Šeima kiekvienam vaikui: Lietuva kuria naują globos sistemą

Lietuvoje vyksta esminis posūkis – vietoj vaikų gyvenimo institucijose siekiama sukurti galimybes augti tikrose šeimose. Tuo rūpinasi visos šalies savivaldybės, šimtai specialistų ir globėjų, o visa iniciatyva finansuojama iš ES lėšų.

Lietuvoje prasideda viena reikšmingiausių socialinės apsaugos reformų per pastaruosius dešimtmečius. Po ilgus metus trukusios priklausomybės nuo didelių vaikų globos įstaigų, dabar valstybė žengia kryptingą žingsnį link šeimos pagrindu grindžiamos vaikų globos.

Tai nėra simbolinė iniciatyva – tai realus, struktūrinis pokytis, kuris remiasi ir tarptautine praktika, ir vietos bendruomenių įsitraukimu. Pokyčiui įgyvendinti pasitelktas Europos socialinis fondas plius (ESF+), skyręs net 11,9 mln. eurų šios naujos globos sistemos įtvirtinimui.

Tikslas aiškus: kiekvienas vaikas, negalintis augti su biologiniais tėvais, turi turėti galimybę augti ne globos įstaigoje, o rūpestingoje, saugioje šeimoje. Tokia šeima gali būti biologinių giminaičių, globėjų ar net įvaikintojų – svarbiausia, kad ji kurtų meilės ir atsakomybės santykį.

Šis procesas yra ne tik socialinė, bet ir vertybinė pertvarka, kurios centre – vaiko teisė į vaikystę be vienatvės, be sterilios aplinkos, be nuasmeninimo.

Globos centrai – vietos, kur vaikų likimai keičiami iš esmės

Kad pokytis būtų tikras, jis turi vykti ne vien sostinės koridoriuose, o kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, kiekviename miestelyje ar kaime, kur gyvena vaikai. Todėl projektas apima net 60 savivaldybių, kuriose įsteigti 66 globos centrai.

Šie centrai – tai ne tik administracinės įstaigos. Jie tapo emocinės paramos, kompetencijų ir bendruomeniškumo šerdimi. Čia kiekviena globėja (ar būsimoji globėja) gali kreiptis ne tik dėl informacijos ar dokumentų, bet ir dėl labai žemiško, žmogiško poreikio – palaikymo.

Vaikų gerovė priklauso nuo suaugusiųjų palaikymo sistemos – būtent globos centrai šią sistemą ir kuria. Jie buria ne tik globėjus, bet ir savanorius, socialinius darbuotojus, nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenes. Tai – bendras tinklas, kuris augina naują požiūrį į vaikų globą.

Globoti – tai ne tik priimti, bet ir būti lydimam

Vaiko atėjimas į šeimą – tai visada pokytis, kartais – didžiulis iššūkis. Todėl svarbu, kad globėjai niekada nebūtų palikti vieni. Projektas remiasi principu: pagalba globėjui turi prasidėti ne tada, kai kyla bėdų, o nuo pirmos dienos.

Pasak globos specialistų, didžiausia sėkmė yra ne tada, kai vaikas gerai elgiasi, o kai globėjas drąsiai prašo pagalbos, nes žino, kad jam padės. 

„Nesijaučiame kaip sistema. Jaučiamės kaip šeima, kuriai padeda kita šeima – profesionalų šeima“, – pasakoja viena globėja iš Marijampolės.

Globoti vaiką – iššūkis, kuriam turi būti pasiruošta: sistema, kuri veikia

Rūpintis vaiku, kuris jau patyrė traumą, netekčių, nestabilumo ar smurto – tai ne tik didelė atsakomybė, bet ir emocinis krūvis. Globėjai – tai ne superherojai, o žmonės, kuriems reikia žinių, atjautos ir stipraus palaikymo tinklo. Todėl viena pagrindinių projekto dalių – pagalbos paslaugų plėtra visoje Lietuvoje.

Globėjams ir globojamiems vaikams teikiama: psichologinė pagalba, psichoterapija, reikalinga giluminėms traumoms gydyti,emocinis palaikymas, įskaitant bendravimą su kitais globėjais per savipagalbos grupes,specializuoti mokymai, kaip atpažinti vaiko poreikius ir reaguoti nekenkiant nei jam, nei sau.

Tai reiškia, kad globėjas niekada nelieka vienas su klausimais: „Ką daryti, jei vaikas netiki, kad jį galima mylėti?“ arba „Kaip padėti jam užmigti, kai naktimis jį kankina košmarai?“ – atsakymai ieškomi kartu.

Specialistai stiprėja – o tai reiškia stipresnę sistemą visiems

Nepakanka padėti tik globėjams – turi būti stipri ir profesionali pagalbos grandinė. Būtent tai ir daroma: visoje Lietuvoje vyksta mokymai, susitikimai, konsultacijos specialistams – socialiniams darbuotojams, psichologams, koordinatorių komandų nariams.

Regioniniai tinklai tapo puikia terpe keistis žiniomis ir kurti vieningą supratimą, ką reiškia gera globa. Specialistai tampa ne konkurentais tarp savivaldybių, o bendraminčiais.

„Šis projektas padėjo man augti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje. Dabar tikrai jaučiu, kad galiu padėti ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam, kuris jį globoja“, – sako globos centro darbuotojas iš Klaipėdos.

Kuo stipresnė pagalbos sistema – tuo saugesnis vaikas ir ramesnis globėjas. Tai nėra viena įstaiga – tai gyvas bendradarbiavimu pagrįstas tinklas, kurio nariai vieni kitiems – resursas, ne konkurencija.

Tinklas, kuris laiko ne tik vaiką – bet ir visą šeimą

Vaikų globos situacija gali pasikeisti per akimirką. Baimės, elgesio krizės, sugrįžę prisiminimai – visa tai dažnai iškyla be įspėjimo. Todėl projektas siekia užtikrinti ne tik vienkartinę pagalbą, bet nuolatinį, gyvą, pasitikėjimu grįstą santykį tarp globėjo ir specialistų.

„Mūsų globos centro darbuotoja tapo šeimos dalimi. Ne ta, kuri sėdi už stalo per Kalėdas, bet ta, kuri visada atsako į žinutę 23 valandą vakare, kai verkiame visi trys: aš, vyras ir vaikas“, – pasakoja viena globėja iš Vilniaus rajono.

Tokie ryšiai formuoja bendruomenę, kurioje net sunkumai tampa šiek tiek lengvesni, nes jie dalijami, o ne slepiami. Projektas augina naują požiūrį – kad klausti pagalbos nėra silpnumo ženklas, o brandžios globos požymis.

Šventė, kuri keičia požiūrį – ne tik vaiko, bet ir visuomenės

Vaikų globos tema ilgus metus buvo apipinta tyla, mitais ar net neigiamais stereotipais. Kad tai pasikeistų, būtinas ne tik darbas su vaikais ir šeimomis, bet ir viešas, sąmoningas kalbėjimas visuomenei.

Šios savaitės kulminacija – Globėjų diena, minima liepos pradžioje. Tai proga ne tik padėkoti globėjams, bet ir paskatinti naujus žmones žengti pirmą žingsnį link globos.

„Tai – ne tik šventė. Tai – visuomenės brandos testas. Ar mokame švęsti rūpestį, o ne tik sėkmę?“ – klausia vienas savanoris iš Marijampolės.

Vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ tapo emociniu šios reformos akcentu – jis suburia šeimas, kurios globoja, žmones, kurie palaiko, ir visuomenę, kuri nori būti šviesesnė. Festivalis šiemet vyks jau penktą kartą.

Šalių palyginimas: šeimos globa kaimynėse šalyse

Lietuvos pamainai šeimos globos sistemoje galima pasisemti įžvalgų iš kaimyninių ir geografiškai artimų šalių patirties: Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Latvijos ir Čekijos. Štai kas juos sieja, ir kur yra skirtumų:

Lenkija: dvi skirtingos globos formos

Lenkija skiria šeimos globą ir institucinę globą. 2020 m. šalyje buvo apie 71 500 globojamų vaikų: 55 500 – šeimose, 16 000 – institucijose. Šeimos globos centrai – tiek artimos giminystės, tiek profesionalūs globėjai – padeda integruoti ir palaikyti globėjus. Tačiau nuo 2018 m. galima pastebėti globėjų skaičiaus sumažėjimą (~1,7 proc. per metus), tad nors sistema pasikeitusi į šeimas, ji susiduria su apribotu globėjų rezervu.

Vokietija: pusiausvyra tarp globos ir institucijų

2021 m. Vokietijoje:~128 000 2021 m. Vokietijoje: ~128 000 vaikų gyveno globos namuose, ~87 300 – šeimose su globėjais;

Tai rodo gerą pusiausvyrą: beveik pusė vaikų – šeimose. Globėjai gauna valstybės finansinę paramą už laiką ir išlaidas. Tačiau tuo pat metu trūksta ikimokyklinio sektoriaus specialistų, viršijamas vaikų ir darbuotojų skaičius darželiuose, o tai gali paveikti tinklo efektyvumą.

Danija: prioritetas – šeima prieš instituciją

Danijos sistema teikia pirmenybę šeimoms, ypač biologinių artimųjų ir „network“ globos formai. Jei tai neįmanoma, vaikai būna skiriami dirbančioms globėjų šeimoms. Prieš jiems užaugant institucijose, globėjai apmokami ir gauna kompensaciją. Tačiau sistema patiria krizę: kas trečias vaikas pakeitė globėjų šeimą ir egzistuoja kultūrinio šalių skirtumo problema (pvz., Grenlandijos atvejis).

Latvija: pereinamasis etapas

2017 m. Latvijoje iš 6 669 globojamų vaikų:1 173 – globojamų šeimose (18 proc.), 4 459 – institucijose (67 proc.) Tačiau nuo 2018–2019 m. vyksta transformacija: 16 regioninių centrų kuria šeimas, įskaitant krizių globėjus ir specializuotus globėjus vaikams su specialiais poreikiais.

Čekija: reforma su rūpesčiais

Čekijoje iki šiol vaikai iki 3 metų dažniau patenka į institucijas, nei globojami šeimose. ~1 200 vaikų per metus – daugiausia ikimokyklinio amžiaus – patenka į globos namus. Reforma orientuota į deinstucionalizavimą – pereinamą į šeimas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko interesą. 

Išvada ir galimas kelias Lietuvai

Visose minėtose šalyse pastebima tendencija: šeimos globa kyla į svarbiausią vietą, remiantis keliais bendrais principais:

Lietuva jau žengė reikšmingą žingsnį, tačiau papildomos priemonės gali įtvirtinti sistemą: 

• Kultūrinės kompetencijos mokymai;
• Specifinė parama „krizių globėjo“ modelio integracijai;
• Darbo laiko kompensavimas;
• Ikimokyklinukų prioritetas globojant;
• Regioniniai kompetencijų centrai.

„Europos Pulso“ inf.

www.europospulsas.lt

 

 

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.