B. Karakaitė: „Rajono gyventojai turi žinoti savivaldybės privalumus ir juos išnaudoti“

Mūsų rajone, Verstaminuose, gimusi ir augusi Birutė Karakaitė dešimt pastarųjų gyvenimo metų praleido besimokydama Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje. Į Lietuvą grįžo pakviesta projekto „Kurk Lietuvai“ ir jau 6 mėnesiai įgyvendina „Darnaus judumo Lietuvos–Lenkijos pasienio zonoje“ projektą gimtinėje. Birutė Karakaitė – viena rajono savivaldybės strateginio plano iki 2027-ųjų rengėja. Apie šį rajono gyvenimą per artimiausius septynerius metus lemsiantį dokumentą su ja ir kalbamės.
– Rajono gyventojai šiandien ir viešai, ir tarpusavyje dažnai diskutuoja apie rajono savivaldybės strateginį planą. Vieni giria savivaldybę, kad ji dėl rajono perspektyvų kviečia į viešas  diskusijas rajono gyventojus, organizuoja susitikimus seniūnijose. Kiti sako, kad tokia diskusija – tik dėl akių, kad tas planas, jį patvirtinus taryboje, bus nukištas į stalčių ir pamirštas. Ką jūs, kaip viena šio plano rengėjų, galite apie tai pasakyti?
– Kai su rajono vadovais pasirašinėjome sutartį dėl šio plano rengimo, viena pirmųjų mano sąlygų buvo  kuo daugiau jį viešinti, tartis su gyventojais. Šiam pasiūlymui iškart buvo pritarta. Todėl ir keliaujame dabar po seniūnijas, aiškiname ir kalbamės. Po šių susitikimų sulaukiu daug skambučių, laiškų elektroniniu paštu. Džiaugiuosi, kad rajono gyventojai nėra abejingi. Tikrai nė iš vieno jų negirdėjau, kad šis planas gali būti nukištas į stalčių ir pamirštas. Susitikimuose kalbamės, kad tik nuo gyventojų aktyvumo priklauso, kiek šis planas bus įgyvendintas. Būtent jie turi stebėti ir reikalauti, kad jis būtų vykdomas. Stebėsena veikia, tą žinau iš savo praktikos.  
– Žinome, kad turite ne vienerių metų darbo užsienyje patirtį. Apie ką ji byloja? Kiek užsienyje,  konkrečiai Vokietijoje, rengiant analogiškus dokumentus yra atsiklausiama gyventojų? Kaip tai organizuojama?
– Vokietija – stiprių bendruomenių šalis. Apie tai, kad jos tikrai daro didelę įtaką valdžios sprendimams, galiu pateikti vieną pavyzdį iš Mainco, miesto, kuriame gyvenau, praktikos. Miesto savivaldybė buvo parengusi Johano Gutenbergo, spaudos išradėjo, gimusio šiame mieste, muziejaus rekonstrukciją. Buvo parengtas rekonstrukcijos planas, pasamdyti darbus vykdysiantys rangovai, išleistas ne vienas milijonas eurų, bet... Miesto bendruomenė pastebėjo, kad rekonstrukcijos planas nebuvo derintas su ja, nebuvo pateiktas viešam svarstymui. Kilo didžiulis triukšmas. Ir darbai sustojo. Jie nevyksta iki šiol. Kodėl? Miesto žmonėms pateiktas rekonstrukcijos sprendimas pasirodė tiesiog negražus. Todėl mūsų rajono gyventojams ir aiškinu, kad tokie dalykai, kaip jų nuomonės nepaisymas, korupcija, yra valdžios politinė savižudybė. Gyventojai turi tai žinoti ir atitinkamai veikti. Svarbiausia – jie turi suvokti, kad politikos formuotojai yra jie patys. Ne stebėtojai, o būtent formuotojai. Su sąmoninga, savo vertę žinančia vietos bendruomene galima kalnus nuversti. Vokietijos politikai jau žino – vieną kartą į korupcijos skandalą patekęs žmogus į valdžią daugiau nebepateks...
– Ruošdamiesi šio plano rengimui, surinkote nemažai statistinių duomenų apie mūsų rajoną bei įvykusius pokyčius jame per 20 pastarųjų metų. Papasakokite, kuo galime pasidžiaugti ir kas verčia sunerimti?
– Mane, grįžusią po ilgų metų į rajoną, tikrai džiugina akivaizdūs pokyčiai. Ypač tai, kad rajono gyventojai yra daug aktyvesni, reiškia savo nuomonę. Kad gausiai renkasi pakviesti aptarti rajono reikalų, drąsiai kalba. Anksčiau to tikrai nebuvo. Ir pokalbiuose su rajono gyventojais, ir anketose, kurias buvome pateikę savivaldybės interneto svetainėje, yra džiaugiamasi, kad rajonas išlaikė puikią, žalią, nesuniokotą gamtą – čia galima prieglobstį rasti ir pandemijos metu. Sunerimti verčia demografinė situacija, mūsų rajono bendruomenė sensta. Tačiau rajono gyventojus galiu nuraminti – mažų bendruomenių senėjimo procesas stebimas ne tik Lazdijų rajone, Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Žmonės migruoja, keliasi į didesnius miestus, ten, kur daugiau darbo vietų, daugiau kultūrinių renginių ir pramogų. Atstumai iki darbo ar pramogų nebūtų problema, jei būtų gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra. Vėl pateiksiu Mainco, miesto Vokietijoje, kuriame gyvenau, pavyzdį. Nors jis ir nemažas, maždaug Kauno dydžio, vietos gyventojus darbo galimybėmis ir pramogomis vilioja didmiestis Frankfurtas, kuris yra maždaug už 60 kilometrų nuo Mainco. Tačiau susisiekimas Maince – jokia problema: į Frankfurtą ištisą parą kas 20 minučių galima patekti greitojo tranzito geležinkelių transportu. Kelionė tetrunka 20 minučių. Todėl gyvenamoji vieta neturi įtakos galimybei rinktis nei darbą, nei pramogas.
– O ar gali ką nors padaryti jaunoji rajono karta, kad rajonas ne tik išliktų, bet ir pradėtų augti: stiprėtų jo ekonomika, daugėtų gyventojų, kad jis būtų patrauklus ne tik investuotojams, bet ir tiems, kurie ruošiasi čia gyventi?
– Jaunimas rajone aktyvėja, pateikia daug įdomių ir kokybiškų idėjų. Džiugu, kad rajono gyvenimu domisi ne tik tie jauni žmonės, kurie gyvena Lazdijuose, bet ir užsienyje įsikūrę lazdijiečiai. Nereikia tikėtis ir norėti, jog visas jaunimas, išvykęs gyventi į užsienį, sugrįš. Tačiau labai svarbu su juo neprarasti ryšio – jų idėjos, patirtis, patarimai rajonui gali labai praversti. Itin būtų sveikintina, jei jauni žmonės, turintys idėjų ir galimybių, bent metams laiko grįžtų į Lazdijus, įgyvendintų čia projektus arba nuveiktų kitus konkrečius darbus. Tačiau jiems turi būti sudarytos galimybės Lazdijuose gyventi, išsinuomoti būstą. Turime siekti, kad jie bent trumpam atvyktų į rajoną, atvežtų savo ekspertines žinias, o po to – pažiūrėsim, gal jie panorės ilgam likti gimtajame rajone...
– Rajono savivaldybė apie rajono privalumus ir trūkumus yra surengusi rajono gyventojų ir kitose vietovėse, taip pat – ir užsienyje gyvenančių lazdijiečių apklausas. Ar aktyviai jose respondentai dalyvavo? Kokius svarbiausius dalykus įvardijo?
– Lazdijiečiai, ir nuolat čia gyvenantys, ir išsibarstę po visą pasaulį, apklausose tikrai aktyviai dalyvavo: į anketos klausimus atsakymus pateikė 200 nuolat rajone gyvenančių gyventojų ir 100 gyvenančių kitose Lietuvos savivaldybėse ar užsienyje. Vietos gyventojai rajono situaciją vertino kritiškiau, išvykusieji – palankiau. Tačiau abiejų pusių nuomonė dėl rajono privalumų buvo ta pati – išsaugota natūrali gamta, daug žalumos. Rajonas yra patogus gyventi, čia žemas pragyvenimo lygis, nedideli atstumai iki svarbiausių vietų – gydymo, švietimo įstaigų, prekybos centrų, kokybiškos švietimo paslaugos. Pagrindiniai 4 TOP rajono minusiai – darbo vietų stoka, mažai laisvalaikio ir pramogų, prasta susisiekimo infrastruktūra ir nekokybiškos kai kurios viešosios paslaugos. Nuolatiniai rajono gyventojai kaip svarbiausius dalykus įvardijo jaunimo, rajono bendruomenių aktyvumo skatinimą.  Pasaulio lazdijiečiai siūlo daugiau skatinti turizmą, kurti jo infrastruktūrą, ieškoti įvairesnių sprendimų, kad rajone patogu būtų apsistoti ir kokybiškai praleisti laisvalaikį, atostogas. Rajoną jie mato kaip poilsio oazę.
– Dėl strateginio rajono plano rengimo organizuojate susitikimus seniūnijose. Ar daug gyventojų į juos ateina? Apie ką dažniausiai jie kalba? Ar mato kokią nors rajono viziją, ar ateina tik paprašyti suremontuoti kelią, įvesti vandentiekį ir pan.?
–  Ateina tikrai nemažai ir kuo toliau, tuo daugiau. Gyventojai pajuto, kad jų nuomonė yra svarbi, kad į ją bus atsižvelgta. Būna visko: ateina ir dėl buitinių reikalų, ir dėl rajono perspektyvų. Gerai, kad daugelyje susitikimų dalyvauja rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, kuri gerai žino situaciją, gali atsakyti į gyventojams kylančius einamuosius klausimus. Labiausiai džiugina, kai gyventojai ateina pasiruošę susitikimui, su idėjomis – pavyzdžiui, jie sako: jei atsirastų čia kokybiškas kelias, mes galėtume vystyti maitinimo paslaugą turistams... Džiaugiuosi ir tais, kurie ateina tik pasiklausyti, vadinasi, jie nėra abejingi. Taip vystome dialogą su gyventojais, ne visuomet malonų, bet jis yra labai svarbus. Tuo, kad apskritai yra.
– Sakykite, kokias svarbiausias rajono plėtros kryptis matote jūs, kaip plano rengėja: žemės ūkis ir turizmas? O gal galime kalbėti ir apie pramonės, kurios niekuomet rajone nebuvo, perspektyvas? Juk būtent ji sukurtų daugiausia darbo vietų...
–  Aš asmeniškai Lazdijų rajoną matau kaip turizmo rajoną, kuriame galima ne tik pailsėti, bet ir dirbti nuotoliniu būdu – vadovauti įmonėms, organizuoti mokymus. Net ir užsienyje. Pandemija mums davė geros praktikos, manau, jos neatsisakysime. Tačiau reikia gerai išvystyto interneto ryšio, ypač – Kapčiamiesčio apylinkėse, kur jis itin prastas. Žemės ūkio, manau, neatsisakysime, bent jau kol kas, nes tai yra mūsų rajono tradicija. Tačiau būtų sveikintina, jei atsirastų daugiau trumpųjų grandinių, jei ūkininkai ne tik augintų, bet ir gamintų produktus, juos pardavinėtų. Rajone aš matau daug pliusų, ne tik gražią gamtą. Tai privalo pajusti ir patys vietos gyventojai, o pajutę – juos išnaudoti. Pramonės zona Lazdijų rajone yra numatyta Lietuvos bendrajame plane – Krosnos, Šeštokų seniūnijose, kur jau yra geležinkelis, geras „Via Baltica“ kelio pasiekiamumas, rajono pietuose, aplink Kapčiamiestį, planuojamas vystyti turizmas. Rajono savivaldybė, rengdama savo strateginį planą, į tai atsižvelgia.  
– Strateginis rajono plėtros planas turės būti patvirtintas iki šių metų pabaigos. Nuo ko  priklausys, kad jis taptų kūnu: tik nuo šalies, rajono valdžios? O gal ir nuo rajono gyventojų?  Kiek jie gali turėti įtakos savo rajono perspektyvoms?
– Pasikartosiu – plano įgyvendinimas daugiausia priklausys nuo pačių lazdijiečių. Daugiausiai turėti įtakos galime mes, vietos gyventojai, stiprios nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, čia dirbantys verslininkai. Visi mes esame savo rajono, o kartu ir Lietuvos kūrėjai. Šiuo metu turime puikų gyventojų aktyvumo pavyzdį – Baltarusiją. Matome, kas nutinka, kai savo nuomonę išsako gyventojai – valdžia tuomet tampa bejėgė. Tik gyventojai gali padaryti lemiamus pokyčius kiekvienos šalies gyvenime.
Kalbėjosi Dalė Vailionytė, „Lazdijų žvaigždė“