Levandų laukas – padėka mamai už meilę ir rūpestį
Savo namuose, kuriuos supa gėlės ir meilė, Antanina kiekvieną dieną jaučiasi rami ir laiminga.
Keliaujantys šią vasarą per Šventežerį vienoje miestelio gatvių dažnai matydavo moterį levandų lauke. Rytais ji prie nedidelio staliuko čia gerdavo kavą, vakarais tiesiog grožėjosi gėlyno mėliu, klausydavosi tūkstančių bičių muzikos... Buvo smalsu: kas ji? Ir kaip atsirado levandų laukas toje vietoje, kurioje dar visai neseniai vešėjo piktžolės?
Ne iškart užsukau pas ją į svečius. Galvojau – nepatogu veržtis į privačią teritoriją, klausinėti, o juo labiau – apie tai rašyti. Teiravausi Šventežerio seniūnijos seniūnės Aldonos Burbienės. Ji papasakojo, kad šis levandų laukas – tai sūnaus dovana mamai. Jo rūpesčio, nuolatinio dėmesio ir meilės išraiška. Davė tos moters telefoną. Ir štai aš jau jaukiuose, šviesiuose, išpuoselėtuose Antaninos Stasiulevičienės namuose. Bet kalbėjomės ne tik apie levandas. Levandos – tik rezultatas, pasekmė viso ilgo ir nelengvo Antaninos Stasiulevičienės gyvenimo.
Plačiau – D. Vailionytė naujausioje „Lazdijų žvaigždėje“ (2023-08-11).