Samių paveldas UNESCO sąrašuose: kultūra, kraštovaizdis ir nematerialinės vertybės

Samių tauta, gyvenanti Šiaurės Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijos Kolos pusiasalyje, išsaugojo unikalų kultūrinį ir gamtinį paveldą, kurį pripažįsta ne tik šios šalys, bet ir tarptautinės organizacijos. Dalis šio paveldo yra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o kai kurie elementai – į nematerialaus kultūros paveldo programas. Tai ne tik pripažinimas, bet ir įsipareigojimas saugoti šias vertybes ateities kartoms.

Laponijos sritis – gyvas kultūrinis kraštovaizdis

Vienas žymiausių objektų yra Laponijos sritis (Laponia Area) Švedijos šiaurėje, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1996 m. ir išplėsta 2019 m. Tai milžiniška, apie 9 400 km² užimanti teritorija, kur susipina įspūdinga Arkties gamta ir tūkstantmečius gyvuojanti samių kultūra. Laponija yra pripažinta kultūriniu kraštovaizdžiu – tai reiškia, kad čia žmonės ir gamta sugyvena darniai, o tradicinė elnių ganyba yra svarbiausia vietos gyvenimo ir kultūros dalis. Ši veikla perduodama iš kartos į kartą ir yra esminė samių tapatybės dalis.

Struvės geodezinis lankas – mokslinis paveldas Sápmi žemėse

Dar vienas UNESCO pripažintas objektas – Struvės geodezinis lankas, įtrauktas 2005 m. Tai XIX a. mokslinė trianguliacijos sistema, padėjusi tiksliai nustatyti Žemės formą ir dydį. Kai kurie šio lanko punktai yra Sápmi teritorijoje, todėl samiai yra ne tik kultūrinio, bet ir mokslinio pasaulio paveldo saugotojai. Šie punktai liudija apie ankstyvuosius tarptautinio mokslo bendradarbiavimo pavyzdžius.

Nematerialus paveldas – samių kalba, amatai ir joik giesmės

Be gamtinių ir istorinių vietovių, UNESCO taip pat saugo nematerialųjį samių paveldą. Vienas ryškiausių elementų – joik (juoiku), senoji samių dainavimo tradicija, pasižyminti ypatinga melodine struktūra ir asmeniniu ryšiu su gamta, žmonėmis ar įvykiais. Joik nėra paprasta daina – tai tarsi muzikinis portretas ar emocijos išraiška.

Taip pat tarptautinį pripažinimą pelno samių amatai (duodji), į kuriuos įeina odos, medžio, kaulo apdirbimas, tekstilė ir sidabro papuošalai. Šie amatai ne tik estetiški, bet ir praktiški – jie atspindi gyvenimą atšiauriomis Arkties sąlygomis.

Pasaulio paveldo statuso reikšmė samių bendruomenei

UNESCO įrašai suteikia papildomą apsaugą, finansavimo galimybes ir didina pasaulinį dėmesį samių kultūrai. Tačiau vietos bendruomenėms tai pirmiausia yra galimybė pačioms pasakoti savo istoriją ir užtikrinti, kad tradicijos nebūtų prarastos modernizacijos ir klimato kaitos akivaizdoje.

Samių paveldas UNESCO sąrašuose – tai tiltas tarp praeities ir ateities, liudijantis, kad net ir globalizacijos laikais galima išsaugoti savo kalbą, papročius ir ryšį su žeme, jei tam skiriama pakankamai dėmesio ir pastangų.

Grėsmės samių paveldui ir apsaugos priemonės

Nors samių paveldas įtrauktas į UNESCO sąrašus, jo išlikimas nėra savaime garantuotas. Šiandien samiai susiduria su iššūkiais, kurie kyla tiek iš gamtos, tiek iš žmogaus veiklos.

Klimato kaita

Arkties regionai šyla daugiau nei du kartus greičiau nei pasaulio vidurkis. Dėl to nyksta amžinasis įšalas, keičiasi sniego dangos struktūra, o tai tiesiogiai veikia tradicinį elnių ganymą. Sniego ledėjimas ir atitirpimai ne sezono metu apsunkina gyvulių maitinimąsi, o ganyklos tampa mažiau prieinamos.

Pramonės plėtra ir gamtos ištekliai

Sápmi žemės yra turtingos mineralų, naftos ir dujų. Kasybos, miškų kirtimo, vėjo jėgainių projektai kartais vykdomi nepasitarus su vietos bendruomenėmis, o tai kelia grėsmę tradicinėms ganykloms ir natūraliam kraštovaizdžiui. Net ir turint UNESCO statusą, spaudimas išnaudoti šiuos išteklius išlieka.

Kalbų nykimas

Samių kalbos priklauso ugrofinų kalbų šeimai, tačiau jų padėtis skirtingose šalyse ne vienoda – kai kurios tarmės yra ant išnykimo ribos. Jaunoji karta vis rečiau kalba gimtąja kalba, todėl UNESCO nematerialiojo paveldo apsaugos programos ir vietos švietimo iniciatyvos tampa gyvybiškai svarbios.

Kultūros komercializacija

Turizmas gali būti ir galimybė, ir grėsmė. Nepagarbus ar pernelyg supaprastintas samių kultūros pateikimas gali iškreipti tradicijas ir paversti jas tik pramoginiu produktu. Siekiant to išvengti, samiai vis dažniau patys valdo kultūrinio turizmo projektus, užtikrindami, kad jie būtų autentiški ir pagarbūs.

Apsaugos priemonės

• Teisinė apsauga: UNESCO statusas suteikia tarptautinį pripažinimą, o nacionalinės teisės normos užtikrina, kad paveldas nebūtų pažeidžiamas.
• Bendruomenių įtraukimas: vietos samių organizacijos dalyvauja sprendimų priėmime, ypač žemės naudojimo klausimais.
• Švietimas: kalbos mokymas mokyklose, jaunimo stovyklos, tradicinių amatų kursai.
• Tarptautinis bendradarbiavimas: projektai, tokie kaip „Filling the EU-Sápmi knowledge gaps“, stiprina dialogą tarp samių ir tarptautinių institucijų.

Samių paveldo išsaugojimas – tai ne tik etninės grupės interesas, bet ir visos žmonijos atsakomybė. UNESCO sąrašai primena, kad kultūrinė įvairovė ir gyvas ryšys su gamta yra vertybės, kurias reikia saugoti nepaisant ekonominio spaudimo ar politinių pokyčių.

www.europospulsas.lt