Nenori pensininkės gyvenimo ant sofos, prie šaldytuvo ir televizoriaus

B. Čebatorienė: „Didžiausias priešas – mūsų galvoje“.

Birutė Čebatorienė iš Druskininkų į Neravų kaimą atsikraustė prieš 15 metų. Pavargusi gyventi bute. Kad sodybą teks prižiūrėti, pjauti žolę ir kitų darbų bus apstu, Birutės nė kiek negąsdino, mat ji manė, kad tai pasidaro savaime, žolė irgi savaime kažkaip, radus laiko, nusipjauna. „Pagrindiniai mano kriterijai ieškant sodybos buvo labai paprasti – kad  būtų galima laikyti šunis ir vaikščioti nuogai. Tai viskas, ko man reikėjo“, – šypsodamasi sako ji ir prisipažįsta, kad dabar jos sodyboje trys katės ir labradoras gyvena.
Būtent čia, Neravų kaime, ji paėmė į rankas teptuką, gal kiek kitokį nei dirbdama statybininke-dažytoja, ir ėmė tapyti paveikslus. „Gal per greitai startavau, norėjau pasėdėti per žiemą, sulaukti pavasario, o tada parodą rengti. Gal per staigus startas?“ – svarsto ji šiandien, jau džiaugdamasi savo paroda Lazdijų viešojoje bibliotekoje.

Apie tai – „Lazdijų reklamoje“ (2018-11-13).

 

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.

Komentarai

Mano nuomone, - ne naujiena, kad tokiame amžiuje daug kas prisimena, kad vaikystėje mokyklose mėgo piešti, rašyti rašinėlius ar net ir eilėraštukus. Taigi ...