Laikas būti Baltijos jėga
Kovo 3 dieną Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis iškėlė idėją pradėti diskusijas dėl dvišalių ar regioninių gynybos sutarčių tarp Baltijos šalių. Deja, ši iniciatyva nesulaukė ryškesnio nei Prezidentūros, nei Vyriausybės dėmesio. Prezidentas Gitanas Nausėda yra pareiškęs, kad tokios sąjungos galėtų susilpninti NATO vienybę. Vis dėlto verta pažvelgti į šią idėją giliau ir įvertinti jos potencialą stiprinti mūsų regioninį saugumą.
Anot S. Skvernelio, reikia pripažinti, kad pasikliauti Lietuvos strateginiu partneriu – JAV – ateityje gali būti vis sunkiau. „Matyt, JAV turi kitus prioritetus. Labai gaila, kad esami prioritetai, tikėtina, yra susiję su gerų santykių su Rusija atkūrimu, apverčiant pasaulio tvarką aukštyn kojomis, kai auka kaltinama dėl to, kad ji yra auka, o agresorius bandomas legitimuoti. Už legitimumą dar atiduodama beveik 20 proc. Ukrainos teritorijos“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Galima diskutuoti apie formuluotes, tačiau pati idėja verta svarstymo. Regioninė gynybinė sąjunga galėtų papildyti, o ne konkuruoti su NATO. Šiuo metu egzistuoja NATO struktūros su šiauriniu štabu Nyderlanduose ir pietiniu Italijoje. Tad kodėl negalėtų egzistuoti papildomas operacinis vienetas Baltijos regione?
Šiuo metu mes vis dar diskutuojame, ar Lenkija gintų Baltijos šalis agresijos atveju. Ir į šį klausimą nelengva rasti vienareikšmį atsakymą. Galbūt yra prasmė vienytis ir ruoštis gintis patiems. Pastaruoju metu kyla abejonių, ar Lietuvai pavyks suformuoti savo brigadą. Ir problema nėra finansavime ar ginklų trūkume. Problemos esmė – demografija. Gyventojų skaičius šalyje mažėja. Gal verta apsvarstyti jungtinės brigados kūrimą kartu su kaimynais ar net dviejų brigadų formavimą drauge su Latvija ir Estija. Bendras šių trijų šalių gyventojų skaičius viršija šešis milijonus. Tai, kas vienai šaliai yra sudėtinga užduotis, bendromis pastangomis tampa daug lengviau įgyvendinama. Tam tereikia politinės valios.
Rašant šį straipsnį, pasirodė publikacija „The Wall Street Journal“ pavadinimu „Švedija turi tankus, Suomija turi kariuomenę. Sveiki atvykę į panoroidinę armiją“. Joje teigiama, kad keturios Šiaurės Europos šalys ruošiasi kartu priešintis Rusijai ir jungia išteklius, kad prireikus galėtų suduoti atsakomąjį smūgį, pranokstantį atskirų šalių galimybes. Kalbama apie Daniją, Norvegiją, Švediją ir Suomiją. Tai galima pavadinti Skandinavijos iniciatyva.
Kodėl mes, Baltijos šalys, negalėtume padaryti to paties? Regioninė gynybinė sąjunga ne tik sustiprintų mūsų atsparumą, bet ir pasiųstų aiškią žinutę – esame pasiruošę veikti. Jungtiniai pajėgumai, bendri ginklų pirkimai, koordinuota logistika – visa tai leistų efektyviau panaudoti išteklius.
Svarbu pažymėti, kad pastaraisiais metais Europa reikšmingai padidino gynybos finansavimą. 2024 m. ES šalių gynybos išlaidos pasiekė apie 326 mlrd. eurų – tai 1,9 proc. BVP. Be to, Europos Komisija pristatė SAFE programą, kuri suteikia galimybę valstybėms pasinaudoti iki 150 mlrd. eurų lengvatinėmis paskolomis gynybai. Lietuva taip pat siekia skirti 3,91 proc. BVP gynybai iki 2025 m., planuodama visavertę diviziją.
Apibendrinant, S. Skvernelio pasiūlymas neturėtų būti vertinamas kaip grėsmė NATO ar JAV vaidmeniui regione, bet kaip realus būdas sustiprinti mūsų saugumą iš vidaus. Baltijos šalių bendros gynybinės struktūros kūrimas būtų žingsnis link didesnio savarankiškumo, atsparumo ir pasitikėjimo savimi.
Europa taip pat siunčia aiškų signalą – saugumas tampa prioritetu. Dabar turime ne tik galimybę, bet ir pareigą pasirūpinti savo saugumu – ne laukdami, o veikdami. Ne kaip trys atskiros valstybės, o kaip viena regioninė jėga, pasirengusi apginti laisvę.
Istorija moko, kad vienybėje slypi jėga. Kaip kadaise, taip ir šiandien – nedidelės, bet ryžtingos tautos gali kartu pasipriešinti net ir galingam priešui. Žalgirio mūšis buvo ne išimtis, o įrodymas. Tad kodėl nesusivienijus dabar?
Aleksandras Juodka