KĄ MŪSŲ KRAUJAS GALI PASAKYTI APIE ATEITĮ?

Lietuvoje pradedamas didžiausias visuomenės sveikatos tyrimas – mokslininkai ieškos nematomų, bet pavojingų cheminių medžiagų mūsų organizmuose. Ar galime apsisaugoti? Ir ar tikrai viską turi spręsti valdžia?

Artimiausiu metu keliems tūkstančiams Lietuvos gyventojų bus pateikta išskirtinė galimybė – nemokamai atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, siekiant nustatyti, ar jų organizme kaupiasi pavojingos cheminės medžiagos. Šie tyrimai – tai pirmasis tokio masto biomonitoringo projektas šalyje, skirtas ne tik sveikatos stebėsenai, bet ir nacionalinės cheminės saugos politikos pagrindams. Tyrimo taikinyje atsidūrė vadinamieji PFAS (perfluorintos alkilintos medžiagos) – itin atsparūs cheminiai junginiai, plačiai naudojami pramonėje ir buityje. Jie nesuyra šimtmečius, kaupiasi gamtoje ir žmogaus organizme. Mokslininkai juos sieja su hormoniniais sutrikimais, vėžiu, vaisingumo problemomis. PFAS randami labai įvairiuose buities daiktuose ir pakuotėse. Dažniausiai jie aptinkami:

• Tefloninėse keptuvėse (pvz., kai kurie ankstesni „Tefal“ ar „DuPont“ gaminiai), nes jų danga pagaminta iš politetrafluoretileno (PTFE);
• Kosmetikoje, ypač atspariuose vandeniui blakstienų tušuose, lūpdažiuose ir makiažo pagrinduose – sudėtyse ieškokite žodžių su „fluor“, „perfluor“ ar „polyfluor“;
• Maisto pakuotėse, kurios skirtos atsispirti riebalams ar drėgmei: greitojo maisto dėžutėse (pvz., burgerių dėžutės), kavos puodelių dangteliuose, mikrobangų spragėsių maišeliuose, picų dėžėse, kepimo popieriuje;
• Drabužiuose, ypač sportinėje aprangoje, neperšlampamuose lietpalčiuose, lauko drabužiuose su „DWR“ (durable water repellent) danga;
• Baldų ir kilimų apmušaluose, kurie žymimi kaip „stain-resistant“ ar „easy-care“;
• Automobilių sėdynių dangoje ir kai kuriose odinėse interjero detalėse;
• Buitinėse valymo priemonėse, ypač kilimų valikliuose ar paviršių apsaugos priemonėse;
• Skiemenyse ar alyvose, skirtose slidėms ar dviračiams.

Todėl tyrimas ne tik medicininis, bet ir kultūrinis – apie tai, kaip gyvename, ką perkame, kuo tepame, ką dėvime ir kokius gaminius laikome „saugiais“, nors jie gali kaupti pavojingas medžiagas mūsų organizmuose. Tyrimai apims kelių tūkstančių atsitiktinai atrinktų gyventojų kraujo ir šlapimo analizę. Tyrimai atliekami nemokamai, per šeimos gydytojų tinklą ar mobilias laboratorijas. Kiekvienas dalyvis bus informuotas asmeniškai, duomenys – anoniminiai, rezultatai nebus susieti su vardais. Tyrimų tikslas – ne diagnozuoti ligas, o sudaryti cheminės taršos žemėlapį Lietuvoje. Šie duomenys padės rengti visuomenės sveikatos strategijas, kurti naujus reglamentus ir politikos gaires.

Projektą inicijavo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Europos Komisija, „Interreg Baltic Sea Region“ programa ir tarptautiniu projektu EMPEREST. Prie tyrimų prisideda ir HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija). Finansavimas gaunamas iš valstybės biudžeto, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) bei tarptautinių aplinkosaugos programų.

Vaikai – ypač jautrūs cheminiam poveikiui, tačiau šiame etape tyrimai atliekami tik suaugusiems. Kodėl? Vaikų kraujo ėmimas kelia papildomus etinius ir praktinius reikalavimus. Pradedama nuo suaugusiųjų, kad būtų sukurtas metodinis pagrindas. Ateityje, esant poreikiui, gali būti inicijuoti ir vaikų tyrimai.

Ką rodo panašūs tyrimai Europoje? Panašūs tyrimai įvairiose Europos šalyse parodė, kad PFAS tarša yra daug labiau paplitusi, nei manyta anksčiau. Danijoje PFAS aptikti net 99 proc. ištirtųjų gyventojų organizme. Šalyje buvo nustatyta, kad kai kurios vietovės, ypač netoli karinių bazių ar gaisrinių mokymo centrų, yra itin užterštos dėl putų nuo gaisrų gesinimo, kuriose gausu PFAS. Tai paskatino vyriausybę imtis griežtesnių priemonių ir viešinti visus duomenis apie PFAS židinius. Belgijoje, šalia Antverpeno esančioje zonoje aplink „3M“ gamyklą, PFAS koncentracijos buvo tokios aukštos, kad gyventojams buvo rekomenduojama nevartoti vietoje užaugintų daržovių ar gyvulinės kilmės produktų. Buvo įvesti griežti žemės ūkio ribojimai ir pradėta ilgalaikė stebėsena. Šis atvejis tapo politiniu skandalu, o bendrovė buvo įpareigota finansuoti aplinkos atkūrimo darbus. Vokietijoje vykdant nacionalinius sveikatos tyrimus (pvz., „GerES“), buvo nustatyta, kad tam tikrose žemėse vaikų organizme PFAS lygis viršija ES rekomenduojamas ribas. Tai paskatino ne tik papildomą medicininę stebėseną, bet ir edukacines kampanijas mokyklose. Šalies žiniasklaidoje paplito terminas „PFAS raštingumas“ – tai reiškia gebėjimą atpažinti galimus pavojus buityje ir rinktis sveikesnes alternatyvas. O kaip Baltijos šalyse ir Lenkijoje? Lietuva šiuo metu yra viena pirmųjų Baltijos regione, kuri pradeda tokio masto gyventojų biomonitoringo tyrimus. Tuo tarpu:

Lenkijoje nuo 2014 m. vykdomi PFAS tyrimai jūrų žuvyse, ypač Gdansko regione. Tai leidžia įvertinti galimą PFAS poveikį žmonėms per mitybos grandinę, tačiau sistemingo gyventojų kraujo tyrimų masto kol kas nebuvo.

Latvijoje atlikta žuvų ir dumblių biotos analizė – PFOS koncentracija daugelyje atvejų neviršijo 0,15 µg/kg, tačiau biomonitoringo žmonėms kol kas nėra įgyvendinta.

Estijoje kartu su Suomija ir Vokietija vykdomi vandens ir gamtinės aplinkos mėginių tyrimai pagal EMPEREST projektą. Vis dėlto kraujo tyrimai gyventojams dar neorganizuoti, o nacionaliniai duomenys apie PFAS koncentracijas – fragmentiški.

Tai reiškia, kad Lietuva imasi iniciatyvos ne tik kaip pavyzdys regione, bet ir kaip potenciali duomenų lyderė, kurios patirtis galės būti naudinga kaimyninėms šalims ateityje.

Įdomu tai, kad kai kuriuose tyrimuose užfiksuota – PFAS medžiagos ne visus veikia vienodai. Pavyzdžiui, kai kuriuose Vokietijos ir JAV tyrimuose paaiškėjo, kad moterys, ypač jauno ir vidutinio amžiaus, organizme dažnai turi didesnį PFAS koncentracijos lygį nei vyrai. Tai gali būti siejama su tuo, kad moterys dažniau naudoja tam tikrus kosmetikos ir higienos produktus, kuriuose šios medžiagos slypi – makiažo pagrindus, lūpų dažus, atsparų blakstienų tušą ar net odos drėkiklius. Tačiau kita vertus, kai kurie tyrimai rodo, kad vyrai gali turėti didesnį bendros PFAS apkrovos lygį dėl profesinio poveikio (statybos, gamybos, automobilių priežiūra), kur naudojamos medžiagos, impregnuotos PFAS. Todėl šiuo metu pasaulyje daug dėmesio skiriama lyties ir gyvenimo būdo sąsajoms tiriant aplinkos taršą organizme. Tyrimas Lietuvoje padės atsakyti ir į šiuos svarbius klausimus. Kodėl žmonės bijo? Baimė sužinoti blogą naujieną. Nežinomybė dėl tolimesnių veiksmų. Nepasitikėjimas duomenų apsauga. Vis dėlto, specialistai pabrėžia: geriau žinoti ir veikti, nei gyventi spėliojimuose. Ką daryti, jei rezultatai blogi? Dalyvis bus informuotas individualiai. Prireikus bus pasiūlyta stebėsena ar konsultacija. Gali būti pritaikytos mitybos, gyvenimo būdo rekomendacijos. Svarbiausia – niekas nebus paliktas vienas. Tyrimas ne baudžia, o saugo.

Kaip atpažinti PFAS buityje? Kosmetika: venkite žodžių su „fluor“, „perfluor“. Maistas: vengti riebalams atsparios pakuotės. Drabužiai: „waterproof“, „stain-resistant“ – gali reikšti PFAS. Valikliai: rinktis ženklintus „PFAS-free“.

Į ką atkreipti dėmesį ant pakuotės? Nėra aiškaus ženklinimo PFAS atveju, bet svarbu žinoti rizikos ženklus. Saugiausi sprendimai – stiklas, nerūdijantis plienas, natūralios medžiagos.

KAIP GYVENTI BE PFAS?

Gyvenimas be PFAS skamba sudėtingai, tačiau sąmoningi pasirinkimai kasdienybėje gali sumažinti mūsų sąlytį su šiomis cheminėmis medžiagomis. Pirmiausia svarbu žinoti, kur PFAS dažniausiai slepiasi, ir kaip jų išvengti.

• Rinkitės indus be teflono – verčiau naudoti ketaus, nerūdijančio plieno ar keraminius paviršius.
• Pirkite kosmetiką be fluoruotų junginių – skaitykite etiketes, venkite nežinomų santrumpų.
• Maistą laikykite stiklo ar metalo taroje, ne plastike ar popieriuje su vaškuota danga.
• Pirkdami drabužius ar avalynę, venkite aprašymų „atsparus dėmėms“, „neperšlampamas“, „purvui atsparus“, jei nėra aiškiai nurodyta, kad produktas be PFAS.
• Naudokite ekologiškus valiklius – jų sudėtyje dažnai nebūna fluorintų junginių.
• Klauskite gamintojų – vis daugiau įmonių pradeda teikti informaciją apie PFAS buvimą jų gaminiuose.

Nors visiškai išvengti PFAS šiandien sunku, kiekvienas žingsnis mažina bendrą taršą – ne tik mūsų organizme, bet ir aplinkoje. Tai svarbus indėlis į tvaresnę ateitį.

Kiekvienas iš šių pasirinkimų – tai ne tik sveikesnis sprendimas jūsų šeimai, bet ir indėlis į švaresnę aplinką visai visuomenei. Europos Sąjunga jau svarsto naujus reglamentus, kurie apimtų ir šią mažai pastebimą, bet kasdienę PFAS poveikio sritį.

LAIKAS PERŽIŪRĖTI SAVO SANTYKĮ SU VARTOJIMU?

Kai laboratorijos išmatuoja chemikalus mūsų kraujyje, lieka ir klausimas: o ką darome mes patys?

Gal jau laikas neštis savo tarą į parduotuvę? Stiklainį ar dėžutę, į kurią galėtume gauti salotų, kotletų, balandėlių ar desertų. Ar tikrai viską turi supakuoti prekybos centras? O gal būtent nuo tokio smulkaus pasirinkimo prasideda tikras aplinkos ir sveikatos pokytis?

Tyrimai parodys, kas vyksta mūsų organizmuose. Bet mūsų rankose – tai, kas dedama į mūsų lėkštes.

SKAITYTOJO KLAUSIMAS

„Jei šios medžiagos yra visur – nuo keptuvių iki kosmetikos – ar išvis įmanoma jų išvengti? Ką daryti, jei jaučiuosi bejėgis?“

Tai labai svarbus klausimas. PFAS medžiagų išvengti visiškai, deja, šiuo metu beveik neįmanoma – jos jau plačiai pasklidusios mūsų aplinkoje. Vis dėlto sąmoningi pasirinkimai leidžia sumažinti jų kiekį organizme ir pristabdyti tolesnį kaupimąsi. Moksliniai tyrimai rodo, kad PFAS koncentracijos organizme gali sumažėti bėgant laikui, jei sumažiname poveikį kasdienybėje. Vartotojų spaudimas taip pat skatina gamintojus kurti alternatyvas. Tad net ir maži pokyčiai – galingas signalas rinkai.

Gyvenimas be PFAS skamba sudėtingai, tačiau sąmoningi pasirinkimai kasdienybėje gali sumažinti mūsų sąlytį su šiomis cheminėmis medžiagomis. Pirmiausia svarbu žinoti, kur PFAS dažniausiai slepiasi, ir kaip jų išvengti.

Parengė „Europos pulso“ redakcija

www.europospulsas.lt