A. Karoblienė: „Tos dienos netapo tolima praeitimi“

A. Karoblienė.

„Skambėki per amžius vaikams Lietuvos.
Kas negina laisvės, nevertas tas Jos.“

Po ilgų priespaudos metų vėl išgirdome tvirtą Sąjūdžio balsą: „Kelkite, kelkite, gana melagystės, apgaulės, prisitaikymo”. Kilkime į kovą už Tėvynės ir kiekvieno laisvę. Už laisvę patiems tvarkyti savo valstybę. Išminties, giesmės ir dainų vedini, šimtai tūkstančių išėjome į Baltijos ir Europos kelią. Po nepilnų metų pašaukta beginklė, pilna ryžto žmonių gausybė rinkomės prie Spaudos rūmų, Aukščiausios Tarybos (dabar Seimo), Televizijos bokšto. Važiavome, ėjome iš visų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų. Supratome, jog renkamės ginti kovo 11-ąją paskelbtą nepriklausomybę, į kurią taikosi ta pati geležinė ranka.
Dega laužai, aikštės pilnutėlės žmonių dieną ir naktį. Suklupę prie altorėlio maldom ir giesmėm Aukščiausiojo Kūrėjo prašome pagalbos. Plevėsuoja trispalvės vėliavos, skamba „Lietuva brangi, mano Tėvyne“ giesmė. Tai buvo mūsų ginklai. Šitą šventą kovą nutraukia tankų vikšrų aštrus žvangesys, karinių sunkvežimių gausmas, kareivių riksmas „davai, davai“, šūviai. Jie šaudo ne tuščiais šoviniais. Jie važiuoja tiesiai ant žmonių, apsupa bokštą. Drąsuoliai bando sulaikyti. Bet ar gali žmogus savo rankomis sulaikyti maurojantį metalo kalną?
Meile, ryžtu plakančios Tėvynei jaunos, gražios širdys tą Sausio 13-tosios naktį, gindamos Jos laisvę, paaukoja savo gyvybes.
Virš sostinės nuo Gedimino kalno papėdės iki pilies, virš Tėvynės laukų iki Baltijos jūros pakrančių pasklinda skausminga rimtis. O Televizijos bokšte jau plėšikauja svetimšaliai. Jie siekia sunaikinti mūsų praeitį, mūsų paskelbtą-iškovotą laisvę vėl uždaryti narve.
Istorijos mokslas byloja, kad Lietuva būtų laisva valstybė, kovota nuo pirmųjų čia gyvenusių aisčių. Kovojo kunigaikščiai, knygnešiai, savanoriai, partizanai, rezistentai. Už Jos laisvę žuvo ir 1991 m. sausio 13-tosios gynėjai.
Tos dienos netapo tolima praeitimi. Jos alsuoja gyvais vaizdais, garsais. Mes esame šios taikios ir šventos kovos dalyviai ir liudininkai.
Angelė Karoblienė

 

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.

Komentarai

ačiū už prisiminimus, tai priminė ir man neužmirštamus dalykus.