Kantrybė trūko – dėl kaimynės šunų kreipėsi į redakciją

Liaudies išmintis sako, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tačiau Vyto Dumbliausko kantrybė, ko gero, akmeninė, nes lakstantys kaimynės šunys jau tapo tarsi neatskiriama jo šeimos gyvenimo dalimi ir nuolatiniu galvojimu, kaip nuo jų apsisaugoti. Palaidų šunų vizitų sulaukiantis ne tik jis ir kiti Kalvių kaimo gyventojai, bet ir aplinkinių kaimų žmonės. „Dažnai kur eina ji, ten vedasi ir šunis. Ji ir į Kapčiamiestį su šunimis ateina, sutinka ją ir grybautojai, žmonės išsigąsta, o jai kelias laisvas, ir ji sau toliau žygiuoja mišku“, – sako ponas Vytas.  
Plačiau apie tai – Dineta Babarskienė „Lazdijų reklamoje“.