Kaip Europos Sąjunga remia salas – nuo Kretos iki Kanarų ir nuo Kipro iki Reunjono?

Europos Sąjungoje yra daugybė salų, kurios skiriasi savo geografinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Nors jos dažnai atsiduria periferijoje – tiek žemėlapiuose, tiek politinėse diskusijose – Sanglaudos politika joms skiria ypatingą dėmesį.

Salų bendruomenės susiduria su unikaliomis problemomis: izoliacija, ribotas susisiekimas, mažesnės rinkos, didesnės paslaugų teikimo išlaidos. Todėl ES skiria tikslinę paramą, kad šios teritorijos nebūtų paliktos nuošalyje.

Trys salų grupės – skirtingi poreikiai

1. Nepriklausomos salų valstybės

Kipras – vienintelė salų valstybė ES, turinti visavertę valstybės narės struktūrą. Dėl geopolitinės padėties (padalijimo tarp graikų ir turkų) Kipras gauna paramą ne tik infrastruktūrai, bet ir taikos, bendruomenių bendradarbiavimo programoms.

2. Salos, priklausančios valstybėms narėms

Pavyzdžiai: Krk (Kroatija), Kreta (Graikija), Maljorka (Ispanija). Šios salos dažnai populiarios turizmui, bet taip pat kenčia nuo sezoninio užimtumo, depopuliacijos ir išaugusių prekių tiekimo sąnaudų. ES fondai padeda finansuoti transporto jungtis, viešąjį transportą, švarios energijos projektus, netgi salų skaitmeninimą.

3. Atokiausieji regionai (Outermost Regions)

Prancūzijos Gvadelupa, Reunjonas ar Ispanijos Kanarų salos yra tūkstančius kilometrų nutolusios nuo Europos žemyno, tačiau jos yra neatskiriama ES dalis. Čia galioja ES teisės, bet jos taikoma su išimtimis (pvz., PVM, žemės ūkio politika).

Šios teritorijos gauna papildomą paramą per konkrečius mechanizmus, pvz., specialius regioninius veiksmų planus, kurie derinami su nacionalinėmis vyriausybėmis.

Ką realiai daro ES?

Kelių ir uostų modernizavimas, tvarus turizmas ir vietos verslų rėmimas, žalias perėjimas: atsinaujinanti energija salose, skaitmeninimas ir švietimo prieinamumas. Programos kaip „Interreg“, REACT-EU, ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) remia konkrečius projektus – pvz., vėjo jėgaines Kanaruose, saulės elektrines Maljorkoje ar zero-emission transportą Kipre.

ES salų ateitis: 
nepriklausomos, bet susietos

Europos Komisija paskelbė, kad iki 2030 metų bent 30 ES salų turi tapti energetiškai nepriklausomos. Tai ne tik technologinis tikslas – tai strateginis siekis. Salos tampa gyvais eksperimentais, kur testuojamos inovacijos, kurios vėliau taikomos žemyne.

Salos – tai ne tik poilsio kryptys. Tai Europos sienos, laboratorijos ir kultūrinės tapatybės saugotojos. Sanglaudos politika rodo, kad net pačios atokiausios vietos yra neatsiejama Europos dalis, kuriai skiriamas dėmesys, parama ir lygios galimybės.

Kanarų salos (atokiausia ES teritorija)

Saulės ir vėjo energetikos plėtra:

Nuo 2016 m. iki 2022 m. vėjo energija augo net 81 proc. iš bendros atsinaujinan

ios energetikos portfelio; 2021 m. ERPF investuota ~20 mln. Eur į 65 saulės elektrines (~255 MW pajėgumas). PLOCAN platforma: Gran Kanarijoje įkurta jūrinių technologijų platforma – 

ia testuojama pavyzdinė 5 MW jūrinio vėjo turbina (pirmoji Ispanijoje) ir bandomos jūrinės saulės elektrinės – finansuojama ES fondų.

Madeira (Portugalija)

Atominės energetikos integracija:

2022 m. atsinaujinančių šaltinių dalis pasiekė 40 proc. Planuojama vėjo-šviesos energijos integracija su baterijomis ir vandens akumuliacija; investicijos remiamos per Europos regioninio vystymo ir Atkūrimo planus.

Azorų salos (Portugalija)

Geoterminė ir hidroelektrinė energija:

Geoterminė generacija – 21,5 proc, hidro – 4,9 proc. bendro elektroenergetikos. Sprendžiamas iššūkis – elektros tinklų prijungimas ir akumuliatorių plėtra.

Tiomax80 – San Migelis, Azorai, CC BY 2.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=128834546

 

Internacionalinė iniciatyva NESOI –
visoms ES saloms

„NEw energy Solutions Optimised for Islands“ (NESOI) – H2020 programa, skirta remti strateginius projektus: 10 mln. Eur biudžetas, 60 atrinktų projektų (2021–2023). Tikslas – pritraukti >100 mln. Eur investicijų į salų atsinaujinančią energetiką.

„Clean Energy for EU Islands Secretariat“

30 „žaliųjų salų“ iki 2030 m.:

Parama 30 salų grupių – tarp jų Saaremaa, Ruhnu (Estija), Balearų ark., Korfu, Lesbo ir kt. – kuriuos lydės techninė ir organizacinė pagalba ruošiant ir įgyvendinant dekarbonizacijos strategijas.

Išmanūs regionai: kaip 
saugomas atogrąžų rojus –
Petite Terre, Gvadelupa

Su savo gražiais paplūdimiais ir kraštovaizdžiais Petite Terre gamtos rezervatas Gvadelupoje traukia turistus, tačiau turizmas, kartu su klimato kaita, kelia grėsmę šios teritorijos ekosistemoms. Europos Sąjungos lėšomis finansuotas projektas ištyrė šių grėsmių poveikį ir ėmėsi priemonių apsaugoti jūrinę aplinką, roplius, šikšnosparnius ir paukščius, taip pat sumažinti žiurkių poveikį. Rezervato valdymui buvo įsigytas motorinis laivas.

„Tai ne vien tik blogos naujienos; laimei, turime mažųjų kirlikų pavyzdį. Ne tik pavyko padidinti ar bent jau stabilizuoti porų, kasmet perinčių čia, skaičių, bet, svarbiausia, įrengus perėjimo platformas, kasmet sulaukiame dešimčių jauniklių“,– Anthony Levesque, ornitologas. 

Buvo atlikti tyrimai, siekiant įvertinti jūrinės aplinkos ir jūros žolių būklę. 2022 m. numatyta atlikti jūrinių biocenozių (organizmų bendrijų) kartografavimą. Nustačius elkhorn koralų koloniją, buvo atliktas išsamesnis tyrimas siekiant išanalizuoti klimato kaitos ir turizmo poveikį šiam koralui. Buvo sudaryti smulkių roplių ir šikšnosparnių sąrašai, taip pat atliktas juodųjų žiurkių genetinis tyrimas, kad būtų galima įgyvendinti žiurkių populiacijos kontrolės priemones. Nustatyti poveikio paukščiams vertinimo rodikliai.

Nykstantys ropliai

Buvo imtasi priemonių apsaugoti driežus skinkus nuo žiurkių, o ypač kritiškai nykstančias Mažųjų Antilų iguanas, kurių apie trečdalis pasaulinės populiacijos gyvena būtent Petite Terre. Stebėjimui naudotas gaudymo-pažymėjimo-paleidimo metodas – gyvūnai sugaunami, saugiai pažymimi ir paleidžiami; vėliau vėl sugaunami ir registruojama, kiek yra pažymėtų ir naujų individų, kad būtų galima įvertinti populiacijos dydį. 2021 m. buvo sugauta ir paleista 574 iguanos. Daugumos iš 165 paukščių rūšių rezervate skaičius mažėja. Siekiant sustabdyti šią tendenciją, buvo stebimos perinčios, migruojančios ir žiemojančios tilvikų, vandens paukščių ir tropinių paukščių rūšys, o daugiausia dėmesio skirta mažajam kirlikui.

Įvairovė mažame plote

Petite Terre rezervatas buvo įkurtas 1998 m., o nuo 2002 m. jį kartu valdo Titè asociacija ir Prancūzijos nacionalinė miškų tarnyba (ONF). Rezervato plotas – 990 hektarų, iš jų 842 ha – jūra, o 148 ha – sausuma. Sausumos dalį sudaro dvi negyvenamos salos: Terre de Bas (117 ha) ir Terre de Haut (31 ha) – pastaroji yra svarbi migruojančių paukščių perėjimo vieta ir uždaryta lankytojams. Nepaisant nedidelio ploto, čia aptinkami įvairūs ekosistemų tipai: druskos lygumos, lagūna, koraliniai rifai, jūros žolės ir sausas miškas. Petite Terre galima pasiekti tik valtimi. Inkaravimas draudžiamas, siekiant apsaugoti koralus, tačiau įrengti specialūs švartavimosi plūdurai. Plaukioti lagūnos dalyje draudžiama, kad koralai galėtų atsigauti po žalos, padarytos nardančiųjų pelekų, trypimo ir kremų su filtrais. Panašios taisyklės taikomos ir jūros žolių buveinėms, kurios yra svarbios žuvų jauniklių ugdymui ir vėžlių maitinimuisi.

Investicijos ir ES parama

Projekto „Petite Terre ekosistemos apsauga Gvadelupoje“ bendra investicijų suma – 553 260 EUR, iš kurių 391 708 EUR skyrė Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), per Gvadelupos regiono veiksmų programą 2014–2020 m. laikotarpiui. Projektas priklauso ES prioritetui „Aplinkos apsauga ir išteklių efektyvumas“.

Šie ES finansuojami projektai – ne tik šiaip idėjos. Tai konkretūs, monetizuojami pavyzdžiai, patvirtinantys, kad Sanglaudos politika skatina įspūdingus žingsnius žaliųjų ir gynybinių tikslų sintezėje. Nejaučiam eurų srautų į investicijas – tai pajėgūs, matomi rezultatai vietovėse.

Mažos salos, dideli skoniai: ką paragauti ir kur aplankyti Gvadelupoje

Ką paragauti Petite Terre regione?

„Colombo de poulet“ – Gvadelupos klasika: vištiena troškinta su specialiu „colombo“ prieskonių mišiniu (kario ir kreolų prieskonių derinys), kokosų pienu, bulvėmis, baklažanais ir kartais... bananais! Kolumbo troškinys – tai Karibų atsakas į indišką karį. Į Gvadelupą šį patiekalą atsivežė indų kilmės darbininkai, o saloje jis virto kreolišku šeimos patiekalu.

Gvadelupa, La Soufrière ugnikalnio krateris, Guilhem Pouxviel – Nuosavybės teise paremtas darbas, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=78502183

 

„Švelniai aitrus vištienos troškinys su karibietišku charakteriu“

Ingredientai (4 asmenims):

• 1 kg vištienos (šlaunelės arba gabaliukai su kaulu)
• 2 šaukštai prieskonių mišinio „Colombo“ (arba kari + kalendra + kuminas + kurkuma)
• 1 svogūnas (smulkintas)
• 3 česnako skiltelės
• 2 bulvės
• 1 mažas baklažanas
• 1 morka
• 200 ml kokosų pieno
• 1 šaukštas acto arba laimo sulčių
• 1 šaukštelis aitriosios paprikos (pagal skonį)
• Druska, pipirai
• Aliejaus kepimui
• (nebūtina, bet dažnai dedama: šiek tiek prinokusio banano arba moliūgo)

Gaminimas:

1. Marinuok vištieną:

Sumaišyk mėsą su „Colombo“ prieskoniais, česnaku, actu/laimo sultimis, druska ir pipirais. Palik šaldytuve bent valandai (geriausia – per naktį).

2. Apskrudink:

Dideliame puode ar keptuvėje su aliejumi apkepink vištieną iki auksinės spalvos. Išimk ir atidėk į šalį.

3. Troškink:

Į tą patį puodą suberk svogūną, daržoves (bulvę, baklažaną, morką) ir trumpai pakepink. Sudėk vištieną atgal, supilk kokosų pieną ir šiek tiek vandens, kad apsemtų. Troškink ant silpnos ugnies apie 40–50 minučių, kol mėsa taps minkšta.

4. Paragauk:

Prieš patiekiant paragauk, ar netrūksta prieskonių ar druskos. Patiekiama su baltaisiais ryžiais, o Gvadelupoje – dažnai ir su keptu plantanu ar duonos paplotėliu.

Mažas patarimas: Jei neturi „Colombo“ mišinio, gali pasigaminti pats: sumaišyk karį (1 v. š.) + maltą kalendrą + maltą kumino sėklą + šiek tiek cinamono + žiupsnį aitriosios paprikos + kurkumos.

„Accras de morue“ – sūrūs menkės paplotėliai, kepti aliejuje – dažnai patiekiami kaip užkandis su aitriu čili padažu. Gatvės maisto karalius.

„Sorbet coco“ (kokosų šerbetas) – gaminamas rankomis tiesiai paplūdimyje, iš šviežių kokosų, cukranendrių cukraus ir laimo sulčių. Gaivina ir širdį, ir sielą.

„Europos Pulso“ informacija

www.europospulsas.lt