Veisiejuose paminėti Lietuvos ir Azerbaidžano laisvės kovų didvyriai ir pristatytos parodos

Veisiejų kultūros namuose vyko renginys ,,Azerbaidžanas ir Lietuva Laisvės kelyje. 1990–1991 metų sausio įvykiai Baku ir Vilniuje“. Jį organizavo Veisiejų kultūros namai (vadovė Lina Kvedaravičienė) ir Azerbaidžano Respublikos ambasada Lietuvoje.

Susirinkusieji galėjo apžiūrėti lazdijiečio karo žurnalisto Ričardo Lapaičio fotografijų parodą apie Karabachą ir Azerbaidžano Respublikos ambasados parengtą archyvinę medžiagą, nuotraukas iš 1990 metais Baku vykusių sausio įvykių.

Renginyje dalyvavo Azerbaidžano Respublikos ambasados patarėjas Džavanširas Medžidovas bei ambasados pirmasis sekretorius Samis Afandyjevas. Pasisakydamas J. Medžidovas kalbėjo apie  dviejų draugiškų tautų kovą už laisvę, patirtas aukas, labai gražiai atsiliepė apie Lietuvą ir jos žmones. Nuskambėjus Lietuvos ir Azerbaidžano himnams, tylos minute pagerbti už laisvę žuvę abiejų tautų didvyriai.

R. Lapaitis dalijosi prisiminimais iš Karabacho karo, kuriame pats dalyvavo, apžvelgė Baku sausio įvykius, savo pasakojimą iliustruodamas tikromis istorijomis iš gyvenimo. Jos suvirpino susirinkusiųjų širdis.

1990 metų sausio 19–20 dienomis sovietų kareiviai Baku įvykdė daug žiaurių išpuolių prieš taikius gyventojus. Jauniausia auka – dvylikametė Larisa Mamedova. Ji, pasak Ričardo, buvo atėjusi į darbą pas savo tėtį, kuris dirbo autobuso vairuotoju. Sovietų kariai apšaudė autobusą ir viena kulka mergaitei pataikė tiesiai į širdį. Dvidešimt septynerių Ilhamas Alahverdijevas neseniai buvo atšventęs vestuves su mylimąja Fariza Čoban. Vyriškis buvo sužeistas, kai bandė gatvėje sustabdyti tankus, šaudančius į žmones. Mirė ligoninėje, nes operacijos metu dingo šviesa. Nėščia jauna žmona neištvėrė sielvarto ir nusižudė. Birželio 30-ąją Azerbaidžane kasmet švenčiama Įsimylėjėlių diena – tai Farizos ir Ilhamo vestuvių data. 24-erių teisės studentas Vefadaras Eminovas nušautas prie ligoninės, kai buvo atėjęs duoti kraujo. Penkiolikmetis Narimanas Huseinovas, vienintelis vaikas šeimoje, atnešė arbatos protestuotojams ir buvo pakirstas net kelių kulkų. Anot karo žurnalisto, fiksuoti net devyni atvejai, kai žuvo žmonės, bandę padėti sužeistiesiems. 

Azerbaidžano gyventojai buvo nepatenkinti ne tik Sovietų Sąjungos vadovybe Maskvoje, bet ir respublikos vadovų veiksmais, nesugebėjimu spręsti Karabacho konflikto, juos laikė Maskvos statytiniais.

R. Lapaitis akcentavo, kad sovietinių okupantų žiaurumai Baku buvo daug didesni nei Vilniuje 1991-ųjų sausį.

Susirinkusiems renginio dalyviams koncertavo Lazdijų meno mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Dainavo Miglė Stonkutė su mokytoja Rasa Sabaliauskiene, akordeonu grojo mokytoja Irina Gudebskienė, jos mokinys Gustas Jančius.

Veisiejų seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas atvykusiems svečiams įteikė padėkas ir atminimo dovanėles. R. Lapaitis džiaugėsi, kad renginyje dalyvavo didžiulis būrys veisiejiečių, tarp jų buvo daug jaunimo, kurio atstovai nuoširdžiai domėjosi abiejų šalių kovomis dėl laisvės. Tai privertė juos susimąstyti apie Lietuvos praeitį ir dabartinę situaciją, laisvės kainą, kaip svarbu ją saugoti ir, esant būtinybei, ginti.

Dalia Nemunytė, „Lazdijų reklama“ (2024-01-30)