Policijos komisariato viršininkas Nerijus Narkūnas: „Nuoširdi padėka atperka net ir mėnesį juodo darbo“

N. Narkūnas „Lazdijų žvaigždei“ atskleidė, koks dabar pagrindinis jo užsiėmimas laisvalaikiu. Ir tai ne medžioklė.
Laikas bėga greitai. Lazdijų policijos komisariatui, atrodo, dar taip neseniai pradėjo vadovauti Nerijus Narkūnas, o pasirodo – jau aštuoni mėnesiai, kai jis eina šias pareigas. Šią savaitę rajono bendruomenei jis pateikė pirmąją komisariato veiklos ataskaitą. „Lazdijų žvaigždės“ žurnalistei jis sutiko papasakoti išsamiau apie komisariato darbo kasdienybę, kokie keliai jį atvedė į policiją, kaip leidžia laisvalaikį, kam teikia prioritetus savo darbe. Atsakymai apie tai – šiame interviu.
– Grįžkime trumpam į praeitį. Kaip ir kodėl pasirinkote dirbti policijoje?
– Kiti sako, kad svajojo apie tai nuo vaikystės. Mano gyvenime taip nebuvo, to neplanavau, tiesiog taip sudėliojo gyvenimas. Į policiją atėjau jau būdamas trisdešimties. Pagal išsilavinimą esu kūno kultūros mokytojas. Baigiau tuometinę Kūno kultūros akademiją. Taigi, iki darbo policijoje teko ir mokykloje, Alytuje, kur gyvenau, padirbėti.
Dabar, kai palyginu, galiu pasakyti, kad dirbti policijoje lengviau negu mokykloje. Todėl mokytojus labai gerbiu, suprantu ir užjaučiu – jų darbas ne tik sunkus, bet ir atsakingas.
Pasirinkti darbą policijoje padėjo vieno pažįstamo teisėsaugos institucijos vadovo pasiūlymas. Sako, esi jaunas, perspektyvus, gali policijoje karjerą padaryti. Tuomet man buvo beveik 30 metų. Teko iš naujo mokytis, įgyti specialų išsilavinimą.
– Mokykloje jaunimas žavisi policijos pareigūnais – graži uniforma, jie visuomet atrodo tokie stiprūs, pasitikintys savimi. Sakykite, kokie būdo bruožai yra reikalingi norint tapti policininku? Pareigingumas? Atsakomybė?
– Taip, ir tokie būtini. Sakyčiau, turi būti bruožų visuma. Tai dar ir sąžiningumas, komunikabilumas. Kuo daugiau jų turi, tuo lengviau dirbti. Tačiau pagrindinis, kuriuo ir pats vadovaujuosi, yra žmoniškumas. Būk, kuo nori, dirbk, kur tik nori, bet visų pirma būk žmogumi tikrąja šio žodžio prasme. Todėl žmoniškumas turėtų būti pirmoje vietoje ir policijos darbe.
– Gimėte ir augote Lazdijų rajone, dabar ir vėl sugrįžote. Ar toks buvo Jūsų paties pasirinkimas?
– Jei galima sakyti, kad dalyvavimas konkurse Lazdijų rajono policijos komisariato viršininko pareigoms buvo pasirinkimas – tuomet taip. Eidamas į konkursą turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Atranką vykdo speciali Policijos departamento generalinio komisaro vadovaujama komisija. Tik laimėjęs atranką buvau paskirtas. Atrankoje dalyvavo keturi kandidatai.
– Džiaugėtės, kad galite grįžti dirbti į gimtąjį rajoną? Jau prieš dalyvaudamas konkurse žinojote Jums teksiančią darbo situaciją šiame krašte?
– Džiaugsmas visuomet yra, jei ko nors sieki ir tau pavyksta. Šia prasme taip. Tačiau laiko džiaugtis nelieka, kai susiduri su kasdieniu darbu. Situaciją žinojau, nes anksčiau dirbau Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Žvalgybos padalinyje. Taigi, pagrindinius dalykus žinojau iš darbinės veiklos. Be to, prieš konkursą Lazdijų krašto situaciją dar papildomai analizavau.
– Jei kaip policijos pareigūnui tą rajono situaciją reikėtų apibūdinti, kokia ji būtų? Jaunėjantis nusikaltėlių amžius? Didėjantis nusikaltimų skaičius? Daug vienišų senjorų kaimuose? Kokie specifiniai rajono bruožai?
– Apie Lazdijų rajoną pirmiausia galiu pasakyti, kad tai yra vienas saugiausių rajonų ne tik apskrityje, bet ir Lietuvoje. Jis toks buvo ir tuomet, kai aš dar nedirbau policijos komisariato vadovu, toks išlieka ir dabar. Galiu pasidžiaugti, kad mažėja vagysčių, mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų. Tačiau didėja nepilnamečių asmenų nusikalstamų veikų skaičius. Tiesa, šis didėjimas – labai sąlyginis. Nepasakyčiau, kad mūsų rajono jaunimas kaip nors prasčiau elgiasi. Tai daugiau mūsų proaktyvios veiklos rezultatas – daugiau domimės, daugiau ir protokolų turime. Taigi, proaktyvūs veiksmai daro tą vaizdą ne itin gražų – daugiau dirbi, domiesi, todėl daugiau ir surandi, pamatai.
– Tokie nauji dalykai kaip narkotikų vartojimas rajone, mokyklose. Ar jų yra?
– Nesutinku, kad tai nauja. Tai senas dalykas. Kaip gyvenimas. Be abejo, vartojimas yra. Tiesa, gal ne taip, kaip kitur. Tačiau negalime sakyti, kad čia kaimas, niekas narkotikų nežino, jų nevartoja, tik alkoholį geria. Ne. Mūsų jaunimas, kaip ir kitur, yra aktyvus, smalsus, domisi, nori išbandyti kažką naujo. Tai dažniausiai ir atveda iki narkotikų. Atvejų yra, tačiau tokios didelės problemos, kokia yra didmiesčiuose, neturime. Mūsų bendruomenė mažesnė, jei jaunas žmogus paslysta, ir tėvai, ir mokykla, ir mes greičiau sužinome nei didmiestyje. Matomumas, žinomumas yra didelis mažos savivaldybės pliusas.
– Pakalbėkime apie rajono nusikalstamumo geografiją. Ar rajone yra tam tikros probleminės policijai seniūnijos, miesteliai, gyvenvietės, kur fiksuojama daugiau nusikaltimų nei kitur?
– Reikėtų kalbėti ne apie teritorijas, o apie žmones. Turime tokių, kurie, nuolat mums skambindami, pakelia mūsų „reitingus“. Jų pranešimai dažniausiai neturi jokio pagrindo. Jiems skambinti policijai yra tas pats, kas kitam eiti į darbą. Pavyzdžiui, skambina, kad pavogė jo dviratį. Atvažiuojame, o jis sako: nepykit, nepavogė, bet aš neturiu kuo namo parvažiuoti... Melagingų skambučių nenuvykęs nepatikrinsi. Privalome reaguoti.
Vagysčių daugiau pasitaiko kaimų teritorijose. Didžiausią jų skaičių fiksuojame pavasarį, kai po žiemos į nuolatos negyvenamas sodybas sugrįžta jų savininkai, pasigenda daiktų, net nežino, kada vagystė galėjo būti atlikta. Žodžiu, vagia ne pagal kaimus, teritorijas, o kur randa, ką pavogti.
– Ar tik mums, žurnalistams, taip atrodo, ar tą vaizdą kuria socialiniai tinklai, tačiau susidaro įspūdis, kad padaugėjo kontrabandos atvejų rajone?
– Skaičius nekito. Tiesiog gyventojai tapo aktyvesni, dažniau praneša. O mes, policijos pareigūnai, tokiu aktyvumu ir sąmoningumu tik džiaugiamės. Anksčiau kontrabandinių cigarečių fakto žmonės nevertindavo kaip nusikaltimo, jie likdavo patenkinti galimybe, kad gali nusipirkti rūkalų pigiau. Bet dabar jų nuostatos keičiasi. Žmonės supranta, kad tai – nesumokėti mokesčiai valstybei, kad dėl to kenčia švietimas, medicina, kitos sritys, kurioms finansuoti valstybei trūksta lėšų. Todėl žmonių pakantumas jau baigėsi.
Dar vienas niuansas – kontrabanda dabar dažnai skraidinama balionais. O jie kartais nusileidžia ne ten, kur reikia kontrabandininkams. Žmonės pamato. Ir praneša policijai.
– Metų pabaigoje ne kartą „Lazdijų žvaigždė“ ragino senjorus pasitikrinti sveikatą. Nes nuo 2025 metų sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su jo sveikatos pažyma – šiai nustojus galioti, yra stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Praėjo kiek daugiau nei mėnuo nuo šios tvarkos įsigaliojimo. Ar daug yra prasižengusiųjų mūsų rajone?
– Tiksliai negaliu įvardinti skaičiaus. Gal koks vienas, kitas ir nustatytas, bet tikrai – ne masiškai. Vairuojančių senjorų rajone yra daug. Bet dauguma vairuoja tvarkingai. Dėl naujos tvarkos gali būti ir nesusipratimų: vieni gal iki galo nebus pasitikrinę, kitų duomenys tiesiog nesuvesti į e. sveikatą.
– Ar Lazdijų policijos komisariatas turi pakankamai darbuotojų? Ar jau yra pasinaudojusiųjų savivaldybės pasiūlyta 5 tūkst. eurų kompensacija tiems, kurie naujai atvyks dirbti į rajono komisariatą? Ar esate gavę dėl to prašymų?
– Lazdijų komisariatui trūksta pareigūnų Veiklos padalinyje, kuris tiria nusikaltimus. Reagavimo padalinys, prižiūrintis tvarką gatvėse, yra puikiai sukomplektuotas. Nors pokyčių būna ir jame, tačiau išėjusiųjų vietą greitai užima nauji darbuotojai.
Smagu pasakyti, kad norinčiųjų dirbti Lazdijų policijos komisariate yra, nes iš mūsų rajono daug jaunuolių stoja mokytis į Policijos mokyklą – jei skaičiuosime procentais nuo gyventojų skaičiaus, tai yra daugiausia iš visos Alytaus apskrities.
Problema ta, kad pareigūnas, vos baigęs mokslus, mažiausiai pusmetį turi dirbti Reagavimo padalinyje ir tik tuomet gali būti keliamas į Veiklos padalinį – jame mums ir trūksta darbuotojų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo 2 dideli tyrimai dėl vagysčių, kai teko dirbti visam padaliniui. Dėl to nukentėjo kiti tyrimai. Taigi, kol turime tokią situaciją, su Alytaus vyriausiuoju policijos komisariatu esame priėmę sprendimą, kad finansuosime tik tas darbo vietas, į kurias mums kritiškai trūksta darbuotojų. Finansavimą savivaldybė yra numačiusi dviem darbuotojams. Norinčiųjų jį gauti buvo, tačiau prašymų netenkinome. Tikimės sulaukti mums taip reikiamų tyrėjų Veiklos grupėje.
– Sakėte, kad daug jaunimo sugrįžta baigę Policijos mokyklą. Ar pakanka jiems kvalifikacijos? Ar esate patenkintas kolektyvo kompetencijomis?
– Kolektyvas, nors ir jaunas, bet geras ir profesionalus. Džiaugiuosi matydamas, kaip greitai jie perpranta darbą, tobulėja. Dar nė metų nėra, kai dirbu, o jau ne vieną jauną žmogų teko priimti į darbą. Iš pradžių lyg ir turėdavau nuogąstavimų dėl jauno pradedančiųjų dirbti amžiaus, dėl patirties stokos. Tačiau greitai įsitikinau, kad viskas yra gerai. Iš pradžių, kol įgauna patirties, jie dirba su patyrusias pareigūnais. Jauni žmonės, kurie dar tik renkasi profesiją, mato, kaip profesionaliai ir atsakingai dirba mūsų darbuotojai, todėl visuomenėje formuojasi teigiama nuostata. Jaunimas – irgi iš tos pačios visuomenės, todėl jie ir renkasi darbą policijoje.
– Ar daug rajone yra eismo pažeidimų? Ar daug vairuoja neblaivių, ar drausmingai vairuoja moterys, jaunimas?
– Vairuojančių moterų rajone daug, bet jos – drausmingos vairuotojos. Neblaivių vairuotojų skaičius praėjusiais metais didėjo. Tačiau gera žinia, kad jau mažėja sunkesnio neblaivumo atvejų – tokių vairuotojų, kuriems nustatome daugiau kaip 1,5 promilės girtumą. Metų pabaigoje organizavome daug reidų vairuotojų blaivumui tikrinti. Kadangi akcijų daug, tai ir nustatytų atvejų daugiau. Žodžiu, čia situacija galėtų būti ir geresnė. Bet štai praėjusią savaitę sustojau prie patruliuojančio ekipažo. Sakė, jog 78 vairuotojus iš eilės patikrino. Ir – nė vieno neblaivaus. Tai jau gerai.
– Lazdijų miesto gyventojai kalba, kad mieste yra „taškų“. Tačiau savininkų niekas nebaudžia...
– Yra. Daugumą žinom. Didžiausias visuomenės skaudulys. Pardavėjai jau yra perpratę pardavimo niuansus, žino įstatymus. Parduoda tik saviems, kurie niekuomet neišduos pardavėjo. Pardavinėja tik gėrimus iš Lenkijos, jie yra legalūs. Nepažįstamiems asmenims „taškų“ savininkai gėrimų neparduoda. Dėl kontrabandinių cigarečių paprasčiau. Galime nubausti net ir rūkantį, pas kurį kišenėje tokių cigarečių rasime. Bet ir vėl – dažniausiai tai yra tokie asmenys, kurių jokios nuobaudos neveikia. Jie tiesiog neturi iš ko mokėti.
– Ar esate patenkinti darbo sąlygomis, ar tinkami automobiliai, ar pakankamai jų turite?
– Darbo sąlygos tikrai geros, kabinetai suremontuoti. Automobiliai, nors ir ne nauji, tačiau geri. Dirbame intensyviai, todėl ne vienas jų nuvažiavęs jau ir po pusę milijono kilometrų. Jei pasitaiko gedimų, jie operatyviai sutvarkomi Alytuje. Be to, Policijos departamentas planuoja artimiausiu metu atnaujinti automobilių parką, pirkimo konkursas jau yra įvykęs. Tikimės, kad ir Lazdijams bent vienas ar du nauji automobiliai atiteks.
– Žinome, kad Lazdijų policijos komisariatas turi ilgametes bendradarbiavimo su seniūnijomis tradicijas. Ar tai duoda realios naudos?
– Vienareikšmiškai duoda. Bendruomenės pareigūnės daug bendradarbiauja su seniūnijomis, dirba prevencinį darbą. Jos seniūnijose daugiau laiko praleidžia nei čia, kabinetuose. Bet taip ir turi būti. Tyrimus atliekantys pareigūnai taip pat bendradarbiauja su seniūnais, seniūnaičiais, nes vietose jie geriausiai žino padėtį. Negaliu skųstis nė viena seniūnija – iš visų gauname pagalbos, jei tik kreipiamės.
– Kai skaitytojus pasieks laikraščio numeris su šiuo interviu, jau bus pateikta metinė Jūsų vadovaujamo komisariato veiklos ataskaita. Gal iš anksto galite pasakyti, kurie dalykai joje bus maloniausi, o kurie – liūdniausi?
– Maloniausi gali keistai skambėti, ne visiems atrodys, kad jie malonūs: blogai, kad turėjome daug vagysčių, bet smagu, kad net 68 proc. jų išaiškinome. Daug pavogtų daiktų suradome, grąžinome žmonėms. Vienus radome pas vogtų daiktų, kitus – pas metalo supirkėjus. Daugiau negu pusė jų suradome, atidavėme savininkams. Tai rodo, kad labai greitai dirbome, ėjome karštais vagišių pėdsakais.
Viename grąžinimo procese teko ir man dalyvauti, kažkokią smulkmeną senoliui grąžinome, maždaug 100 eurų vertės. Jis net apsiverkė, sako, netikėjau, kad policija gali vogtą daiktą surasti ir grąžinti.
Toks žmonių dėkingumas atperka net ir mėnesį juodo darbo. Nuoširdus dėkingumas – vienas maloniausių dalykų mūsų profesijoje.
O dėl nemalonių dalykų? Net nežinau, ar Lazdijų rajone jų būna. Gal ne. Žmogžudysčių per praėjusius metus nebuvo, o štai netekčių – turėjome. Labai gaila, kai jauni žmonės, net nepradėję gyventi, pasitraukia iš gyvenimo, priima tokius neapgalvotus sprendimus. Nelaiminga meilė, kitos jautrios priežastys dažniausiai atveda iki to. Čia yra skaudu. O visa kita – išgyvenama.
– Jei nelaikote paslaptyje, papasakokite apie savo šeimą: kur dirba žmona, ką veikia atžalos, kaip leidžiate laisvalaikį, jei, žinoma, jo turite?
– Jau kuris laikas gyvename Lazdijų rajone, Seirijų seniūnijoje. Žmona Vida dirba Noragėlių seniūnijoje specialiste. Vaikai – jau suaugę, patys pasirinko profesijas. Dukra dirba medicinos srityje, sūnus, labiau mėgęs tiksliuosius mokslus, yra energetikos inžinierius. Nors maži būdami ir pasvajodavo apie policininko darbą, tačiau pasirinko kitaip, surado labiausiai jiems tinkantį gyvenimo kelią.
Laisvalaikis nuo kiekvieno mūsų priklauso, kiek jo turime. Mėgstu pamedžioti, pabūti gamtoje. Jei pavyksta ilgesniam laikui ištrūkti – ir pakeliauti toliau. Žiemą pagrindinis laisvalaikio užsiėmimas yra knygos. Skaitau tikrai labai daug. Saviugdos, psichologijos, istorinės knygos – mano mėgstamiausios. Paskutinė perskaityta – „Sapiens“. Rekomenduoju. Gili knyga apie žmogaus evoliuciją, užgriebianti laikotarpį šimtus tūkstančių metų atgal.
– Dėkojame už atsakymus. Linkime, kad Lazdijų rajonas ir toliau būtų vienas saugiausių šalyje. Mums – gyventi, jums – dirbti.
Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-02-14)
Lazdijų r. sav. ir Alytaus AVPK nuotr.