„Interreg“ programa stiprina tarpvalstybinį vandens išteklių valdymą Gvianos skyde
„Interreg Amazonia“ programa atlieka svarbų vaidmenį skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp ES atokiausio regiono – Prancūzijos Gvianos – ir jos kaimynių Surinamo bei Brazilijos. Tai vyksta per projektą BIO-PLATEAUX. Ši iniciatyva padeda gerinti vandens išteklių ir vandens biologinės įvairovės valdymą Maroni ir Oyapock upių baseinuose, kurie driekiasi per Gvianos skydo regioną Pietų Amerikoje.
Unikali tarpvalstybinė ekosistema Europos Sąjungos didžiausiame nacionaliniame parke
Maroni ir Oyapock upės, esančios Gvianos skyde, teka per Surinamą, Prancūzijos Gvianą ir Braziliją. Šie tarpvalstybiniai baseinai, esantys Amazonės atogrąžų miškuose, pasižymi išskirtine gamtine įvairove bei gyventojais – kreolų, indėnų, Azijos, Brazilijos ir maronų kilmės bendruomenėmis, turinčiomis turtingas tradicijas. Maroni ir Oyapock upės veikia kaip valstybių sienos ir kartu – bendradarbiavimo taškai tarp krantų.
Aplinkosauginis spaudimas Amazonėje
Vis dėlto šios išskirtinės upės patiria didelį aplinkosauginį spaudimą. Pirmiausia – dėl neteisėtos aukso gavybos, kurios metu į aplinką patenka gyvsidabris, taip pat išjudinamos anksčiau dirvožemyje užrakintos pavojingos medžiagos. Dėl to žuvys tampa užterštos, o tai pavojinga žmonių sveikatai. Taip pat keičiasi upių nuosėdų transportas ir niokojami krantai.
Maroni ir Oyapock baseinai patiria greitą gyventojų augimą. Kai upės išsilieja iš krantų, bendruomenės tampa pažeidžiamos potvynių. Prieiga prie švaraus geriamojo vandens vis dar išlieka problema atokiausiose vietovėse. Atliekų tvarkymas ir nuotekų valymas dažnai yra nepakankamas.
„Interreg Bio-Plateaux“: platforma duomenų dalijimuisi ir bendradarbiavimui
Siekiant įveikti šiuos iššūkius, Interreg Amazonia 2014–2020 programos rėmuose buvo pradėtas bendradarbiavimas tarp vyriausybių, vietos savivaldos institucijų ir bendruomenių. 2019 m. pradėtas Bio-Plateaux projektas sukūrė daugiakalbę internetinę platformą, kurioje galima dalintis duomenimis, dokumentais ir patirtimi, susijusia su vandens ištekliais ir biologine įvairove. Platforma tapo vertingu šaltiniu tyrėjams, specialistams, sprendimų priėmėjams ir piliečiams – joje pateikiama naujausia, kokybiška informacija apie vandens būklę.
Vandens valdymas apima gyventojų poreikių ir realybės įvertinimą. Vienas svarbiausių žingsnių projekte – realaus laiko drumstumo matavimo stoties atidarymas Grand-Santi mieste, Prancūzijos Gvianoje. Ji leidžia stebėti vandens švarą, ypač teršalus, susijusius su žmogaus veikla, pvz., aukso kasyba. Tokie duomenys leidžia vietos institucijoms laiku imtis aplinkos ir sveikatos apsaugos.
Tęsiama sėkmė kuriant tarpvalstybinę vandens observatoriją
Pirmojo etapo sėkmė tęsiasi – nuo 2021 m. pradėta antroji „Bio-Plateaux“ projekto fazė pagal „Interreg Amazonia“ 2021–2027 programą. Ši fazė siekia įkurti tarpvalstybinę vandens observatoriją, kad vystymo projektuose būtų labiau atsižvelgiamos į Maroni ir Oyapock baseinų ekosistemos. Planuojama stiprinti vandens valdymą ir vietos pajėgumus, teikiant naudą baseinuose gyvenančioms bendruomenėms.
„Bio-Plateaux“ skatina efektyvesnį bendradarbiavimą tarp Prancūzijos Gvianos, Surinamo ir Brazilijos institucijų bei gyventojų. Duomenų, patirties ir žinių mainai padeda spręsti bendrus iššūkius. Projektas pabrėžia ES „Interreg“ finansavimo svarbą regioniniam bendradarbiavimui sprendžiant aplinkosaugos klausimus.
Skatindamas bendrą valdymą ir baseinų planavimą, projektas prisideda prie tvaraus bendrų vandens išteklių valdymo ir vandens biologinės įvairovės išsaugojimo Gvianos skyde.
Europos Sąjungos mastas ir sanglaudos politikos pavyzdys
Nors BIO-PLATEAUX projektas įgyvendinamas Pietų Amerikoje, Prancūzijos Gvianoje – tai reali Europos Sąjungos sanglaudos politikos dalis. Jis finansuojamas iš „Interreg Amazonia“ programos, kurios tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarpvalstybinėse teritorijose, taip pat ir atokiausiuose ES regionuose.
Lietuvoje „Interreg“ programos taip pat aktyviai veikia – nuo Baltijos jūros regiono iki Lietuvos–Lenkijos ir Lietuvos–Latvijos–Baltarusijos bendradarbiavimo projektų. Jie finansuoja iniciatyvas, susijusias su vandens išteklių apsauga, klimato kaita, atliekų tvarkymu ir aplinkos kokybės gerinimu.
Klimato kaitos, vandens kokybės, aplinkosaugos temos Lietuvoje
Lietuva taip pat susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir Amazonės regionas, nors gamtinės sąlygos labai skiriasi. Nemuno baseinas, apimantis teritorijas Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje, reikalauja koordinuoto požiūrio į vandens kokybės valdymą, biologinės įvairovės apsaugą ir potvynių rizikų mažinimą.
Tarp reikšmingesnių projektų galima paminėti:
„Nemunas 2030“ – tarpvalstybinė iniciatyva, orientuota į darnią upės regiono plėtrą (ES lėšos). Projektas „Nemunas 2030“ – tai tarpvalstybinė iniciatyva, siekianti darnios Nemuno upės regiono plėtros, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis projektas orientuotas į aplinkosaugos, ekonomikos ir kultūros sričių integraciją, siekiant užtikrinti tvarų Nemuno baseino vystymąsi.
Pagrindiniai tikslai
Aplinkos apsauga: gerinti Nemuno upės ekologinę būklę, mažinti taršą ir saugoti biologinę įvairovę.
Ekonominis vystymas: skatinti tvarų turizmą, žaliąją ekonomiką ir vietos verslų plėtrą.
Kultūrinis bendradarbiavimas: stiprinti kultūrinius ryšius tarp regionų, dalintis gerąja praktika ir skatinti bendrus projektus.
Projektas apima bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos regionų, siekiant sukurti integruotą požiūrį į Nemuno upės regiono plėtrą. Tai apima bendrų strategijų kūrimą, patirties mainus ir koordinuotą veiklą įvairiose srityse.
INTERREG projektas „Nemunas 2030“ yra svarbus žingsnis link tvarios regioninės plėtros, prisidedantis prie aplinkos apsaugos, ekonomikos stiprinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo. Tai padeda užtikrinti, kad Nemuno upės regionas būtų gyvybingas, ekologiškai atsakingas ir kultūriškai turtingas.
INTERREG projektas „LiveLake“ Latvija–Lietuva bendradarbiavimo programos projektas, skirtas vandens telkinių (ežerų) ekologinės būklės gerinimui pasienio regionuose.
Projekto „LiveLake“ tikslai:
Vertinti ir gerinti mažų ežerų ekologinę būklę Latvijos ir Lietuvos pasienio regionuose.
Skatinti bendradarbiavimą tarp abiejų šalių institucijų, mokslininkų ir vietos bendruomenių.
Diegti inovatyvius sprendimus vandens kokybės stebėsenai ir valdymui.
Pagrindinės veiklos:
Ežerų būklės tyrimai: atliekami vandens kokybės matavimai, biologinės įvairovės vertinimai.
Duomenų mainai: kuriamos bendros duomenų bazės, leidžiančios efektyviau stebėti ir valdyti vandens telkinius.
Vietos bendruomenių įtraukimas: organizuojami seminarai, edukacinės veiklos, skatinančios gyventojų sąmoningumą apie vandens telkinių svarbą.
Projektas „LiveLake“ prisideda prie tvaraus vandens išteklių valdymo ir ekologinės pusiausvyros išsaugojimo mūsų regione. Tai puikus pavyzdys, kaip tarptautinis bendradarbiavimas gali padėti spręsti vietos aplinkosaugos problemas.
INTERREG projektas „R.A.I.N.“ – lietuvių ir latvių bendras atsakas į klimato iššūkius
„R.A.I.N.“ (pilnas pavadinimas gali būti susijęs su anglišku trumpiniu: Resilient Areas through Integrated Nature-based solutions) – tai „Interreg“ Latvija–Lietuva bendradarbiavimo programos projektas, skirtas didėjančiai problemai: liūčių poveikiui miestų infrastruktūrai.
Kodėl tai svarbu?
Klimato kaita sukelia vis dažnesnes ir intensyvesnes liūtis tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Daugelis miestų infrastruktūrų tam nėra pritaikytos – vandens nubėgimo sistemos neefektyvios, potvyniai pažeidžia gatves, pastatus ir net kelia pavojų eismui.
Geras pozityvios ES istorijos pavyzdys
Tiek BIO-PLATEAUX, tiek projektai Lietuvoje rodo, kaip ES finansavimas prisideda prie tikrų pokyčių – nuo technologinių sprendimų iki bendruomenių įtraukimo. Tai Europos solidarumo pavyzdžiai, kai skirtingos šalys ir regionai dirba kartu, siekdami saugoti gamtą, gerinti gyvenimo kokybę ir kurti ilgalaikę vertę.
Kodėl tai svarbu Lietuvos skaitytojams?
Svarbu priminti, kad Prancūzijos Gviana – tai ES dalis, tad net Amazonėje vykstantis projektas atspindi mūsų bendros politikos įgyvendinimą. Sanglaudos politika skirta ne tik regioniniam skirtumų mažinimui, bet ir bendros atsakomybės kultūros formavimui – nuo Alytaus iki Amazonės.
Lietuvos pavyzdžiai padeda parodyti, kad tokie projektai nėra „egzotiški“ ar „tolimi“ – jie pagrįsti tuo pačiu principu, kaip ir mūsų vietos bendruomenėms skirtos iniciatyvos.
O kas tas „Interreg“?
Trumpa istorinė pastaba:
Programa „Interreg“ buvo pradėta 1990 metais kaip Europos Sąjungos iniciatyva skatinti bendradarbiavimą tarp kaimyninių šalių ir regionų, sprendžiant bendras problemas – nuo infrastruktūros iki aplinkosaugos, švietimo ar sveikatos apsaugos.
„Interreg“ – interregional cooperation,- tai reiškia tarpregioninis bendradarbiavimas. Tai viena iš Sanglaudos politikos dalių. Ji padeda bendradarbiauti su kaimynais – pavyzdžiui, su latviais ar lenkais. Kai kažkuri upė teka per dvi šalis – kaip Nemunas, Venta, Šešupė – abiem šalims svarbu rūpintis jos švara. Kai pasienyje žmonėms reikia geresnių paslaugų – „Interreg“ padeda susitarti. Kai reikia sukurti bendrą turistinį maršrutą – „Interreg“ padeda ir tam.
Europos Sąjunga – ne tik miestuose, bet ir kaimuose
Sanglaudos politika – tai gyvas ES solidarumo įrodymas. Tai reiškia, kad didžiosios šalys padeda mažesnėms. Kad miestai padeda kaimams. Kad sostinės galvoja apie pasienio miestelius. Ir visa tai – ne teoriškai, o per realius projektus, kurie keičia gyvenimą.
„Europos Pulso“ inf.