Kaip Rumunijos prezidento rinkimai virto kibernetiniu trileriu
Jei kas nors prieš metus būtų pasakęs, kad 2024 m. Rumunijos prezidento rinkimai bus atšaukti dėl „TikTok“ robotų ir užsienio kišimosi, būčiau nusijuokęs. Ir visgi – štai kur mes esame. Rumunija tapo pirmuoju tikru testu visiškai naujo lygio politinei manipuliacijai. Lapkričio pabaigos savaitė, 2024 m., daug kur pasaulyje buvo įprasta – bet Rumunijoje kilo daugybė klausimų. Nuo „Kokioje šalyje aš atsibudau?“ iki „Kas apskritai yra Călinas Georgescu?“
Gal klausiate – kodėl turėčiau rūpintis Rumunija? Leiskite pasakyti: tai ne tik apie Rumuniją. Tai – apie Europos demokratijos ateitį, apie tai, kaip lengvai gali būti pavogta visuomenės nuomonė, ir apie baisią realybę, kad rinkimų rezultatus šiandien labiausiai lemia socialiniai tinklai.
Staigus posūkis
2024 m. lapkričio 24 d. Rumunija surengė prezidento rinkimus. Rezultatai – visiškai netikėti.Nepriklausomas kandidatas Călin Georgescu, kuris beveik nebuvo pastebimas apklausose, laimi pirmąjį turą su 23 proc. balsų. Kas jis toks? Kaip asmuo, neturėjęs realaus politinio svorio, staiga atsiduria pirmoje vietoje?
Žurnalistai, politologai ir net paprasti rinkėjai ėmė ieškoti atsakymų. Paaiškėjo, kad Georgescu – buvęs JT biurokratas, vėliau tapęs nacionalistinės ideologijos skleidėju, garsėjęs sąmokslo teorijomis, antieuropinėmis ir antinato nuostatomis, pagyrimais autoritariniams lyderiams. Jo retorika dažnai sutapo su Kremliui palankiomis žinutėmis.
Kodėl „užsienio valstybei“ turėtų rūpėti padėti tokiam kandidatui? Todėl, kad prezidentas, kritikuojantis Rumunijos Vakarų sąjungas, būtų būtent tai, ko nori Rusija – silpnesnė ES ir nestabili NATO rytinė siena.
Įsikišimas
Po kelių dienų pradėjo sklisti pranešimai apie įtartiną veiklą socialiniuose tinkluose. Vyriausybė deklasifikavo žvalgybos ataskaitas: užsienio valstybė įgyvendino koordinuotą kibernetinę kampaniją, siekdama paveikti visuomenės nuomonę Georgescu naudai.
Pagrindiniai įrankiai? TikTok robotai, dezinformacijos tinklai ir dirbtinai didinamas populiarumas. Viskas tam, kad kandidatas patektų į dėmesio centrą. Po žvalgybos patvirtinimo Konstitucinis Teismas nepanaikino rinkimų rezultatų, tačiau įsakė balsų perskaičiavimą. Ir ką jūs manot?
Georgescu balsų buvo tiek pat. Jokio balsų klastojimo, jokio tiesioginio sukčiavimo. Bet štai kur problema:
Pagal Rumunijos įstatymus rinkimai gali būti panaikinti, jei užsienio įtaka reikšmingai paveikia rezultatus. Būtent taip ir nusprendė teismas 2024 m. gruodžio 6 d., padarydamas Rumuniją pirma šalimi Europoje, kuri panaikino prezidento rinkimus dėl kibernetinio karo. Vieniems tai – būtina priemonė demokratijai apsaugoti. Kitiems – pavojingas precedentas: kas nusprendžia, kada įtaka tampa „per didelė“?
Platesnis kontekstas
Užsienio kišimasis į rinkimus – nieko naujo. Bet kodėl Rumunija? Ir kodėl dabar?
Rumunija – svarbus strateginis NATO partneris, esantis prie pat Rusijos ir Ukrainos. Čia įsikūrusios pagrindinės NATO karinės bazės. Todėl Georgescu pergalė, turint omenyje jo antivakarietišką poziciją, būtų sukėlusi rimtą nestabilumą tiek šalies viduje, tiek visame regione.
Kas toliau?
Atšaukus rinkimus, Rumunija atsidūrė nežinomybėje. Nauji rinkimai numatyti 2025 m. gegužę. Tačiau ši istorija kelia svarbų klausimą: kaip apsaugoti demokratiją pasaulyje, kuriame rinkimai gali būti „nulaužti“?
Aišku viena – tai buvo ne tik vieni rinkimai. Tai – naujo tipo politinio karo pradžia. Didžiausia išvada? Skaitmeninis saugumas šiandien yra valstybinės gynybos pagrindas. Jei socialinių tinklų manipuliacijos gali pakeisti rezultatus, tuomet visos demokratinės valstybės turi iš naujo apmąstyti savo rinkimų strategijų apsaugą.
Kas iš tiesų kaltas?
Daugelis kaltina Georgescu, TikTok, botus ar žiniasklaidą. O aš klausiu kitaip: kada mes leidome „TikTok“ pakeisti kritinį mąstymą? Kada algoritmas tapo įtikinamesnis už faktus?
Šiandien informacija sklinda žaibiškai, o melagingos naujienos plinta greičiau nei tiesa. Jei žmonės gali būti įtikinti koordinuotomis kampanijomis, tai medijų raštingumas turi tapti prioritetu.
Georgescu žinutės „TikTok“: emocijos vietoje logikos
Jo vaizdo įrašai buvo trumpi, emocionalūs: „laikykimės prieš sistemą“, „išvaduokime Rumuniją nuo išorės kontrolės“, vaizduose – vaikai, senoliai, vėliavos. Tarp emocinių vaizdų slėpėsi pusiau tiesos ar ištraukti iš konteksto duomenys. Tai nebuvo loginis argumentavimas – tai buvo emocinis nukreipimas per kartojimą ir algoritminį iškėlimą.
Rinkimų ateitis: kas toliau?
Kaip atpažinti manipuliacijas? Reikia tikrinti šaltinius. Jei skambus teiginys sklinda tik mažose „TikTok“ paskyrose – greičiausiai tai melas. Tačiau net ir tai ne visada padeda.
Kas iš to turi naudos? Net faktų tikrintojai gali būti šališki. Kai kuriose šalyse, kaip Portugalijoje, politikai kuria savo „faktų tikrinimo“ komandas, kurios painioja tiesą ir propagandą.
Kritinis mąstymas reiškia ne tik faktų tikrinimą – bet ir supratimą, kas valdo informacijos srautą.
Ar leisti politikams naudotis „TikTok“ be kontrolės?
Problema ne ta, kad politikai naudojasi „TikTok“. Problema – kai jų populiarumas dirbtinai didinamas botais ir dezinformacija.
ES jau reaguoja: Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) reikalauja, kad platformos atskleistų politinės reklamos užsakovus, bet kontrolė vis dar nepakankama. Siūloma riboti politines reklamas artėjant rinkimų dienai – kaip daroma per televiziją.
Politika = turinys?
Tiesa ta, kad šiandien socialiniai tinklai turi daugiau įtakos nei televizija ar laikraščiai. 2024 m. „Pew“ tyrimas parodė: net 67 proc. jaunimo (18–29 m.) politinę informaciją gauna iš socialinių tinklų, tik 21 proc. – iš TV.
Jei kandidatai labiau rūpinasi populiarumu nei valdymu, demokratija tampa populiarumo konkursu. O jei tas populiarumas kuriamas botais, algoritmais ir emociniu manipuliavimu – tai jau ne demokratija.
Rumunija – ar tik pradžia?
Tai ne tik Rumunijos klausimas. Tai – demokratijos ateitis visame pasaulyje. Šie rinkimai pateks į istoriją kaip įspėjamasis šūvis, kuris, tikėkimės, padarys mus ne paranoiškais, o išmintingesniais.
P. S. 2025 m. balandžio 27 d. Rumunijoje įvyko naujų rinkimų pirmasis turas. Daugiausia balsų surinko kandidatas, laikomas politiniu Călino Georgescu įpėdiniu, nors pats Georgescu buvo pašalintas iš rinkimų dėl nelegalios kampanijos ir ryšių su Maskva. Akivaizdu – Georgescu sukurtas tinklas neišnyko. Tik pakeitė pavadinimą.
Tad klausimas lieka tas pats: ką mes iš tikrųjų išmokome?
Jaunieji žurnalistai Europoje – Susipažinkite su autore
Luiza Elena Zob
„Myliu žmones ir visas meno bei kūrybos formas, o rašymas – tai vienas iš būdų, kaip jungiuosi su žmonėmis ir idėjomis. Man didelė garbė prisijungti prie šios jaunųjų Europos žurnalistų komandos.“
Straipsnio bendraautoriai: Romane Pichon, Oliver Čechmánek, Guilherme Alexandre Jorge (Lexi), Lisa Leopoli
Šiame straipsnyje išreikštos tik autorių nuomonės. Europos Komisija ir „Eurodesk“ už jas neatsako.
Daugiau informacijos skaitykite https://youth.europa.eu/news/how-romanias-presidential-election-became-plot-of-cyber-thriller_en