Net užsienyje dirbdama labiausiai pasiilgdavo savo žirgų

Jauna mergina savo gyvenimo neįsivaizduoja be žirgų. „Labiausiai širdis linksta prie žirgų. Taip gera ateiti pas žirgą, jį apsikabinti, paglostyti“, – atvirauja pakalbinta Ugnė Žukauskaitė. O ir kaimo ramybė jai tinka: miestas netraukia.

Plano Ugnė neturėjo, ką veiks baigusi mokyklą – nežinojo, tad sumanė išvykti į užsienį padirbėti – nutarė laimės ieškoti ten. Išvyko į Vokietiją, kaip ir visi lietuviai, turėdama tikslą užsidirbti. Ten jos brolis darbavosi, tad Ugnei buvo drąsiau. Tikėjosi ilgiau svečioje šalyje užsibūti, padirbėti, tačiau nesužavėjo Ugnės nei svetima šalis, nei geras uždarbis. „Pamatydavau besiganančius žirgus ir toks liūdesys apimdavo, prisimindavau savo žirgus. O ir šeima, draugai toli. Labai norėjosi namo“, – sako Ugnė, gyvenanti visai čia pat, už Lazdijų, šalia Giraitės miško. Devynis mėnesius padirbėjo Vokietijoje ir sugrįžo namo. Prisimena tą laiką: sunku buvo.

Dabar mąsto, kad gal jai reikėtų pabandyti padirbėti grožio srityje, bet labiausiai ją vis tik traukia žirgai. Kitaip ir būti negali, mat nuo pat mažens ją supa jie. „Senelis augino, paskui tėtis. Mes su broliu įpratę matyti žirgus, jais rūpintis. Labai mylime juos“, – su meile kalba žirgų mylėtoja. Prisimena, kai mažytė buvo, pamatydavo žirgą ir toks noras užplūsdavo, taip norėdavo pajoti. „Iš proto kraustydavausi“, – šiandien juokiasi Ugnė.

Šiemet ji išdrįso arti Pirmosios vagos šventėje. „Aš drąsi. Nėra ko bijoti. Man smagu“, – taip kalba mergina apie savo sumanymą arti Pirmosios vagos šventėje. Tiesa, arė ji edukacijoje.

„Galvojau, kad bus lengviau, nors esu bandžiusi arti. Šventėje ariau pirmąkart. Vagutes daržuose paprasčiau padaryti – lengviau“, – aiškina ji. Tik dvi dailiosios lyties atstovės šiųmetėje šventėje išbandė šį sunkų vyrišką darbą. Tačiau Ugnė kurpia slaptą planą: norėtų mesti iššūkį vyrams ir dalyvauti šiose varžytuvėse kaip pilnateisė dalyvė.

Plačiau – naujausioje  „Lazdijų reklamoje“ (2024-05-21).