Kunigas E. Juravičius: „Man sekėsi – visą gyvenimą jaučiau Dievo ranką“
Kunigo E. Juravičiaus jubiliejaus šventimas su kunigais Liškiavoje.
Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas Egidijus Juravičius mini svarbią gyvenimo datą – 50-ąjį jubiliejų. Kad kunigas yra populiarus ir mylimas, įsitikinome dėl sveikintojų gausos socialiniuose tinkluose. Ir ne tik. Buvo daug atvykusiųjų į Šventežerį pasveikinti jo gyvai.
„Lazdijų žvaigždė“ ta proga uždavė keletą klausimų apie nueitą gyvenimo kelią, sutiktus žmones ir pasirinkimus.
– Ar Jums asmeniškai svarbi ši data – 50 metų? Ar jaučiate pasiekęs savo gyvenimo viršukalnę? O gal kaip tik matote, kad dar daug liko to kopimo į viršų?
– Man šie 50 metų labai greitai prabėgo. Kai pagalvoju, atrodo, tiek mažai pragyventa, taip neseniai viskas buvo. O kai sutinku klasės draugus, pamatau jų vaikus ir anūkus, tai suprantu – daug. Mano gimtadienio šventėje muzikavę vyrukai iš Veisiejų sakė, kad pirmąją šv. Komuniją priėmė pas mane. O jie – jau bebaigę aukštąsias mokyklas, būsimi ir esami muzikos mokytojai. Daug ar mažai – žiūrint, kaip tuos metus matuosi.
– Prisiminkime Jūsų gyvenimo pradžią – mokyklą, tėvus, draugus. Kur tai buvo? Kokie tėvai, draugai? Koks Jūs pats buvote vaikystėje, ankstyvoje jaunystėje? Ar Jūsų artimiesiems nebuvo staigmena Jūsų apsisprendimas tapti kunigu?