Europos salų vasara: atraskite šiaurietiškus perlus
Kai vasarą daugelis renkasi karštą Viduržemio jūros pakrantę, verta atsigręžti į šiaurę – ten, kur saulė leidžiasi vėlai, o gamta dovanoja ramybę, gryną orą ir unikalią kultūrinę patirtį. Šįkart kviečiame susipažinti su trimis išskirtinėmis Europos šiaurės salomis: Gotlandu (Švedija), Alandų salomis (Suomija) ir Bornholmu (Danija). Šios salos – ne tik poilsio vietos, bet ir sėkmingų Europos Sąjungos projektų pavyzdžiai, parodantys, kaip infrastruktūra, ekologija ir inovacijos gali darniai vystytis. Kiekviena jų – savita, tačiau visos puikiai tinka ieškantiems autentiško poilsio, aktyvių pramogų, kokybiško kultūrinio turizmo ir, žinoma, vietinės virtuvės atradimų.
Gotlandas: Švedijos istorinis lobis Baltijos jūroje
By Deeped Niclas & Amanda Strandh from Borlänge, Sweden - Norste Aurar, CC BY 2.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=57299593
Kelionės patarimai: Iš Lietuvos į Gotlandą galima keliauti lėktuvu iki Stokholmo Arlanda oro uosto, iš kur patogu keliauti traukiniu arba autobusu į Nynäshamn uostą – iš čia reguliariai kursuoja keltai į Visbį. Kelionė traukiniu trunka apie 1,5 val., o keltas į Gotlandą plaukia apie 3 val. Alternatyviai galima keliauti automobiliu per Lenkiją ir Vokietiją, naudojantis Oresundo tiltu į Švediją, taip sujungiant poilsį su kelionės nuotykiais. Vasarą rekomenduojama iš anksto rezervuoti tiek kelto, tiek apgyvendinimo paslaugas – ypač festivalio Visbyje metu, kai saloje apsilanko tūkstančiai lankytojų.
Gotlandas – didžiausia Švedijos sala, esanti Baltijos jūroje. Tai vieta, kurioje susipina istorija, vikingų palikimas, nuostabi gamta ir modernus švediškas poilsis. Pagrindinis salos miestas Visbis – įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jo viduramžių senamiestis, apsuptas akmenine siena, kupinas akmeninių pastatų, siauromis gatvelėmis ir rožių sodais. Sala vilioja smėlio paplūdimiais, uolėtomis pakrantėmis ir puikiais dviračių maršrutais. Be to, Gotlande kasmet vyksta „Viduramžių savaitės“ festivalis, kviečiantis lankytojus persikelti į vikingų laikus. Tuo pat metu keliautojai gali mėgautis puikiai išplėtota infrastruktūra ir patogia kelione į salą, kurią dar labiau pagerino ES finansuoti transporto infrastruktūros projektai, gerinantys susisiekimą su žemynine Švedija ir pasauliu.
Gotlando klimatas vasarą švelnus, su daug saulės, todėl sala mėgstama tiek šeimų, tiek pavienių keliautojų. Svarbus visai salai ir jos ryšys su žemynine Švedijos dalimi – modernus Visbio uostas. Jis aptarnauja daugiau nei 1,6 milijono keleivių ir daugiau kaip 740 000 kv. metrų krovinių kasmet, todėl tapo strateginiais Gotlando vartais į pasaulį. ES remiamas projektas „Hamnserviceterminal (Gods terminal)“ padėjo atskirti keleivių ir krovinių srautus, taip padidinant saugumą ir sumažinant aplinkos taršą. Buvo visiškai atnaujinta infrastruktūra: perkeltas krovinių terminalas, pagerintas saugumo zonų išdėstymas ir sukurtos palankesnės sąlygos tiek logistikai, tiek keleivių patirčiai. Šis projektas, kurio bendra investicija siekė 4,31 mln. eurų (iš jų daugiau nei 163 tūkst. eurų finansavo Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007–2013 m. „Småland and the Islands“ programą), tapo reikšmingu žingsniu įtvirtinant Visbio, kaip modernios jūrinės jungties, statusą.
Kaip pabrėžė Visbio uosto vadovas Mats Eriksson, tai buvo žingsnis į ateitį – dabar tiek keleiviai, tiek transporto įmonės naudosis saugesnėmis ir modernesnėmis uosto paslaugomis. Tai taip pat prisideda prie viso Gotlando ekonomikos tvarumo ir turizmo augimo. Čia taip pat gausu keramikos dirbtuvių, amatų parduotuvių, senų ūkių, kurie siūlo ekologišką produkciją ir edukacines programas.
Ne mažiau įspūdingas ir Gotlando kulinarinis paveldas. Vienas garsiausių vietinių desertų – šafrano blynas, vadinamas Saffranspannkaka. Šis desertas gaminamas iš ryžių, šafrano, migdolų, kiaušinių ir grietinėlės, o patiekiamas su vyšnių arba gervuogių uogiene.
Receptas (4 asm.):
• 1 litras pieno
• 1/2 puodelio ryžių
• 1 šaukštelis šafrano
• 2 kiaušiniai
• 1/2 puodelio cukraus
• 50 g maltų migdolų
• 200 ml grietinėlės
Virti ryžius piene iki suminkštės, atvėsinti, sumaišyti su likusiais ingredientais, kepti 180 °C orkaitėje apie 30–40 min. Patiekti šiltą su uogiene.
Alandų salos: švediška kultūra Suomijoje
By Rebecka-aland - Own work, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=95956917
ES investicijos ir transporto pažanga: Vienas iš reikšmingų pokyčių šiame regione įvyko vykdant ES finansuojamą projektą ADAPT. Šio projekto tikslas buvo pagerinti jūrų transporto saugumą ir efektyvumą tarp Alandų salų ir Stokholmo archipelago. Įgyvendinant ADAPT, atlikti modernūs jūros dugno tyrimai ir atnaujinti jūrlapiai padėjo sukurti trumpesnius, saugesnius ir ekologiškesnius keltų maršrutus. Tai sumažino kuro sąnaudas, CO₂ emisijas ir pagerino susisiekimą. Pietrytinėje Alandų salų dalyje taip pat diegiamas tvaresnis transporto modelis, trumpinant kelionių laiką iki mažiau nei valandos ir integruojant vandens bei sausumos transportą. Visa tai ne tik prisidėjo prie ekologinės pusiausvyros išlaikymo, bet ir pagerino gyvenimo kokybę vietos gyventojams ir keliautojams.
Kelionės patarimai: Į Alandų salas lengviausia patekti keltu iš Turku ar Helsinkio (Suomijoje) arba Stokholmo (Švedijoje). Populiariausias maršrutas – keltas iš Turku į Mariehamną, trunkantis apie 5–6 valandas. Taip pat galima skristi į Mariehamno oro uostą su persėdimu Helsinkyje. Salos labai draugiškos dviračių entuziastams – čia gausu pažymėtų dviračių maršrutų, išsinuomoti dviratį galima daugelyje uostų. Keliautojai vertina ir vietines užeigas, nedidelius viešbučius bei kempingus, siūlančius nakvynę vaizdingose vietose prie vandens. Vasarą rekomenduojama iš anksto rezervuoti keltų bilietus ir apgyvendinimą.
Alandų salos – autonominis Suomijos regionas, turintis švedišką kalbą, vėliavą ir kultūrinę tapatybę. Tai ramybės, gamtos ir pusiausvyros oazė, sudaryta iš daugiau nei 6 700 salų, iš kurių tik apie 60 yra apgyvendintos. Mariehamnas – pagrindinis miestas – puikiai tinka pramogoms dviračiais, laivais ar net baidarėmis. Alandų salos žavi vaizdingais uostais, senaisiais švyturiais ir tvirtovėmis, o saulėtas vasaros klimatas bei draugiška atmosfera vilioja poilsiautojus iš visos Europos. Be to, salos tapo svarbiu inovatyvaus ir tvaraus jūrinio transporto plėtros centru, ypač po ES remiamo ADAPT projekto, kuris ne tik pagerino navigaciją tarp salų ir žemyno, bet ir sumažino kelionių trukmę bei poveikį aplinkai.
Be turistų pamėgtų takų, salos pasižymi stipria jūrine tradicija – čia veikia laivybos muziejai, organizuojamos edukacijos vaikams apie buriavimą. Alandai išsiskiria ir ekologiniais ūkiais, kurie tiekia produktus vietiniams restoranams, o ūkininkavimo kultūra glaudžiai susijusi su tvarumo principais. Kai kurios fermos siūlo ekskursijas ar degustacijas, kuriose lankytojai gali susipažinti su vietine žemdirbyste, paragauti šviežios produkcijos bei sužinoti daugiau apie ekologiškos gamybos naudą aplinkai.
Alanduose itin mėgstamas vietinis saldus patiekalas – Ålandspannkaka. Tai kepamas manų blynas su kardamonu, patiekiamas su slyvų uogiene ir grietine – puikus pasirinkimas saulėtai popietei ar pusryčiams gamtoje.
Receptas (4 asm.):
• 1 litras pieno
• 1/2 puodelio manų kruopų
• 1/2 šaukštelio kardamono
• 2 kiaušiniai
• 50 g sviesto
• 1/2 puodelio cukraus
Virti manų kruopas piene, atvėsinti, išplakti kiaušinius su cukrumi, viską sumaišyti ir kepti 200 °C apie 30 min. Tiekti su grietine ir uogiene.
Bornholmas:
Danijos saulėtas perlas
Autorius Lilly Mreal name Małgorzata Miłaszewska - Mano darbas, CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=2851624
Žaliasis verslas ir tvari plėtra: Bornholmas yra vienas iš lyderių Danijoje, siekiančių tokiu tapti visiškai be emisijų iki 2035 m. Šiam tikslui pasiekti padeda ES finansuojamas projektas „Bæredygtig Bundlinje Bornholm“ („Tvari pusiausvyra Bornholme“), kuris padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms iš turizmo, amatų ir gamybos sektorių kurti žaliuosius verslo planus. Dalis įmonių gauna individualias konsultacijas diegiant žaliąsias inovacijas, kitos tobulina savo veiklos modelį.
Projekto metu įmonėms atliekami energijos auditai, pateikiamos rekomendacijos, kaip sumažinti emisijas ir padidinti efektyvumą. Pavyzdžiui, stiklo menininkė Pernille Bülow perdirba insulino buteliukus iš farmacijos kompanijos „Novo Nordisk“ ir juos paverčia plytelėmis bei stalviršiais, taip sumažindama CO₂ emisijas net iki 65 proc. Gamybos įmonė „Borntek Industri“ Ronne mieste siekia per metus sumažinti plastiko naudojimą 9,3 tonos, o dar 2,8 tonos perdirbti.
Šis projektas padeda vietos verslams tapti konkurencingesniais, o Bornholmą dar labiau priartina prie jo strateginio tikslo – tapti „Šviesia Žaliąja Sala“ („Bright Green Island“), kurioje visa energija iki 2025 metų būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o iki 2032 metų visa pramonė veiktų naudodama žaliąją energiją.
Kelionės patarimai: Į Bornholmą patogiausia vykti keltu iš Ystado (Pietų Švedija), kuris reguliariai jungia salą su Danijos žemynine dalimi. Iš Kopenhagos taip pat kursuoja skrydžiai į Ronne. Keliautojams su automobiliais ar dviračiais – rekomenduojama iš anksto rezervuoti keltų bilietus. Sala labai tinkama šeimoms ir ramybės ieškotojams – verta planuoti 3–5 dienų viešnagę. Saloje gerai išplėtota viešojo transporto sistema, taip pat siūloma išsinuomoti dviračius ar elektrinius motorolerius. Daugelyje vietų veikia nemokamas Wi-Fi, todėl keliautojai gali planuoti maršrutus ir naudotis interaktyviu gidu.
Bornholmas – Danijos sala Baltijos jūroje, garsėjanti saulėtu klimatu, dramatiškomis uolomis, smėlio paplūdimiais ir gastronomija. Sala vadinama „Danijos virtuve jūroje“, nes čia galima paragauti vietinių rūkyto maisto produktų, tradicinių sūrių ir autentiško Bornholmo alaus. Be to, sala kviečia apžiūrėti Hammershuso pilies griuvėsius – didžiausią viduramžių tvirtovę Šiaurės Europoje – bei unikaliąsias apvaliąsias bažnyčias, kurios būdingos tik šiam Danijos regionui ir turi tiek religinę, tiek gynybinę reikšmę. Lankytojai taip pat gali leistis į pasivaikščiojimus pakrantės takais arba išbandyti jūros kajakus.
Bornholmas aktyviai vysto tvarų turizmą: dauguma viešbučių veikia naudojant saulės energiją, o vietiniai restoranai remiasi sezoniškumu ir vietiniais ingredientais. Sala taip pat žinoma kaip danų menininkų traukos centras – čia gausu galerijų, stiklo pūtimo dirbtuvių, amatų mugių.
Tikra Bornholmo vizitinė kortelė – rūkyta silkė, vadinama „Røget sild“. Ji patiekiama su kiaušiniu, ridikėliais ir svogūnais, dažnai ant ruginių duonos riekelių, pagardinant grietine. Paprasta, sotu ir be galo skanu.
Paruošimas:
• 2 rūkytos silkės filė
• 4 virti kiaušiniai
• 1 ryšulėlis ridikėlių
• 1/2 svogūno
• ruginių duonos riekelės
• grietinė, druska, pipirai.
Silkę patiekti su virtais kiaušiniais, supjaustytais ridikėliais ir svogūnais ant duonos, užpilti šaukštu grietinės.
Šios trys šiaurės salos – Gotlandas, Alandai ir Bornholmas – ne tik alternatyva perpildytiems kurortams, bet ir galimybė pažinti autentišką šiaurietišką Europą. Čia rasite ne tik istoriją, gamtą ir ramybę, bet ir skonius, kuriuos galėsite parsivežti į savo virtuvę. Vasara šiaurėje – tai šviesa, erdvė ir grynas visų pojūčių potyris.
„Europos Pulso“ informacija