Garsiausias mūsų krašto vadeliotojas sezoną Estijoje pradėjo itin sėkmingai: jo pagrindinis koziris – Uraganas

„Talino varžybose dalyvauju jau ne pirmi metai, – sako ristūnų sporto entuziastas, daugelio Lietuvos ir tarptautinių turnyrų nugalėtojas Ernestas Juškauskas. – Estijoje varžybų daug: vyksta kas antrą savaitgalį visus metus: ir vasarą, ir žiemą. Kai jau būna pertraukos, tai pertraukos. Rudenį vyksta trimečių žirgų bėgimas „Kriterijus“, keturmečių žirgų bėgimas „Derbis“, suaugę žirgai kovoja dėl Hipodromo taurės. Mes, lietuviai, visada stengiamės dalyvauti šiose varžybose. O kad galėtume tą padaryti rudenį, turime „surinkti“ per vasarą ne mažiau kaip tris startus. Tad ir šįkart atvažiavome „rinkti“ važiavimų.“

Šias varžybas pamėgę suomiai, švedai, estai, latviai, lietuviai, kartais atvyksta ir norvegai. Detaliau apie mūsų tautiečius: lietuviai čia atvažiuoja iš Ukmergės, Utenos, Varėnos, na, ir mūsiškis E. Juškauskas iš Stebulių kaimo.

Finišavo visi krūvoj

Tai buvo pirmas Ernesto startas šiam sezone su penkiamečiu žirgu Uraganu. Juodu lydėjo sėkmė. Iš tarptautinių varžybų Estijoje sugrįžo su garbinga antrąja vieta, pirmas buvo estas, kuris savo žirgą treniruoja tame pačiame hipodrome, kuriame vyko varžybos, trečias – ukmergiškis. „Finišavome visi krūvoj. Nuo manęs ukmergiškis teatsiliko trimis šimtosiomis, aš nuo pirmosios vietos laimėtojo atsilikau, atrodo, tik dviem šimtosiomis sekundės. Labai nedaug. Konkurencija didelė. Varžovai – stiprūs“, – sako Ernestas.

„Aštuntu numeriu startavau. Tai ne itin dėkinga pozicija startui. Estai nepalepina manęs. Labai dažnai gaunu prastus numerius. Kompiuterio programa parenka numerius startui. Aštuntas – pats paskutinis numeris, tad buvo sudėtinga, bet ganėtinai gerai susidėliojo, važiavimas pavyko, taktiškai gerai atsistojau į gerą poziciją, išlaukiau iki paskutinio posūkio, aišku, situacija buvo sudėtinga, nes turėjau varžovus aplenti. O tai sudėtinga, nes žirgui prisideda daugiau metrų, daugiau jėgų prireikia, ir spurto, ir sprinto, greičio – visko reikia, mat turi visus apvažiuoti didesne distancija“, – pasakoja Ernestas apie nelengvą, bet sėkmingą važiavimą Taline. Sako, jei nebūtų to reikėję daryti, jei startuota būtų iš dėkingesnės pozicijos, gal būtų laimėta pirmoji vieta. Tačiau Ernestas nosies nenukabina: tokio rango varžybose antra vieta – puikus rezultatas, apie tokį daugelis važnyčiotojų gali tik pasvajoti.

Varžybų apstu: dalyvaus ir Lietuvoje, ir Estijoje

Trofėjų Ernestas tikisi parsivežti  ir šiemet, ir iš labai rimtų varžybų ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje. Jo koziris – Uraganas.  „Tai labai perspektyvus žirgas. Manau, jo laukia puiki ateitis. Jam viskas ateityje – ir rezultatai, ir pagrindiniai važiavimai”, – įsitikinęs jis. Kelionė į Taliną šiam žirgui tikrai ne paskutinė.

„Dabar koncentruojamės į varžybas Lietuvoje. Dalyvausiu „Baltijos taurės“ varžybose Utenos hipodrome. Jau vyksta pasiruošimas būtent šioms varžyboms. Atvažiuos estai ir, manau, suomiai, latviai“, – sako vadeliotojas.

„Ruošiamės, planuojame, neapsiribojame tik Lietuva. Važiuosime ir į Estiją. Kad tik viskas klostytųsi gerai“, – dar kartą patvirtina Ernestas. Planuoja su žirgu Uraganu Estijoje, Taline, pakovoti dėl Hipodromo taurės. „Taip pat Estijoje liepos 8 – 9 dienomis planuoju dalyvauti „Amarican day“ šventėje. Treti metai kaip važiuoju į šias varžybas. Įdomu tai, kad ten galima startuoti abi dienas su tuo pačiu žirgu. Dvejus metus iš eilės aš šias varžybas ir laimėjau. Abi dienas. Tikiuosi, ir treti bus sėkmingi. Ruošiamės. O kaip bus – matysime. Ten viskas susidėlioja: čia ir dabar“, – sako Ernestas.

Startas šio sezono – puikus, ar turi vilčių, kad visą sezoną lydės sėkmė? „Tikiuosi. Nors laukia labai rimti važiavimai“, – neslepia jis.

 „Kita vertus, negaliu skųstis. Tikrai gerai sekėsi ir užpernai, ir pernai“, – pasidžiaugia jis. Buvo pasiekta solidžių laimėjimų, iškovota prizinių vietų, darbo įdėta ne tai, kad daug – labai daug. „Ir pati kelionė į Estiją juk ne tik kad kainuoja, žirgai važiuoja 14 valandų, kitų gi ilsisi, stovi arklidėse, mūsų gi keliauja, ir dar bėgti varžybose reikia, ir dar laimime. Tai fenomenas“, – sako Ernestas.

Sėkmė turi lydėti kasdien net treniruočių trasoje

Treniruoja Ernestas savo žirgus ne hipodrome, o Kalniškės miške – šis miškas „augina“ mūsų krašto pasididžiavimą.

„Mano žirgas gimęs Lietuvoje, čia augęs, čia ir treniruojasi. Jam penki metai. Jį įsigijau iš rimčiausio važiuotojo Lietuvoje – Algio Vilkinio. Uraganas – vėlyvo brendimo žirgas. Jam karjera dar tik prasideda. Jis yra laimėjęs Lietuvoje trimečių pagrindinį važiavimą „Kriterijų“ ir „Derby“ yra laimėjęs Lietuvoje“, – pasakoja Ernestas.

Patyręs vadeliotojas treniruoja 7 žirgus: ir savo, ir kitų. Neslepia, kad šiuo metu jo visas laikas – nuo ryto iki vakaro – treniruotėse su žirgais. Pats Ernestas šį sezoną planuoja startuoti su dviem, o gal ir trimis žirgais: „Žiūrėsiu, kaip seksis pasiruošimas. Juk būna visko, pasitaiko ir traumų, neišvengsi šito“.

Tiesa, jei tikite prietarais, 3 kartus nusispjaukite ir pabelskite į medi, nes ten, kur Ernestas treniruoja savo žirgus, bet kada gali nutikti nepataisoma.

„Jeigu mūsų hipodromas būtų tinkamas treniravimuisi, tai rezultatai būtų daug aukštesni“, – taip mano patyręs vadeliotojas pridurdamas, kad ir žirgams tai būtų į sveikatą. Sako, kad žirgams, treniruojamiems hipodromuose, būna viskas pritaikyta. „Mūsų hipodrome yra klampu. Ir sausgysles ištemti gali, ir raumenis įskaudinti. Blogiau nei žvyrkelis“, – apgailestauja važnyčiotojas. Tad mūsų krašto žirginio sporto pasididžiavimas treniruojasi Kalniškės miške.

– Jus matau, kaip Kalniškės miške važiuojate pro Znicą link Kalniškės kaimo. Ar galima Kalniškės miške pasiruošti tokio aukšto lygio varžyboms kaip Taline? – paklausiau.

– Pavyksta. Bet yra didelių minusų pačiam žirgui. Sąlygos netinkamos: gruntas per kietas, akmenuotas. Pagrindinis dalykas – nėra kur tą vadinamą „machą“ daryti, nėra kur „machuoti“, nėra kur duoti žirgui prasibėgti greitai ir dar, kad tas takas būtų normalus: nei per kietas, nei per minkštas. Štai ten, per Znicą, važiuoju, treniruoju, nors per trumpa distancija, tačiau ten darau tuos greitesnius važiavimus.  O mano varžovai hipodromuose ruošiasi varžyboms.

 Neslepia, treniravimosi sąlygos labai blogos. Anot jo, daug kas gali sakyti, kad štai verkia dėl tako, o viskas juk gerai: laimi prizines vietas. „Bet blogos treniravimo sąlygos trumpina žirgo sportinę karjerą“, – sako vadeliotojas.

Kiekvieną kartą, išvažiavus treniruotėn, žirgas gali susižeisti: „Gali bėgdamas į akmenį pataikyti taip, kad ir kanopos pirštas gali lūžti, ir dar visko gali nutikti. Miške sutinki ir transporto priemonių: miškovežių, traktorių. Žirgai reaguoja į tokius dalykus. Jie – sportininkai, jie labai jautrūs. Jie – sutverti bėgti hipodrome: varžovų žirgai mato tik žirgus ir tą ratą. O maniškiai treniruojasi miške, o čia ir stirnos, ir elniai per kelią išbėga“.

– Eilinėje treniruotėje gali nutikti kažkas negero, kad varžybose dalyvauti jau nebegalėtumėte?

– Tikrai, taip. 100 procentų.  

„Tiesiog sėkmė lydi“, – taip apibūdina savo treniruočių sąlygas garsiausias mūsų krašto vadeliotojas Ernestas Juškauskas.

Dineta Babarskienė