplikacijos dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų – skiepai. Persirgus ar pasiskiepijus, imunitetas įgyjamas tik tam tikram gripo viruso potipio variantui. Sezoninė gripo vakcina jau pasiekė asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tad gyventojai, priklausantys rizikos grupėms ir norintys pasiskiepyti, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Pasaulio sveikatos organizacija ypač rekomenduoja skiepytis asmenims, priklausantiems rizikos grupėms:

• 65 metų amžiaus ir vyresniems asmenims,
• besilaukiančioms moterims,
• socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantiems asmenims,
• lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis bei lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sergantiems asmenims,
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Be skiepų svarbios ir kitos profilaktikos priemonės
Čiaudint/kosint svarbu taisyklingai užsidengti burną, kad būtų galima išvengti viruso platinimo į aplinką, bei rankų galimo užkrėstumo. Naudokite vienkartinę popierinę nosinaitę arba neturint jos, pridengti burną su sulenkta alkūne. Žmonės, norintys apsisaugoti nuo ligos, turėtų nuolat plauti rankas, grūdintis, gerti daug skysčių, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, nuolat periodiškai vėdinti patalpas. Taip pat svarbu sergant neiti į darbą, o vaikų neleisti į ugdymo įstaigas.

Laima Strašinskienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Alytaus departamento Lazdijų skyriaus
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė