Brožiai – iš nykstančio kaimo į sumaniųjų kaimų lyderius

Brožiai – nedidelis kaimas Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje. Prieš keletą metų ši gyvenvietė susidūrė su visai Lietuvai būdingais iššūkiais: mažėjančiu gyventojų skaičiumi, jaunimo emigracija, socialinių paslaugų stygiumi ir nykstančia bendruomenine dvasia. Tačiau šis kaimas priėmė iššūkį ir tapo pirmuoju Lietuvoje įgyvendintu „sumanaus kaimo“ projektu – iniciatyva, kuri sulaukė pripažinimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Pagrindinis sumanaus kaimo tikslas – pritaikyti inovatyvius, vietai pritaikytus sprendimus, kurie padėtų atgaivinti vietos ekonomiką, sustiprinti bendruomenės įsitraukimą ir padidinti gyvenimo kokybę. Brožių atveju šie sprendimai buvo susiję su vietos maisto gamyba, socialiniu verslu, edukacija bei skaitmeninėmis paslaugomis.

Maisto perdirbimas ir edukacija

Viena iš pirmųjų iniciatyvų buvo bendruomeninės virtuvės įkūrimas apleistose kultūros namų patalpose. Projektas suteikė galimybę vietos gyventojams ne tik įsidarbinti, bet ir patiems tiekti maistą į regiono ugdymo bei globos įstaigas. Šis socialinis verslas paskatino vietinių ūkininkų bendradarbiavimą, trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir ekologinių produktų naudojimą. Bendruomenės virtuvė tapo ekonominiu ir simboliniu pokyčio ženklu.

Kitas svarbus žingsnis – daržovių perdirbimo cecho įrengimas ir sultinio gamybos linija. Produktai tiekiami darželiams, mokykloms, viešiesiems renginiams. Greta atsirado degustacijų erdvė – tai vieta edukacijai ir bendruomenės susitikimams. Taip Brožiai suformavo holistinį požiūrį į vietos maisto ekonomiką.

Siekdami tvarumo, gyventojai įkūrė inovacijų centrą, kuriame vyksta mokymai apie sveiką gyvenseną, skaitmeninius įgūdžius, bioekonomiką ir socialinį verslą. Centre veikianti programa skatina jaunimą domėtis regiono vystymu ir įgyti verslumo žinių.

Brožių bendruomenė aktyviai dalyvauja mokymuose, susijusiuose su socialiniu verslu, bioekonomika, sveika gyvensena ir vietos vystymo strategijomis. Dalis veiklų vyksta inovacijų centre, kur vykdomos edukacijos apie vietos ūkio galimybes, tvarumą, bendruomeninių paslaugų stiprinimą. Į šias veiklas įsitraukia įvairaus amžiaus gyventojai – nuo jaunimo iki vyresnio amžiaus žmonių.

Ypatingas dėmesys skiriamas partnerystei tarp bendruomenės ir ugdymo įstaigų – kartu rengiami edukaciniai užsiėmimai, sveikos mitybos dirbtuvės, organizuojami vietos produktų pristatymai. Taip kuriama aplinka, kurioje vaikai nuo mažens supažindinami su vietos vertėmis ir bendruomeniškumo svarba.

Čia taip pat vystomi kontaktai su kitomis bendruomenėmis – tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tarptautiniai ryšiai skatina žinių mainus, dalijimąsi gerąja praktika ir padeda stiprinti Brožių, kaip aktyvios ir inovatyvios vietovės, įvaizdį.

Brožiai – nacionalinio dėmesio centre

2025 m. Brožiuose surengta pirmoji šalyje konferencija apie sumaniųjų kaimų plėtrą. Renginyje dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Čia aptarti ne tik vietos pasiekimai, bet ir Europos šalių praktikos – pavyzdžiui, Italijoje sumanūs kaimai investuoja į kultūros paveldą ir turizmą, Slovėnijoje – į žaliąją energetiką, Suomijoje – į e. sveikatos paslaugų plėtrą nutolusiose vietovėse.

Visoje Europoje sumanūs kaimai įgyvendinami pasitelkus ES „Smart Villages“ strategiją. Tai daugiadisciplinė iniciatyva, remiama bendros žemės ūkio politikos (CAP), LEADER ir kitų programų. Projektai apima skaitmeninę transformaciją, vietos bioekonomiką, atsinaujinančią energetiką, trumpąsias tiekimo grandines, bendruomeninių paslaugų atgaivinimą.

Brožiai tapo pirmuoju Lietuvos kaimu, įtrauktu į Europos sumaniųjų kaimų tinklą. Lietuvoje iki 2027 m. planuojama įgyvendinti apie 25 tokias strategijas. Vienai strategijai gali būti skiriama iki 700 tūkst. eurų, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir apimties. Šios lėšos skiriamos infrastruktūrai, mokymams, koordinavimui, socialiniam verslui ir kitoms bendruomenės iniciatyvoms.

Nors projektai prasidėjo nuo konkrečių pastatų ir maitinimo grandinių, Brožių transformacija yra daug platesnė. Kaimas pradėjo keistis iš vidaus: gyventojai įsitraukė į planavimą, išmoko valdyti viešąsias paslaugas, ėmė bendradarbiauti su kitomis bendruomenėmis, kurti regioninius ryšius. Tai virto nauju socialiniu kontraktu – kur gyventojas nėra pasyvus gavėjas, bet aktyvus kūrėjas.

Sumanių kaimų idėja kilo kaip atsakas į vis labiau ryškėjančius skirtumus tarp miestų ir kaimo vietovių. Europos Komisija inicijavo šią kryptį, siekdama skatinti regioninę pusiausvyrą, inovacijas ir lygiavertes galimybes. Tokie projektai kaip Brožiai atskleidžia, kad net ir mažiausios gyvenvietės gali tapti naujovių centrais, jei turi aiškią strategiją, paramą ir bendruomenės valią.

Šiandien Brožiai yra tapę gerosios praktikos pavyzdžiu – juos lanko delegacijos iš kitų Lietuvos regionų, čia mokytis atvyksta bendruomenių lyderiai. Tai rodo, kad pokytis galimas ne tik dokumentuose, bet ir realybėje. Brožių istorija patvirtina, kad sumanus kaimas – tai ne utopija, o pasiekiama realybė, kuri prasideda nuo vietos žmonių sprendimų.

Brožių pavyzdys padeda suprasti, kad sėkmingas kaimo vystymasis grindžiamas ne vien išorine investicija, bet pirmiausia – žmonėmis, kurie tiki savo vieta, nori ją keisti ir tai daro nuosekliai. Ši patirtis įkvepia kurti ateities kaimą jau šiandien.

Sumanių kaimų idėja Europoje

Kaimo plėtra Europoje per pastarąjį dešimtmetį išgyveno pokyčių etapą. Tradicinė infrastruktūros parama (pvz., kelių tiesimas ar vandentvarkos sprendimai) papildyta išmaniosiomis iniciatyvomis, kurios skatina vietos inovacijas, socialinius tinklus, skaitmeninę įtrauktį. Austrijoje sumanūs kaimai diegia energetinį savarankiškumą pasitelkdami saulės jėgaines ir biodujas. Prancūzijoje kaimai skaitmenizuojami per viešąsias paslaugas – įrengiami bendruomeniniai interneto centrai, savitarnoje teikiamos socialinės paslaugos.

Ispanijoje didelis dėmesys skiriamas jaunimo įtraukimui – ten veikia programos, kuriose jauni žmonės gali kurti socialinius verslus gavę ne tik paramą, bet ir mentorystę bei priėjimą prie bendradarbystės erdvių. Suomijoje diegiamos telemedicinos paslaugos nutolusiose vietovėse, kurios leidžia senjorams ar žmonėms su negalia gauti nuotolinę konsultaciją tiesiai iš savo kaimo.

Lietuvos kontekste sumanūs kaimai dar tik įgauna pagreitį, tačiau Brožiai parodė, kad tokie modeliai yra įgyvendinami. Svarbu pažymėti, kad šiuose projektuose lėšos nėra skiriamos tik statyboms ar įrangai – didelė dalis finansavimo skirta mokymams, bendruomenės koordinavimui, vietos strategijų kūrimui ir komunikacijai. Tai leidžia kurti ilgalaikį pokytį, nes bendruomenė tampa ne tik naudotoja, bet ir kūrėja.

Brožių atveju taip pat suformuota vietos valdymo grupė, kuri periodiškai vertina pažangą, planuoja tolesnius žingsnius ir įtraukia naujus narius. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl iniciatyva ne tik išliko, bet ir plėtojasi – šiuo metu svarstoma apie regioninio lygio bendradarbiavimą su kitomis seniūnijomis, kurios domisi galimybe kopijuoti šį modelį.

Svarbus aspektas – tarptautiniai ryšiai. Brožiai dalyvauja Europos „Smart Rural 27“ tinkle, kuris vienija daugiau nei 20 šalių. Ši partnerystė leidžia keistis gerosiomis praktikomis, lankytis kituose projektuose, priimti užsienio delegacijas, o svarbiausia – įgyti įkvėpimo bei žinių, kurios padeda augti. Tokie tarptautiniai tinklai padeda mažoms vietovėms išlikti matomoms, įtrauktoms į bendrą ES politinę darbotvarkę.

Ateities plėtros planuose galėtų būti  svarstoma galimybė dar labiau įtraukti jaunimą į kaimo vystymo veiklas. Viena iš minčių – organizuoti temines kūrybines stovyklas ar edukacinius savaitgalius, kuriuose jauni žmonės galėtų susipažinti su socialinio verslo pagrindais ir tvarios gyvensenos principais. Tokios iniciatyvos galėtų paskatinti jaunimo pasilikimą regione ar net grįžimą po mokslų.

Taip pat diskutuotina apie savanorystės kultūros stiprinimą – būtų galima sukurti vietinį savanorių tinklą, kuris prisidėtų prie bendruomenės renginių, edukacinių užsiėmimų ar aplinkos puoselėjimo. Tokia iniciatyva leistų gyventojams aktyviau įsitraukti į viešųjų erdvių tvarkymą ir bendrų sprendimų priėmimą.

Kai kurios idėjos galėtų būti ir dėl su tolesniu bendradarbiavimu tarp bendruomenės ir švietimo įstaigų – ateityje galėtų būti kuriamos programos, jungiančios vietos istorijos, sveikos mitybos ar ekologijos temas. Tai sustiprintų ryšį tarp ugdymo ir vietos tapatybės.

Ateities vizija iki 2030 metų

Žvelgiant į ateitį, Brožiai siekia plėtoti žiedinę ekonomiką – t. y., perdirbti maisto atliekas, naudoti vietinius resursus energijai, stiprinti bendruomenės vartojimo sąmoningumą. Taip pat planuojama steigti atvirą edukacijos platformą – bendradarbiaujant su vietos mokyklomis ir neformalaus ugdymo organizacijomis.

Iki 2030 metų vizijoje – tvarus, bendruomeniškas, savarankiškas kaimas, kuriame gyvenimo kokybė prilygsta miestams, tačiau išsaugoma kultūrinė tapatybė, gamtos artumas ir bendruomenės tarpusavio ryšiai. Tai ne tik vizija – tai strategija, kurios pagrindas jau padėtas.

Brožiai šiandien – tai įrodymas, kad net mažiausia gyvenvietė, turinti tikslą ir susitelkusią bendruomenę, gali įgyvendinti Europos masto iniciatyvas. Tai – žinutė visai Lietuvai: sumanus kaimas prasideda ne nuo technologijos, o nuo žmonių, kurie pasiruošę veikti, mokytis ir kurti kartu.

„Europos Pulso“ inf.

www.europospulsas.lt