2025 m. Europos semestro pavasario paketas: gairės ES konkurencingumui stiprinti
2025 m. Europos semestro pavasario paketas analizuoja pagrindinius ekonominius ir socialinius iššūkius visoje ES ir pateikia politines rekomendacijas valstybėms narėms, siekiant sustiprinti konkurencingumą, klestėjimą ir atsparumą. Šiuo tikslu dokumente pateikiamos valstybių narių specifinės rekomendacijos (VSR), taip pat skatinamos reformos ir investicijos, suderintos su šiais ES prioritetais.
Šios politinės gairės pateikiamos itin nestabilioje prekybos ir saugumo aplinkoje. Jos glaudžiai susijusios su Konkurencingumo kompasu – penkerių metų Europos Komisijos veiksmų planu, skirtu ES atsparumui ir pasaulinei pozicijai stiprinti. Šis paketas taip pat žymi pirmąjį ES valstybių pažangos vertinimą pagal naujai peržiūrėtą ekonominio valdymo sistemą ir jų vidutinės trukmės fiskalinių-struktūrinių planų įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į augančius saugumo iššūkius, pirmą kartą taikoma ir nacionalinė išimtis pagal Stabilumo ir augimo paktą (angl. National Escape Clause – NEC). Jos tikslas – palengvinti perėjimą prie didesnių gynybos išlaidų, kartu užtikrinant fiskalinį tvarumą.
Tikslinės rekomendacijos valstybėms narėms
2025 m. šalių ataskaitose įvertinama kiekvienos valstybės narės ekonominė, užimtumo ir socialinė raida, vadovaujantis Konkurencingumo kompasu. Valstybės raginamos stiprinti konkurencingumą mažinant inovacijų atotrūkį, spartinant dekarbonizaciją pagal Pramonės švarios energijos susitarimą, mažinant priklausomybes, didinant saugumą ir atsparumą – įskaitant gynybos pajėgumų stiprinimą – bei skatinant gebėjimus ir kokybišką užimtumą, išlaikant socialinį teisingumą.
Siekiant skatinti konkurencingumą visose srityse, Konkurencingumo kompasas išskiria penkis horizontalius veiksnius, kurie taip pat atsispindi kiekvienos valstybės specifinėse rekomendacijose.
Šių metų šalių ataskaitose taip pat vertinama Atkūrimo ir atsparumo planų (AAP) bei Sanglaudos politikos programų įgyvendinimo pažanga. Kadangi AAP priemonė baigiasi 2026 m., būtinas spartus ir tikslingas įgyvendinimas – daugumai valstybių reikia paspartinti pažangą. Kartu Komisija paskelbė komunikatą apie AAP baigiamąjį etapą, kuriame pateikia valstybių narių gairių dėl sklandaus užbaigimo. Taip pat siekiama paspartinti Sanglaudos politikos įgyvendinimą, dėmesį sutelkiant į strateginius prioritetus po vidurio laikotarpio peržiūros. Remiantis ES politikos tikslais, šių metų VSR pateikia kiekvienai šaliai pritaikytas rekomendacijas, atspindinčias veiksmų mastą ir skubumą trijose pagrindinėse srityse:
- Fiskalinė politika (įskaitant mokesčių sistemos ir viešųjų išlaidų reformą),
- AAP ir sanglaudos programų įgyvendinimas,
- Struktūriniai iššūkiai, susiję su konkurencingumu.
Fiskalinio tvarumo stiprinimas
2025 m. pavasario paketas užbaigia pirmuosius visus makroekonominės stebėsenos metus pagal peržiūrėtą valdymo sistemą. Vertinamas valstybių pažangos lygis įgyvendinant pernai rudenį pateiktus vidutinės trukmės fiskalinius-struktūrinius planus. Komisija vertina atitikimą, lygindama planuojamą grynųjų išlaidų augimą su Tarybos nustatytomis ribomis ar nacionaliniais planais.
Šių metų paketas pabrėžia sistemos lankstumą reaguoti į nenumatytus iššūkius. Pagal planą „ReArm Europe“ / „Readiness 2030“, Komisija siūlė aktyvuoti nacionalinę išimtį, leidžiančią laikinai viršyti grynųjų išlaidų augimo ribas gynybos išlaidoms didinti.
15 valstybių narių (Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija) paprašė taikyti šią išimtį. Komisija šiandien pasiūlė Tarybai priimti atitinkamas rekomendacijas.
Fiskalinė priežiūra
Dėl perteklinio deficito procedūros (EDP) šalių:
- Prancūzijai, Italijai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai ir Slovakijai šiuo etapu nereikia imtis papildomų veiksmų.
- Belgijai, pateikus planą, siūloma nauja korekcinė kryptis (laukiama Tarybos sprendimo). Prognozuojamas grynųjų išlaidų augimas 2025 m. viršija rekomendaciją, tačiau vis dar laikosi nacionalinės išimties ribų.
- Rumunijos grynųjų išlaidų augimas gerokai viršija leistiną ribą, o jos deficitas kelia aiškią riziką – rekomenduojama Tarybai priimti sprendimą, kad veiksmų nepakanka.
Iš 18 vertintų šalių:
- 12 (Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Graikija, Latvija, Lietuva, Slovėnija, Švedija) laikosi leistino išlaidų augimo.
- Portugalija ir Ispanija – „iš esmės laikosi“.
- Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Nyderlandai – nustatyta nukrypimo rizika.
Pagal ES sutarties 126(3) straipsnį Komisija taip pat pateikė ataskaitą apie biudžeto deficito kriterijų atitiktį Austrijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Ispanijoje. Rekomenduojama pradėti naują perteklinio deficito procedūrą Austrijai.
Makroekonominių disbalansų vertinimas
Komisija išnagrinėjo 10 valstybių pagal Įspėjimo mechanizmo ataskaitą:
- Estijoje – disbalansų nenustatyta.
- Kipras perklasifikuotas kaip neturintis disbalansų.
- Vokietija – taip pat laikoma neturinčia disbalansų dėl mažėjančio einamosios sąskaitos pertekliaus.
- Vengrija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Slovakija, Švedija – vis dar patiria disbalansus.
- Rumunija – patiria perteklinius disbalansus dėl augančių deficitų ir silpnėjančio konkurencingumo.
Užimtumo gairės ir socialinės konvergencijos iššūkiai
2025 m. Komisija siūlo atnaujintas užimtumo politikos gaires, grindžiamas 2024 m. gruodį priimtomis Užimtumo gairėmis, orientuotomis į darbo rinkų įtrauktį ir gebėjimų ugdymą.
Pagal Socialinės konvergencijos sistemą, kuri dabar yra ES ekonominio valdymo dalis, atlikta dviejų etapų analizė. Pirmojo etapo rezultatai pateikti 2025 m. Bendroje užimtumo ataskaitoje, o antrojo – balandį, giliau nagrinėta 10 šalių: Bulgarija, Kroatija, Estija, Graikija, Vengrija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Rumunija ir Ispanija.
Trys šalys – Graikija, Italija ir Rumunija – identifikuotos kaip patiriančios reikšmingų kliūčių aukštyn socialinei konvergencijai, net jei yra pradėtos atitinkamos reformos.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_25_1388